Depresija

Ar darai ką nors, kad taptų geriau? Imiesi kokių nors veiksmų ar elgiesi pasyviai? Turi kokį kontaktą su vaiku?

Ji nerodo jokio noro bendraut,neisivaizduoju kaip ir prieit prie jos.

Man labai gaila, kad taip.
Bet pinigų tai jai reikia, o ką tu tuomet jai sakai? Ar dar nei karto neprašė?

jeigu išnaudojai kažkiek priemonių ir ji visai nerodo noro bendrauti, tai reikia tik kantrybės.
O šiaip tegul tavęs neslegia tos slogios mintys, nu yra kaip yra.
Turi visai mažą vaiką, tai susitelk ties jo auginimu ir gauk iš to kažkiek džiaugsmo.

Jurga, o ji nemete mokyklos?

Sunku kazka pasakyt... nezinau ka pati daryciau/darysiu tokioj situacijoj.

Bet vistiek jau ji tapo suaugusiu zmogum, kuris turi teise daryt nesamones. As atskirai nuo tevu gyvenau po dvylikos klasiu, o nuo antro kurso pabaigos pradejau dirbt, nes labai sunku buvo kentet nuolatine kontrole, kad ir per atstuma... (Va, duodam tau pinigu, bet zinok, mes labai vargstam (tai buvo ne visai tiesa , nors ir nebuvo turtuoliai), todėl nedrisk naudoti pinigu tam ir anam iki tokio lygio, kad negalima pirkti siek tiek brangesniu maisto produktu, pvz, zuvies pirsteliu ). Kaip as dziaugiausi, kai gavau pirma atlyginima, ir nebereikejo nei prasyt, nei atsiskaitinet, kur ji isleidziu. Nors buvo tikrai sunku, bet jauciausi zymiai geriau.

Sveiki, esu labai pasimetus ir tikrai nebezinau kaip egtis tinkamai, tad tikiuosi sulaukti patarimo. Gyvenu su draugu turime sunu,paskutiniu metu pradejom daug pyktis,del to kad jis labai daug dirba, kad neskiria laiko man ir vaikui ir pan. Mane slege namai ta pati rutina, o drauga darbai ir su juo susijusios problemos, as nesupratau jo o jis nesuprato manes,pasidare nervingas,apatiskas viskam,sakau tau depresija, pripazino ir jis kad jau yra negerai, paprase pagyvent atskirai kad pailsetume vienas nuo kito sako pasiilgsim vienas kito gal viskas pageres,na ir isvykau pas tevus su vaiku jau dvi savaites esam atskirai,vis susirasom ar susiskambinam bet is jo jokio pasiilgimo nejauciu, kiti sako kad tureciau atsalti nuo jo rupintis savim ir vaiku,nuo vakar nieko neberasau jam,vakare dar pats parase o siandien nesulaukiu jokios zinios net apie vaika nepaklausia nors kasdien paklausdavo. Nezinau kaip toliau elgtis. Dar prasiau kad eitu i ligonine del tokios savijautos,sake gerai nueisiu,bet taip ir nenueina sako kad turi daug darbo,vis atidelioja rytojui. Tikiuos suprantamai papasakojau ir galesit kas nors patarti.

Pries savaite buvo uzejus minute,pasieme pinigu ir tiek,o dabar tai jokio rysio nera,nei per facebuka(uzblokavo mane),nei per telefona

Cappuccino- patart nž net ką....Gal tikrai psichoterapeutas kažką galėtų padėt.

Tutsini- darbas, jauna šeima, sunkumai-lengva įklimpt į depresiją. Nepalik tu jo vieno visai, gal tik šiaip neįkyrėt pasistenk. Jei jam depresija, sunku ir tikrai net ir apie vaiką paklaust gal noras nekilo ir tiek... Stiprybės.. Jos prireiks...

