Baisybės

Tęsiam nepaaiškinamų reiškinių ir įvykių temą. Senoji tema yra http://www.supermama...?...764719&st=0

jau norėjau nieko neberašyt, perskaičius ankstesnę temą, bet... kadangi tikrai jau - Helovynas, tai papasakosiu visoms čia "skiedžiančioms" kad kito pasaulio nėra ir t.t. kelis perliukus, gal jūs paaiškinsit - gyvenimo ekspertės

mirus močiutei (mamos mamai), mama dažnai vis apie ją galvodavo, ir tai jai kas šaltu vandeniu kojas apipildavo, tai dar ką padarydavo, mamos kantrybei atėjo galas, kai vieną dieną beravint daržus, ir eilinį sykį begalvojant apie močiutę, kažkas kad užvožė iš visų jėgų užpakalin ji apsidairė - nieko aplink nėra pasipasakojo savo tetai, tai teta labai gražiai pasakė, nebegalvok, paleisk ją - ir iš tiesų, pabandžius negalvoti, praėjo visi šie fintusai.

po eilinio mano sapno ir išgyvenimo, tai mama vos nepasukiojo piršto prie smilkinio, ir tik ištarė - visą gyvenimą esi tokia keista... nuuuu, šiaip su smegenais man tikrai yra viskas gerai, ne kokia psichė esu... bet ypač po antro gimdymo labai intuicija ir visi biesai buvo suaštrėję... vyrui atsibudus pasakydavau - gali nepasakot, tas ir tas atsitiko, tas tik pažiūrėdavo išplėtęs akis į mane...

o visa ta litanija, tai dėl šios istorijos. Nepasakosiu kas mano mergytei, dėl ko ir kaip.. bet jai buvo 2 mėnesiukai.. gulėjom ligoninėj... pasigavo plaučių uždegimą.. ir vieną rytą sapnuoju - bet laaaabai realistiškai - atėjo giltinė - ta kaip visur pavaizduota, su dalgiu rankoj, be veido ir t.t. ir tėškia veidan - atiduok savo vaiką.. aš - neatiduosiu, stvėriau už vaiko, ir nepaleidžiu.. visais būdais, rėkdama ant visos ligoninės, kad vagia mano vaiką, giltinė ją nori išsinešti, ne savu balsu staugiu... šiaip ne taip pabudau iš sapno... bijau iš lovos išlipt... prisiverčiu... jaučiu, šalia kažkas yra... palatoj aš ne viena... šaltis.... nors su dukryte buvom tik mes dviese... visą dieną nepaleidžiu savo aukselio iš rankų, ir tik kartoju - eik iš čia... vakare, kažkas šmėščioja palei langus... skuoste išskuodžiu pasikviesti seselės, nes atėjo ir laikas sverti mažylės... tik pasveriam, dedu ant vystymo stalo, dedu pampersiuką.... ir tiesiog akyse.... kelių sekundžių metu..... mažylė nebekvėpuoja... mėlsta.... kol per kelias minutes nuveža iki reanimacijos - širdelė jau sustojusi...... ačiū ligoninės operatyviam darbui, ir profesionalumui, mano brangenybė šiai dienai su manimi
net nežinau kaip paaiškint, kuom pasiteisint.. intuicija, anuo pasauliu... jūs, tos kurios čia skiedžiat, pešatės, kad yra jis, ar nėra... tos skeptikės, pačios tokius išgyvenimus patyrusios, ką pasakytumėt???? man dabar dar prisimenant tai rankos dreba, ašaros pačios kaupiasi...

ir prašymas, komentuokit tik tos, kurios tikrai turit ką pasakyti, o ne tos, kurios tik pablevysgot įeina į tokius forumus

Aš labai norėčiau tikėti, kad mes visi nemirsime, dar susitiksime, gyvensime amžinai, bet nežinau...

O ko pati taip piktai? Tipo kas nors kaltas, kad vienos tiesos nėra? Taigi pati daug patyrusi, tai ir atsakyk kur ta tiesa?

visų pirma, iš praitos temos, kiek paskaičiau, iš jūsų komentaro nenorėjau sulaukti atleiskit, jūsų aura man nepatinka

o antra, tikriausiai dar per mažai patyrusi, kad atsakyčiau į šitą klausimą ne šio gyvenimo, ir kito ekspertė esu jei būčiau - tai atsakyčiau į visus klausimus, bet deja.....

