Atsakymai į klausimą "Kaip gyveni?"
Kaip laive: horizontai platūs, nėr kur dingti, pykina, bet plauki.
Kaip Leninas: nemaitina ir nelaidoja.
Kaip bulvė: jei rudenį nesuės, tai pavasarį pasodins.
Kaip saga: kiekvieną dieną į kilpą.
Kaip pasakoje: kuo toliau, tuo baisiau.
QUOTE(Šėlsmė @ 2013 11 14, 12:28)
nors taip parašiau dabar , o tiek vakar, tiek šiandien abejoju savo sprendimu nebesikreipti į gyd., o raminačių" kaip nors" susižvejoti.
nu negera man. o dar tuoj pareis ir nutraukimo simptomai.
kaip bloooooga ir fiziškai, ir morališkai.
nu negera man. o dar tuoj pareis ir nutraukimo simptomai.
kaip bloooooga ir fiziškai, ir morališkai.
gal nerizikuok, atsidursi ligoninej dar. as mastau, kad jei vaistus nutraukciau, po kurio laiko ligoninej buciau, bijau, dziaugiuosk kad geriau, kad gyvent galiu.
QUOTE(gėlių darželis @ 2013 11 14, 13:08)
Aš kažkaip bijočiau eit pas dantistus į polikliniką, atrodo kad labai "valdiškai" darytų. Bet gal dabar pasikeitus situacija.
nuo gydytojo priklauso. ner kitos iseities. del bapkiu. buvo gera gydytoja anoj poliklinikoj, bet db papuoliau pas kazkokius pinigu siurbikus net poliklinikoj. o keiciau poliklinika del psichiatru
Sveikutes ,daug darbu yra ,bet guliu lovoj prie kompo ir tiek.Nieko daryt nenoriu pasiteisinimas-rytoj..Zodziu yra daug ka daryt ir t.t..Nezinau kodel ,bet nieko nedarau 
Turiu pakambint tam ,anam ,nes skambino ,be to prizadejau susitikt ,ragelio nekeliu zodziu kazkaip nieko matyt nesinori, nei benraut ,nes sunku apsimetinet ir but su dirbtine sypsena, uzknisa...Atrodo buna geriaiu eisiu darysiu po valandos ,o kam?Nu jo reikia nu veliaiu ,dar veliaiu ...Nu zodziu .Dar sianakt baisius kosmarus sapnavau ,kad vyras buvo su kita ir as ja musu ,musu ir niekaip pasiekt negaliu 
Juokingai skamba ,bet per sapna tai juokinga nebuvo..
Turiu pakambint tam ,anam ,nes skambino ,be to prizadejau susitikt ,ragelio nekeliu zodziu kazkaip nieko matyt nesinori, nei benraut ,nes sunku apsimetinet ir but su dirbtine sypsena, uzknisa...Atrodo buna geriaiu eisiu darysiu po valandos ,o kam?Nu jo reikia nu veliaiu ,dar veliaiu ...Nu zodziu .Dar sianakt baisius kosmarus sapnavau ,kad vyras buvo su kita ir as ja musu ,musu ir niekaip pasiekt negaliu Juokingai skamba ,bet per sapna tai juokinga nebuvo..
QUOTE(Not@ @ 2013 11 15, 12:33)
Sveikutes ,daug darbu yra ,bet guliu lovoj prie kompo ir tiek.Nieko daryt nenoriu pasiteisinimas-rytoj..Zodziu yra daug ka daryt ir t.t..Nezinau kodel ,bet nieko nedarau Turiu pakambint tam ,anam ,nes skambino ,be to prizadejau susitikt ,ragelio nekeliu zodziu kazkaip nieko matyt nesinori, nei benraut ,nes sunku apsimetinet ir but su dirbtine sypsena, uzknisa...Atrodo buna geriaiu eisiu darysiu po valandos ,o kam?Nu jo reikia nu veliaiu ,dar veliaiu ...Nu zodziu .Dar sianakt baisius kosmarus sapnavau ,kad vyras buvo su kita ir as ja musu ,musu ir niekaip pasiekt negaliu Juokingai skamba ,bet per sapna tai juokinga nebuvo..
