QUOTE(cambala @ 2013 10 17, 13:06)
O kaip ta knyga vadinasi? Uzejo noras perskaityt.
va sita http://www.knyguklub...p;anid=1cdb1247
QUOTE(Raudona Saule @ 2013 10 17, 13:52)
Aciu

QUOTE(Niiija @ 2013 10 17, 00:23)
matomai dar pati nesi suaugus kad taip kalbi.
Pritariu visom mamų nuomonėm, turi pačią geriausią mamą, mylėk, gerbk, klausyk ji tau linki tik geriausio
suprasi kai būsi pati mama.
Pritariu visom mamų nuomonėm, turi pačią geriausią mamą, mylėk, gerbk, klausyk ji tau linki tik geriausio

Esu naujai iškepta mama, neturiu paauglio. Taip, matyt dar nepribrendau. Galėsiu kalbėti kai po penkiolikos metų vaikas neišsikentęs mano depresovų nuotaikų ir pykčio priepuolių pabėgs iš namų. Nervai ne nuo vaiko būna o nuo sutrikusios psichikos. Kaip galima kaltinit vaiką kad mamai su galva negerai. Man paauglystėj viską leido. Kai kurie draugai žavėdavosi mano mama, kad ji jaunatviška, leidžia vėlai grįžti, baliavoti, atsivesti krūvą draugų namo ir su jais gerti ir rūkyti namie. Nebaudė, nebuvo jokio namų arešto. Paauglių svajonių motina (kol nežinojai, kad keletą kartų neblogai už plaukų patampė ir pastumdė). Bet ji irgi ištisai rėkdavo laisvalaikiu (o jo turėjo daug nes nedirbo) žiūrėdavo žiauriomis akimis - šita frazė man įstrigo labiausiai nes kai ji supyksta jos juodos akys atrodo labai grėsmingai. Taip kad ne leidžia/neleidžia esmė, o ant kiek sveika aplinka yra šeimoje, ir kodėl norisi arba nesinori grįžti namo. Koks skirtumas, ar prisidirbai ko nors ar ne, ar gavai gerą pažymį ar blogą, kai ji barasi nuo pat ryto nes kavos neatsigėrė. Aš skiriu kontroliavimą nuo kasdienio ėdimo ir klykimo kaip išprotėjus. Aš čia kaip ir visos iš savo varpinės komentuoju, bet negali gi visos tik varyt ant autorės
Papildyta:
QUOTE(Raudona Saule @ 2013 10 17, 13:40)
belieka sauguma kazkoki sukurt kiek tik imanoma.

QUOTE(Ašaka @ 2013 10 17, 12:06)
O dėl bambėjimo... Maniškiai paauglystėje nebambėdavo, nes matė, kaip dėl kitų brolių/seserų jaudindavausi ir kodėl, ir Jūsų sūnus, turbūt, supranta, kad ne kontroliuoti jį norit, bet naturaliai rūpinatės, o pabamba tik "formaliai"?
taip tik formaliai,jis nėra piktybinis, praneša kur yra kada grįš, bet kartais pabumba bet tuo ir užsibaigia.
Papildyta:
[quote=devuška,2013 10 17, 18:46]
Esu naujai iškepta mama, neturiu paauglio. Taip, matyt dar nepribrendau. Galėsiu kalbėti kai po penkiolikos metų vaikas neišsikentęs mano depresovų nuotaikų ir pykčio priepuolių pabėgs iš namų. Nervai ne nuo vaiko būna o nuo sutrikusios psichikos. Kaip galima kaltinit vaiką kad mamai su galva negerai. Man paauglystėj viską leido. Kai kurie draugai žavėdavosi mano mama, kad ji jaunatviška, leidžia vėlai grįžti, baliavoti, atsivesti krūvą draugų namo ir su jais gerti ir rūkyti namie. Nebaudė, nebuvo jokio namų arešto. Paauglių svajonių motina (kol nežinojai, kad keletą kartų neblogai už plaukų patampė ir pastumdė). Bet ji irgi ištisai rėkdavo laisvalaikiu (o jo turėjo daug nes nedirbo) žiūrėdavo žiauriomis akimis - šita frazė man įstrigo labiausiai nes kai ji supyksta jos juodos akys atrodo labai grėsmingai. Taip kad ne leidžia/neleidžia esmė, o ant kiek sveika aplinka yra šeimoje, ir kodėl norisi arba nesinori grįžti namo. Koks skirtumas, ar prisidirbai ko nors ar ne, ar gavai gerą pažymį ar blogą, kai ji barasi nuo pat ryto nes kavos neatsigėrė. Aš skiriu kontroliavimą nuo kasdienio ėdimo ir klykimo kaip išprotėjus. Aš čia kaip ir visos iš savo varpinės komentuoju, bet negali gi visos tik varyt ant autorės
Papildyta:
tiesa tokia laiminga mama, laimingi vaikai, bet paaugliai vaikai patikėk kaip moka išbalansuoti,ir kai tavo vaikas bus penkiolikos pakelsi balsą, ir akis versi, žinoma nekalbu apie nestabilios psichikos tėvus.Aš labai gerai atsimenu savo paauglystę, ačiū dievui mano vaikai ramūs palyginti su manim

