QUOTE(Abo @ 2014 01 22, 18:19)
tai kad tu cia juokingai atrodai. na netgi ne juokingai, o mazvaikiskai. ziurekit, kiek as daug padariau, kaip as stengiausi, kaip as keiciausi, kaip as norejau, o jam nusisvilpt. ir palikau ji tik tam, kad atbegtu kaip sunytis, t.y. nusileides, mano reikalavimams
bet neatbego zaltys
nu zmogus nenori jokios seimos, jokiu vaiku, gyvena sia diena, tau tai nepriimtina? tai eik savu keliu ir nevaidink cia aukos.... sakai zadejo kazka? nu suprato, kad visgi to nenori ir ka dabar jam daryti? apsimesti kad nori? sakai tu keiteisi del jo.... nu ir kas? jis tave verte tai daryti? ar manai, kad jeigu jau as aS As AS TIEK padariau, tai turiu dabar TIEK pat ir gauti atgal? kas cia taip sugalvojo?
Jei būtų 'like' mygtukas, po šiuo komentaru aš jį tikrai paspausčiau.
Papildyta:
QUOTE(cukraus_vata @ 2014 01 22, 12:18)
Tai va, paskui man nieko nerašė, užblokavo mano nr ir aš padariau negerą dalyką ir paskambinau jam į darbą, kad jį pakviestų, turbūt supyko ir dėl to. Plius po tų dalykų ,kai būdavo myliu-nemyliu, man tokia baimė buvo atsiradus ir aš dėl kiekvieno pykčio klausdavau jo ar jis jau nori skirtis
davedziau matyt
Tai db pries 10d parašė man, kad viskas baigta, kad mes perdaug pykstames, kad aš esu nepasiruošus su juo gyvent , nes tai ten noriu, tai ten , kad mano per dideli reikalavimai ir nemato ateities daugiau, nes man netinka kur jis gyvena..Žodžiu kai taip parašė aš jam parašiau, kad esu pasiruošus, kad tik pasvarstydavau variantus kaip butu geriau, nes nenorėjau ten būti be veiklos ir atsibosti... Tiesiog aš kažkaip labai bijojau visko, kad nepavyks man rasti darbo, kad nepatiks ten gyvent ir pasidalinau mintim... žodziu kai parašė, kad aš nepasiruošus, aš iškart išėjau iš darbo ir nusipirkau bilietą, kad tikrai esu pasiruošus, o jis pradėjo rašyt, kad jau per vėlu, kad niekas tavęs čia nelaukia, kad išsiunčiau tavo daiktus... Visiems pasakė, kad išsiskyrėm ir, kad čia buvo paskutinis kartas
o aš dabar likau be nieko, be darbo, be jo
Nebeturiu ką prarast todėl vistiek nuskrisiu, tik bijau būti dar labiau sužlugdyta...
Aš ir manau, kad gal ir
davedėt. Tas staigus išėjimas iš darbo su tikslu kažkam kažką įrodyti, galiausiai liekant visai 'ant ledo'... Kam tos dramos? Kažkaip trūksta jūsų poelgiuose kažkokio veiksmų apgalvojimo, viskas paremta emocijomis, maždaug dabar darau, o po to pasižiūrėsiu, kas iš to išeis.
Dėl skrydžio tai tikrai siūlyčiau neskrist. Skrist ir maldaut meilės, susitaikymo? Žmogus aiškiai pasakė, kad nenori būti daugiau kartu ir tai nuolat pakartoja. Jums patinka žemintis?
aš irgi jau ėmiau pasigesti LIKE mygelio 
))
Bent jau gausite plousiuką kaip už gerą darbą 
jokios naudos, jokios prasmės. Protingiausia juk būtų iškėlus galvą gyventi savo gyvenimą, pasimokyti iš klaidų, atleisti ir prasiturtinus patirtimi gyventi dar laimingiau nei gyveni. Bet ne visada ir ne iš karto tai pavyksta. Na nuskris, pabandys, pasižemins, galės sakyti, kad viską padarė, nebekaltins savęs. Čia kaip mažas vaikas nori paliesti įkaitusį lygintuvą, gali sakyti, kad skaudės, ale kol pats nepabandys, vis tiek trauks tai padaryti.