Turiu pakambint tam ,anam ,nes skambino ,be to prizadejau susitikt ,ragelio nekeliu zodziu kazkaip nieko matyt nesinori, nei benraut ,nes sunku apsimetinet ir but su dirbtine sypsena, uzknisa...Atrodo buna geriaiu eisiu darysiu po valandos ,o kam?Nu jo reikia nu veliaiu ,dar veliaiu ...Nu zodziu .Dar sianakt baisius kosmarus sapnavau ,kad vyras buvo su kita ir as ja musu ,musu ir niekaip pasiekt negaliu Juokingai skamba ,bet per sapna tai juokinga nebuvo..Nu kaip man, tik kad as salia standartinio nervuoto sapno, ne kosmaras, bet konfliktine situacija kai su kazkuo pykstiesi, kazkas ant taves pyksta, bet tokie bajeriai kaip zmones nutrauktom galunem, ar kankinimu instrumentai.
Siaip kazkokiu siaubo filmu neziuriu, bet gilioj jaunystej atsiziurejau, gal tiesiog uzsiukslinta pasamone.
QUOTE(Tapyras @ 2013 11 15, 13:42)
Nu kaip man, tik kad as salia standartinio nervuoto sapno, ne kosmaras, bet konfliktine situacija kai su kazkuo pykstiesi, kazkas ant taves pyksta, bet tokie bajeriai kaip zmones nutrauktom galunem, ar kankinimu instrumentai.
Siaip kazkokiu siaubo filmu neziuriu, bet gilioj jaunystej atsiziurejau, gal tiesiog uzsiukslinta pasamone.
Siaip kazkokiu siaubo filmu neziuriu, bet gilioj jaunystej atsiziurejau, gal tiesiog uzsiukslinta pasamone.
Na as tokiu dalyku nesapnuoju ,bet nuo vaikystes yra 2 sapnai (beje ji nebuvo auksine..)kurie man visa gyvenima karts nuo karto susiapnuoja,bet jie tokie patys lygiai ,kaip kino juosta.O buna sapnuoju ,kad vyras mus paliko ir matau ,kad jis su kita moterim ir mane ignoruoja ir eina paskui ja ,Nu ,tai man tada tragedija kazkokia sapne ziauriai susinervinu ,atsikeliu pradedu vaiksciot ir negaliu uzmigt.Nors tokiu faktu realybeje nera, aisku buna itarimu kaip ir pas visus ,bet buvau kelis kart pradejus stebet ir nieko neispesiaiu.Gal pas mane kazkokia baime yra likti vienai nesuprantu..Vyrui aisku nesakau savo sapnu..Buvo is elgesio kelis kartud ,kad tikrai itariaiu ,kad kazka turi ,nes pozymiai bylojo ,bet nieko neiisiaiskinau arba gerai slapia arba tikrai nieko nera,bet man amzina paranoja del to..Bet ir zinau savo vyra jei noretu ,tai niekas nesuzinotu ,nes labai jau chytras kai nori .Be to matai gi kaip kitiems meluoja ar ka buna tokiu situaciju ir po to sau prisitaikai ,nes zinai koks jis gali gudras but jei nori.Kelis kart kalbejau apie tai ,tai labai supyksta nu labai sakau ,tai kam tu taip pyksti ir puoli jei viskas ok ..Nu zodziu gal cia tik man paranoja.
o mano liguistas nepasitikejimas irgi daznai sapnuose kankindavo. sapnuoju, kad bandau savo vyra, stumiu sapne prie kitos moters, mergos ir jis galu gale pasiduoda, buciuojasi etc. tai visa virdavau is pykcio, pavydo ir nevilties. 8 metus prasikankinau nuo liguisto pavydo. ypac paumedavo, kai psichika paciuozdavo, o db ivyko stebuklas (padejo vienas dalykas) - man kiek lengviau, nepasveikau nuo to, bet zymiai normaliau elgiuos ir reaguoju. bet jei atsirastu nors mazyte reali priezastis, vel uzsidegciau. db bandau susitaikyti, kad gyvenime nera viskas idealu, kad svarbiausia mano saviverte, pasitikejimas savim ir kitais ir svarbiausia - santykis su Dievu. pries tai buvau normali, nejauciau pavydo, taciau po keliu isdavysciu, nesekmingu santykiu, mano tevu tragediju, peripetiju, kai jau sutikau savo zmogu, pajauciau, kad esu nenormali tuo atzvilgiu, ko nebuvo. galiu pasakyt, kad tai pats baisiausias dalykas. kai nebesi savim, laisvas, paralyzuota laisve, gebejimas be baimes bendrauti su zmonemis, ypac moterimis. pamazu bandau save gydyti, bresti is naujo, pamilti save, patiketi, kad mane gali mylet, nepaliks, neiskaudins, jei per beveik 9 metus neiskaudino tuo klausimu, kodel turetu?