As tai visada aiskinu moksliskai.Jusu mamai buvo paprasciausia vegetodistonija(tai nervine visos vegetatyvines sistemos sutrikimas, bet ne psichine liga), nieko antgamtisko. Ji paumeja, kai zmogus stipriai stresuoja(mociutes mirtis). As ja turejusi, tai parasyti pojuciai labai pazistami. Ir saltis per nugara praeina,ir rankos kojos tirpsta, tarsi saltam vandeny butu arba ant skruzdelyno padetos, ir i galva kartais taaaip smogia, tarsi kas paslapcia su kuvalda Bet kadangi esu moteris stipri, tai net minciu neturejau, kad cia kas antgamtiska. Tai mano pacios psichika. Beje, del to ir buvo daryta magnetinis galvos rezonansas,nes tokie pojuciai kartais parodo auganti galvos augli ar issetine skleroze.
Del dukrytes-tai dziaugiuosi, kad viskas baigesi gerai Vadinasi,jus irgi paveldejot is mamos ypatinga jautruma, kaip situacija parode, labai gerai, kitu atveju,gal butumet netekusi savo mazyles. Dabar apie sapna: yra sudaryti sapnininkai,vadinasi, ne jus viena sapnavote giltine,kazkas juk sudarinejo sapnininkus,ziurejo, kas pildosi,kas ne. Pasidomejau, tai sapnuoti giltine reiskia-liga.
http://www.geras-sap...ti/giltine.html
Vadinasi, jusu pasamone sapnu perspejo apie vaiko sunkia liga

Dabar apie baisybes. Vakar Delfyje skaiciau straipsni
http://www.delfi.lt/...s.d?id=63164256
ir prisiminiau savo probobutes pasakojima,kai dar paaugle mergina buvau. Pasakojo ji apie savo mirusi vyra,neva jam tas nutiko.Zodziu,prosenelis ejo anksti ryte karves perkelti,o praeiti reikejo kapines. Zmogus jis buvo apsisvietes pagal ta laikmeti, nebijojo nieko. Sako, kapinaites ruke skendejo, bet prosenelis demesio nekreipe, nes moksliskai ta pagrinde-jos salia upes, vadinasi, kyla nuo jos rukas, diena bus grazi, sauleta. Praejo pro kapinaites, sake, kad taip ispudingai atrode kryziai ir antkapiai, lyg net pauksciai nutilo,neciulbejo. Isejo is tos ruko zonos,karves perkele, netycia atsisuko-ruko stulpas toks ir stovi zmogaus dydzio. Sutriko prosenelis,eme klausineti, kas toks, is kur. Stulpas tyli. Prosenelis i upeli su kibiru vandeniu karvems-stulpas is paskos i ruka pasineria. Prosenelis vel i pieva, i plyne- ruko stulpas salia. Zodziu,nejaukiai pasijuto prosenelis, bet daugiau nekalbino, tik viena akimi seke, ka tas stulpas darys, kiek ji persekios. Apsiruoses grizo jis kitu keliu, ilgesniu, bet ne per kapines. Ir tas ruko stulpas jam is paskos Bet prasiverze saules spindulys pro debesis-ir stulpas istirpo.
Papasakojo apie stulpa vietiniam daktarui, tai tas nenustebo,pasake,kad cia is neseniai mirusio ir palaidoto zmogaus fosforas issiskiria ir seka paskui gyva zmogu,kol issisklaido, tarsi koks vaiduoklis. Stai is kur ivairus pasakojimai apie vaiduoklius.
Tai cia moksliskas aiskinimas jau is XX amziaus pradzios, ir tais laikais zmones vaiduoklius mate, bet moksliska pagrindima tam rado.
P.S. kai i sokius eidavau naktimis, tai stengdavausi atgal nesisukalioti,bijojau kad ir fosforo stulpa pamatyti

va jums ir atsakymas, paprastas, aiskus



Zmogaus psichika visokiu dalyku prikrecia, ir nebutinai tai psichikos liga.

kam baisu, kam nebaisu
http://www.delfi.lt/...s.d?id=63164256

Nebaisu

Man smalsu, cia tos kur ateina su skambiu sukiu, netikiu niekuo ir panasiai, o jums nebaisu taip gyvent? Pacioms netiket niekuo ir is kitu tikejima atimt, o gal tas tikejimas yra vienintele viltis, jog viskas ne veltui....
Raganos, vaiduokliai ir tt geriau nei tustuma...

O kodėl turėčiau bijot, jeigu netikiu visu tuo briedu. O jūs tikėkit kuo norit, kad ir žaliais žmogeliukais, jūsų valia. Man tai geriau, kad nematau nei raganų, nei vaiduoklių, geriau jau ta tuštuma . Vis toliau nuo psichiatro kabineto .

Ateis laikas, suzinosit...
O lankytis temose tik vardan pasisaipymo, hmzz, visai ne taip nutoles nuo jusu tas kabinetas