Devuska, jau pagimdei? 
cia baisi situacija tavo nupasakota, ziurint is mamos pozicijos. nes ji nepajege uzdrausti tau gerti rukyti su draugais namie prie jos, o tai jau savaime klaikuu ir gali privesti prie nervinio issekimo. va cia gal klaida sakyciau. kad reke ir ziauriom akim ziurejo, tai jau is nevilties, kad niekaip nebuna isgirsta, tai ima rekti. vaikas negirdi ka jin sako arba i tai nereaguoja.l cia baisu. ir kenkia abiem pusem. bet aisku ne vaikas atsakingas uz tokia padeti, pati uzsileido ant galvos, paskui beviltiska auklet.

cia baisi situacija tavo nupasakota, ziurint is mamos pozicijos. nes ji nepajege uzdrausti tau gerti rukyti su draugais namie prie jos, o tai jau savaime klaikuu ir gali privesti prie nervinio issekimo. va cia gal klaida sakyciau. kad reke ir ziauriom akim ziurejo, tai jau is nevilties, kad niekaip nebuna isgirsta, tai ima rekti. vaikas negirdi ka jin sako arba i tai nereaguoja.l cia baisu. ir kenkia abiem pusem. bet aisku ne vaikas atsakingas uz tokia padeti, pati uzsileido ant galvos, paskui beviltiska auklet.
QUOTE(Tapyras @ 2013 10 18, 13:18)
nu prasta politika, noras nusiplauti nuo auklejimo. ai bet cia negalima nieko teisti, jeigu nera vidines jegos ir stabilumo viduj, labai sunku ta stabiluma vaikui sukurt, laikytis nuosekliai savo "politikos' ir t.t. Tapyrai, mano panai 12 metu, bet jai kaip ir man kazkada, paauglyste smarkiai anksciau prasidejo su visais josios reikalais ir butu labia nekas, jei namie leisciau isbandinet visas pagundas, tipo kad uz kampo nedarytu? nesu naivi ir manau pasibando, bet apie tai yra kalbama namie. svarbu vertybes idet vaikui. dar pacios elgesys turi daugmaz sutapt su tom vertybem, kad jos butu vaiko vertinamos. visi paaugliaii nesamoniu pridaro, bet jas netiesiogiai skatinti leidzian tt tai daryti namie, nu tai ka as zinaul atsakomybes stoka.
QUOTE(Raudona Saule @ 2013 10 18, 12:54)
Devuska, jau pagimdei? 
cia baisi situacija tavo nupasakota, ziurint is mamos pozicijos. nes ji nepajege uzdrausti tau gerti rukyti su draugais namie prie jos, o tai jau savaime klaikuu ir gali privesti prie nervinio issekimo. va cia gal klaida sakyciau. kad reke ir ziauriom akim ziurejo, tai jau is nevilties, kad niekaip nebuna isgirsta, tai ima rekti. vaikas negirdi ka jin sako arba i tai nereaguoja.l cia baisu. ir kenkia abiem pusem. bet aisku ne vaikas atsakingas uz tokia padeti, pati uzsileido ant galvos, paskui beviltiska auklet.

cia baisi situacija tavo nupasakota, ziurint is mamos pozicijos. nes ji nepajege uzdrausti tau gerti rukyti su draugais namie prie jos, o tai jau savaime klaikuu ir gali privesti prie nervinio issekimo. va cia gal klaida sakyciau. kad reke ir ziauriom akim ziurejo, tai jau is nevilties, kad niekaip nebuna isgirsta, tai ima rekti. vaikas negirdi ka jin sako arba i tai nereaguoja.l cia baisu. ir kenkia abiem pusem. bet aisku ne vaikas atsakingas uz tokia padeti, pati uzsileido ant galvos, paskui beviltiska auklet.
Ji rėkė nes yra sutrikusios psichikos, ji ankstyvoj paauglystėj tapo našlaite iškarto abiejų tėvų netekusi, mano močiutė savižudė nutraukį gyvnimą iškart po senelio mirties, tai mama nežino nei kaip normalūs paauglių-tėvų santykiai atrodo nei ką, nes juk rėkė ne tik ant manęs o ir ant tėčio, o jisai uždrausti pajėgė, labai paprastai - jeigu būtų užtikęs namie krūvą girtų snukių jie visi skirstų iš namų. Ir net balso kelt nereikėtų. Todėl kol jis namie tokie dalykai nevyko. Aš aprašau mamos kaip asmenybės (ir beje tikiu, kad maniškė turi asmenybės sutrikimą) problemas o ne tai kaip paauglys daveda. Ir aišku, tokį pažeidžiamą žmogų labai lengva išvesti iš kantrybės. Dabartiniai santykiai yra draugiški, toli plėstis nesinori nes čia per daug būtų gilinimąsis į mano problemas, bet neatrodo, kad pripažintų klydusi dėl ko nors. Žinau esu blogas žmogus , kad nesugebu atleisti, nors ir daug ji klaidų padarė ir dar neišsikapsčiau iš tų promemų iki šiol
QUOTE(Deila* @ 2013 10 17, 08:51)
Kiekvienam savaip skauda. Ir, jei žmogus apie tai kalba, reiškia problema jau yra. Taip, ji paauglė, ji dar ne suaugusi ir ji negali priimti JAI svarbių sprendimų. Ji nupiešė gyvenimą savo akimis ir labai nedaug tenori, kad jis jai būtų geresnis. Laikas ir patirtis padaro žmogų protingu, jai dar viskas prieš akis. Ir gerai, kad kalba, o ne užsidaro ir mąsto apie kokį suicidą...