As net gyvent nebenoredavau del to pavydo. Rimtai. Nes istisai kankindavausi. O esu bendraujanti, budavau linksma, pasitikinkti kitais, visuomeniška. galiu pasakyti, kad yra toks pavydas dėl pažeidžiamumo. jis išvirsta i liguistuma. gali iki paranoju nueit. apsaugok Dieve nuo to. Yra puikiu vyru, puikiu moteru, kurie vertina vienas kita, seima, labiau savim pasitiket reikia.
As net gyvent nebenoredavau del to pavydo. Rimtai. Nes istisai kankindavausi. O esu bendraujanti, budavau linksma, pasitikinkti kitais, visuomeniška. galiu pasakyti, kad yra toks pavydas dėl pažeidžiamumo. jis išvirsta i liguistuma. gali iki paranoju nueit. apsaugok Dieve nuo to. Yra puikiu vyru, puikiu moteru, kurie vertina vienas kita, seima, labiau savim pasitiket reikia.
QUOTE(Kukuzbezdė @ 2013 11 15, 17:20)
o mano liguistas nepasitikejimas irgi daznai sapnuose kankindavo. sapnuoju, kad bandau savo vyra, stumiu sapne prie kitos moters, mergos ir jis galu gale pasiduoda, buciuojasi etc. tai visa virdavau is pykcio, pavydo ir nevilties. 8 metus prasikankinau nuo liguisto pavydo. ypac paumedavo, kai psichika paciuozdavo, o db ivyko stebuklas (padejo vienas dalykas) - man kiek lengviau, nepasveikau nuo to, bet zymiai normaliau elgiuos ir reaguoju. bet jei atsirastu nors mazyte reali priezastis, vel uzsidegciau. db bandau susitaikyti, kad gyvenime nera viskas idealu, kad svarbiausia mano saviverte, pasitikejimas savim ir kitais ir svarbiausia - santykis su Dievu. pries tai buvau normali, nejauciau pavydo, taciau po keliu isdavysciu, nesekmingu santykiu, mano tevu tragediju, peripetiju, kai jau sutikau savo zmogu, pajauciau, kad esu nenormali tuo atzvilgiu, ko nebuvo. galiu pasakyt, kad tai pats baisiausias dalykas. kai nebesi savim, laisvas, paralyzuota laisve, gebejimas be baimes bendrauti su zmonemis, ypac moterimis. pamazu bandau save gydyti, bresti is naujo, pamilti save, patiketi, kad mane gali mylet, nepaliks, neiskaudins, jei per beveik 9 metus neiskaudino tuo klausimu, kodel turetu?
As net gyvent nebenoredavau del to pavydo. Rimtai. Nes istisai kankindavausi. O esu bendraujanti, budavau linksma, pasitikinkti kitais, visuomeniška. galiu pasakyti, kad yra toks pavydas dėl pažeidžiamumo. jis išvirsta i liguistuma. gali iki paranoju nueit. apsaugok Dieve nuo to. Yra puikiu vyru, puikiu moteru, kurie vertina vienas kita, seima, labiau savim pasitiket reikia.
As net gyvent nebenoredavau del to pavydo. Rimtai. Nes istisai kankindavausi. O esu bendraujanti, budavau linksma, pasitikinkti kitais, visuomeniška. galiu pasakyti, kad yra toks pavydas dėl pažeidžiamumo. jis išvirsta i liguistuma. gali iki paranoju nueit. apsaugok Dieve nuo to. Yra puikiu vyru, puikiu moteru, kurie vertina vienas kita, seima, labiau savim pasitiket reikia.
Mano vyras per 8 metus nebuvo niekur nuejas ir pats man taip sako pasek ,ieskok ir t..Net iki tokio lygio pavazinek su manim kokia pora dienu kur as vaziuoju kai darbe bunu ir t.t..Sako kodel tu netiki ,kad kas nors tave gali mylet .Kai atsimerkiu tikrai jis mane mate visokia..Ir vis dar su manim.
QUOTE(Kukuzbezdė @ 2013 11 15, 18:20)
o db ivyko stebuklas (padejo vienas dalykas) - man kiek lengviau, nepasveikau nuo to, bet zymiai normaliau elgiuos ir reaguoju. bet jei atsirastu nors mazyte reali priezastis, vel uzsidegciau.
Viską suprantu.
Aš reaguodavau ir elgdavausi tuo klausimu visada normaliai, kartais net stebėdavosi mano tolerancija. Bet jau kas viduj darydavosi, ir net dabar kartais darosi, tai irgi kone iki apsėdimo. Ir aš tam pavydui leidžiu save kankint, nes kažkur giliai priimu kaip bausmę, ar lemtį. Neleisčiau sau patikėt, kad nors koks vyras galėtų būti tik su manim. Nors kai ramiai pagalvoju, paanalizuoju, tiesiog pergyvendavau, kai į mane iš viso niekas nežiūrėdavo, o žiūrėdavo į kitas. Bet iš tų kurie tikrai mylėjo, net ir mergišiai, realiai nė vienas neišdavė. O aš pati labiau linkus tai daryti. Nors čia irgi sudėtingi niuansai, kaip ir kodėl.
Papildyta:
QUOTE(Not@ @ 2013 11 15, 18:42)
Mano vyras per 8 metus nebuvo niekur nuejas ir pats man taip sako pasek ,ieskok ir t..Net iki tokio lygio pavazinek su manim kokia pora dienu kur as vaziuoju kai darbe bunu ir t.t..
Toks sekimas, ir įtarinėjimai, ir aiškinimaisi gali turėti priešingų rezultatų. Nors sakau, suprantu. Aš irgi įtarinėčiau ir nervuočiausi, tik gal nieko nesakyčiau, arba juokais nuleisčiau. O kas jeigu ir būtų kas nors, pakeist vis tiek nieko negalėtum. Geriau džiaugtis kol viskas gerai.
QUOTE(Not@ @ 2013 11 15, 17:42)
Mano vyras per 8 metus nebuvo niekur nuejas ir pats man taip sako pasek ,ieskok ir t..Net iki tokio lygio pavazinek su manim kokia pora dienu kur as vaziuoju kai darbe bunu ir t.t..Sako kodel tu netiki ,kad kas nors tave gali mylet .Kai atsimerkiu tikrai jis mane mate visokia..Ir vis dar su manim.
tai va, stenkis tuo tikėt, nekvaršint sau galvos ir užsiimti sau maloniais dalykais
QUOTE(gėlių darželis @ 2013 11 15, 18:09)
Viską suprantu.
Aš reaguodavau ir elgdavausi tuo klausimu visada normaliai, kartais net stebėdavosi mano tolerancija. Bet jau kas viduj darydavosi, ir net dabar kartais darosi, tai irgi kone iki apsėdimo. Ir aš tam pavydui leidžiu save kankint, nes kažkur giliai priimu kaip bausmę, ar lemtį. Neleisčiau sau patikėt, kad nors koks vyras galėtų būti tik su manim. Nors kai ramiai pagalvoju, paanalizuoju, tiesiog pergyvendavau, kai į mane iš viso niekas nežiūrėdavo, o žiūrėdavo į kitas. Bet iš tų kurie tikrai mylėjo, net ir mergišiai, realiai nė vienas neišdavė. O aš pati labiau linkus tai daryti. Nors čia irgi sudėtingi niuansai, kaip ir kodėl.
Papildyta:
Toks sekimas, ir įtarinėjimai, ir aiškinimaisi gali turėti priešingų rezultatų. Nors sakau, suprantu. Aš irgi įtarinėčiau ir nervuočiausi, tik gal nieko nesakyčiau, arba juokais nuleisčiau. O kas jeigu ir būtų kas nors, pakeist vis tiek nieko negalėtum. Geriau džiaugtis kol viskas gerai.
Aš reaguodavau ir elgdavausi tuo klausimu visada normaliai, kartais net stebėdavosi mano tolerancija. Bet jau kas viduj darydavosi, ir net dabar kartais darosi, tai irgi kone iki apsėdimo. Ir aš tam pavydui leidžiu save kankint, nes kažkur giliai priimu kaip bausmę, ar lemtį. Neleisčiau sau patikėt, kad nors koks vyras galėtų būti tik su manim. Nors kai ramiai pagalvoju, paanalizuoju, tiesiog pergyvendavau, kai į mane iš viso niekas nežiūrėdavo, o žiūrėdavo į kitas. Bet iš tų kurie tikrai mylėjo, net ir mergišiai, realiai nė vienas neišdavė. O aš pati labiau linkus tai daryti. Nors čia irgi sudėtingi niuansai, kaip ir kodėl.
Papildyta:
Toks sekimas, ir įtarinėjimai, ir aiškinimaisi gali turėti priešingų rezultatų. Nors sakau, suprantu. Aš irgi įtarinėčiau ir nervuočiausi, tik gal nieko nesakyčiau, arba juokais nuleisčiau. O kas jeigu ir būtų kas nors, pakeist vis tiek nieko negalėtum. Geriau džiaugtis kol viskas gerai.
aš reaguodavau lb nesveikai, iki priepuoliu pavydo, paskui labai savim nusivildavau, o kol atsitiesdavau viduje, reikedavo daug laiko, ziaurus pavydo priepuoliai kaip menesines kartodavosi. vargsas vyras. bet tai visiskai nesusije su jo asmenybe, o su manim. kitas seniai butu neistveres, mane palikes. bet kaip as ji irgi pakeliu del kitu priezasciu, iki pat db, nelengva.
buna pavydas ir del to, kad pati esi linkusi isdavinet.
as ne sekdavau ir itarinedavau, o lygioj vietoj pavydedavau. praeities, dabarties, visko. pradedavau klausinet ko ir paskui nusirisdavau iki preipuolio, ir tada jau patulet nebeimanoma. ir siaip, is mano povyzos, mimikos, drebulio matydavosi, is pasiketusio balso tono, kad pavydas mane pasiglemze. suprantu, kad tai buvo is visisko nesaugumo, nepasitikejimo savim. seimos drama tevu prie to prisidejo smarkiai ir chaosas gyvenime, isimylejimai, issimylejimai, naudojimasis manimi, mano nuosirdumu, patiklumu. o sutikus sazininga zmogu buvo per velu
sakiau jam, kad sutikau tave puse metu per velai. ir kai galejau pagaliau megautis draugyste, kurti grazius santykius, nebegalejau, protas dingo, liko baisulingas pavydas, isterijos (dabar ju nerak o buvo grynai kaip mamos, prisiziurejau, matyt, viskas persidave).Papildyta:
suprantu, kad tokia meile yra ne meile. meile nesisavina, pasitiki, gerbia mylima asmeni.
taip pat mokausi suprasti, kad kiekvienas zmogus turi teise i laime. jei as mirciau, su apmaudu suprantu, kad mano vyras turetu pilna teise sukurti kitus santykius. zinau, kad jis ne patinas, bet...visi nori meiles, draugystes, seimos. Taip kad mokausi nebebuti idealiste. Tikiu ir zinau, kai yra atveju, kuomet zmogus nebesukuria santykiu, nes yra vienmylys. PVz gulbė nusižudo, jei gulbinas miršta. Bet ar reikia savo mylima linkėti nelaimės, t.y. gyventi be žmogaus. Esu idealistė , naivi iš prigimties, todėl man ypač sunku susitaikyt su pasaulio dėsniais. Bet yra ir kitoks pasaulis. Ir pati nesu tokia jau tyra, rad kam reikalauti ir tikėtis iš kitų...Nors mano nuostata - būti ištikimai -yra tvirta ir neginčijama. Nuo to laiko, kai turiu vyrą, man kiti vyrai yra ne vyrai, o asmenys ir flirto su kitais neįsivaizduoju. T. Y. neleidžiu sau tos minties net, užkertu kelą iš anksto, man būtų gėda, jei elgčiausi nesąžiningai, sąžinė primintų, kas ir kaip.
QUOTE(gėlių darželis @ 2013 11 15, 18:09)
Viską suprantu.
Aš reaguodavau ir elgdavausi tuo klausimu visada normaliai, kartais net stebėdavosi mano tolerancija. Bet jau kas viduj darydavosi, ir net dabar kartais darosi, tai irgi kone iki apsėdimo. Ir aš tam pavydui leidžiu save kankint, nes kažkur giliai priimu kaip bausmę, ar lemtį. Neleisčiau sau patikėt, kad nors koks vyras galėtų būti tik su manim. Nors kai ramiai pagalvoju, paanalizuoju, tiesiog pergyvendavau, kai į mane iš viso niekas nežiūrėdavo, o žiūrėdavo į kitas. Bet iš tų kurie tikrai mylėjo, net ir mergišiai, realiai nė vienas neišdavė. O aš pati labiau linkus tai daryti. Nors čia irgi sudėtingi niuansai, kaip ir kodėl.
Papildyta:
Toks sekimas, ir įtarinėjimai, ir aiškinimaisi gali turėti priešingų rezultatų. Nors sakau, suprantu. Aš irgi įtarinėčiau ir nervuočiausi, tik gal nieko nesakyčiau, arba juokais nuleisčiau. O kas jeigu ir būtų kas nors, pakeist vis tiek nieko negalėtum. Geriau džiaugtis kol viskas gerai.
Aš reaguodavau ir elgdavausi tuo klausimu visada normaliai, kartais net stebėdavosi mano tolerancija. Bet jau kas viduj darydavosi, ir net dabar kartais darosi, tai irgi kone iki apsėdimo. Ir aš tam pavydui leidžiu save kankint, nes kažkur giliai priimu kaip bausmę, ar lemtį. Neleisčiau sau patikėt, kad nors koks vyras galėtų būti tik su manim. Nors kai ramiai pagalvoju, paanalizuoju, tiesiog pergyvendavau, kai į mane iš viso niekas nežiūrėdavo, o žiūrėdavo į kitas. Bet iš tų kurie tikrai mylėjo, net ir mergišiai, realiai nė vienas neišdavė. O aš pati labiau linkus tai daryti. Nors čia irgi sudėtingi niuansai, kaip ir kodėl.
Papildyta:
Toks sekimas, ir įtarinėjimai, ir aiškinimaisi gali turėti priešingų rezultatų. Nors sakau, suprantu. Aš irgi įtarinėčiau ir nervuočiausi, tik gal nieko nesakyčiau, arba juokais nuleisčiau. O kas jeigu ir būtų kas nors, pakeist vis tiek nieko negalėtum. Geriau džiaugtis kol viskas gerai.
QUOTE(Kukuzbezdė @ 2013 11 15, 18:17)
tai va, stenkis tuo tikėt, nekvaršint sau galvos ir užsiimti sau maloniais dalykais
aš reaguodavau lb nesveikai, iki priepuoliu pavydo, paskui labai savim nusivildavau, o kol atsitiesdavau viduje, reikedavo daug laiko, ziaurus pavydo priepuoliai kaip menesines kartodavosi. vargsas vyras. bet tai visiskai nesusije su jo asmenybe, o su manim. kitas seniai butu neistveres, mane palikes. bet kaip as ji irgi pakeliu del kitu priezasciu, iki pat db, nelengva.
buna pavydas ir del to, kad pati esi linkusi isdavinet.
as ne sekdavau ir itarinedavau, o lygioj vietoj pavydedavau. praeities, dabarties, visko. pradedavau klausinet ko ir paskui nusirisdavau iki preipuolio, ir tada jau patulet nebeimanoma. ir siaip, is mano povyzos, mimikos, drebulio matydavosi, is pasiketusio balso tono, kad pavydas mane pasiglemze. suprantu, kad tai buvo is visisko nesaugumo, nepasitikejimo savim. seimos drama tevu prie to prisidejo smarkiai ir chaosas gyvenime, isimylejimai, issimylejimai, naudojimasis manimi, mano nuosirdumu, patiklumu. o sutikus sazininga zmogu buvo per velu sakiau jam, kad sutikau tave puse metu per velai. ir kai galejau pagaliau megautis draugyste, kurti grazius santykius, nebegalejau, protas dingo, liko baisulingas pavydas, isterijos (dabar ju nerak o buvo grynai kaip mamos, prisiziurejau, matyt, viskas persidave).
aš reaguodavau lb nesveikai, iki priepuoliu pavydo, paskui labai savim nusivildavau, o kol atsitiesdavau viduje, reikedavo daug laiko, ziaurus pavydo priepuoliai kaip menesines kartodavosi. vargsas vyras. bet tai visiskai nesusije su jo asmenybe, o su manim. kitas seniai butu neistveres, mane palikes. bet kaip as ji irgi pakeliu del kitu priezasciu, iki pat db, nelengva.
buna pavydas ir del to, kad pati esi linkusi isdavinet.
as ne sekdavau ir itarinedavau, o lygioj vietoj pavydedavau. praeities, dabarties, visko. pradedavau klausinet ko ir paskui nusirisdavau iki preipuolio, ir tada jau patulet nebeimanoma. ir siaip, is mano povyzos, mimikos, drebulio matydavosi, is pasiketusio balso tono, kad pavydas mane pasiglemze. suprantu, kad tai buvo is visisko nesaugumo, nepasitikejimo savim. seimos drama tevu prie to prisidejo smarkiai ir chaosas gyvenime, isimylejimai, issimylejimai, naudojimasis manimi, mano nuosirdumu, patiklumu. o sutikus sazininga zmogu buvo per velu
sakiau jam, kad sutikau tave puse metu per velai. ir kai galejau pagaliau megautis draugyste, kurti grazius santykius, nebegalejau, protas dingo, liko baisulingas pavydas, isterijos (dabar ju nerak o buvo grynai kaip mamos, prisiziurejau, matyt, viskas persidave).Pakeist tai pakeisciaiu jis puikiai zino ,kad butu viskas is karto .Nezinau kodel ,bet man tai labai svarbu as save visa atiduodu ir noriu ,kad tokiu dalyku nebutu.Buvo man momentu visokiu.Is pradziu kai draugavom norejau skirtis ,po to zenytis nenorejau po to dar daug kartu norejau issiskirti ,bet vyras tikrai auksines kantrybes arba tikrai labai myli.As zinau jo draugus del to ir reguoju taip be to buna ,kad neviska pasipasakoja ,bet sako del to ,kad jei turiu bedu nenoriu ,kad ir tu nervuotumeis ,nes zinnau kaip tu i viska jautriai reguoji.Is tikruju ,tai visur vazuodavo ir vaziuojam kartu jis niekada bent jau taip manau ir taip sako ,kad be manes i jokius svecius nebuvo vazeves.Jis sportininkas ,tai budavo ,kad isvaziuoja ,bet grysdavo tikrai is sporto ir mane vesdavosi .Na zodziu gali nuskambet ,kad jis koks "nevyriskas " ,bet tikrai vyriskas ir tikrai zinau ,kad uz jo peciu esu saugi visom prasmem ir finansiska ir visaip kitaip.Aisku charakteris neauksinis labai megsta vadovaut kaip ir as ,bet jis kantrybes turi ko as apie save nepasakyciaiu ..Jis net kai buvau uzpykus ,nes buna tikrai uzknisa jo charakteris ,tai pasipirso man nors jau ir vaiku turim
Nes vestuves musu buvo tokios ant greicio ir jis nepasipirso ,tai sako maciaiu ,kad tau tai svarbu ,tai taip ir padariaiu.Nu naktim nevalkatauja ,turi versla ir su vaikais buna kai reikia ir padeda ir stengiasi ,kad as pasveikciaiu ir myliu as ji tik nezinau kas man darosi pati..