Maža tiek į kompą įvyko, kad be jo nieko nėr ką veikt. Jei draugė yr(kas retai būna) tai žaidžia jos ten nors ir visą dieną. Bet tai čia net ne kas šeštadienį net būna, gal tik kas antrą.
Nžn, mane tas nervina, graužia gal kažkokia kaltė, kad per daug to kompo, bla bla bla...
Nžn kodėl aš dėl nieko negaliu atsipalaiduoti, visada kažkokios ribos, dogmos, kriterijai....
Sau, diedui, vaikui....
Net namui, mašinai ir t.t.

Kažkoks šūdelis vnž...
Lyg viskas ok bet ne ok...

O nepasirodyciau labai ikyri jei paklausciau kaip jam sekas ka siandien veike, nes man tikrai neramu del jo.

Bet ar tu analizuoji sau, kodėl taip? Ar matai savyje kaltę dėl to, kad kažko dėl jos nepadarei? Ar viską padarei santykiuose? Man rodos, kad lygioj vietoj nieko nebūna ir kad visko paauglystei suversti negalima. Nežinau.

Tiesiog nemoku, nemokam auklėt jos.
Pasakai- ne- visiškai vienodai. Dar aš užstaugiu ar užskaičiuoju- tai išgirsta. Bet tai jau nebegaliu. Toks jausmas, kad nors ant stogo užsilipk ir kad ir nuoga rėk- jai absoliučiai nulis sveikų.
Aiškink gražiuoju, bloguoju, staugiamuoju- vienodai.
Kažkaip jau seniai praradau viltį, kad tu ją gali kažko išmokyti, paaiškint, kad žinotų.
Daryt su ja man nieko nesinori, nes prašyk ar aiškink vistiek savo savaip daro/padarys....
Kepi kokį pyragą- sutariame- padės.... Ir griebia, ne neklausus, kol aš nusisukusi ir padaro kažką- dažniausiai iš to skubėjimo kažką, ką man tada tenka tvarkyt/ valyt etc.
Ir tada paaiškinti, pasakai... Dzin
Rodos kiti vaikai, stovi, laukia, klauso, mokosi stebėdami..

Kaimynų mergaite(neseniai atsikraustė) vyresnė metais, liepta matyt iš mokyklos- tiesiai namo. Ir varo, net dūmai rūksta. Pasakytum mūsiškei- gryžtų savo laiku, apėjusi visas parduotuves, parkus, biblioteką. Ir galėtum rėkti, net mušt, gražiai DAR kartą pašnekėt- rezultatas tas pats.

Aš nebežinau. Aišku, kad mano čia nemokėjimas, nesugebėjimas....
Tokia netikus.....
Papildyta:
Gal pasakyk, kad jis paskambintų, kai atlaisvės, kad lauksit.
Aišku, kad paklausk kaip sekėsi šiandien, bet taip... Nebūtinai reikalaujančiai atsakymo.
Bet jei matai, kad jam tai sunkiai kažkaip, gal kažkaip kitaip pokalbį pasuk.
Kad ir apie orą, apie tai ką mažas šiandien iškretė.
Ta prasme gal labiau apie bites šnekėjo nei kad klausk- kaip tau šiandien? Normaliai? Kodėl tik normaliai? Ir t.t.
Nžn gal duok kokį skype kontaktus psichų, šiaip- pašnekėt, kas galėtų su kažkuo nešališku....
Tu čia nebais kuo padėsi. Tikėtis reik, kad pats panorės iš tokios būsenos išlipti ir kažko imsis...

Jurga, o tai kaip ji ateina pasiima pinigus? Ar esat susitariusius del sumos ir pan? Man atrodo cia butu geras svertas nors kazkaip uzmegzt rysi...

O ji tave kaltina kuo nors?

Nematau jokios cia kaltes as,tokia jau ji yra,jei namai nemieli,tegul tada pas svetimus pabuna,panaudos ir ismes...
Papildyta:

Ne,ji nesileidzia i kalbas,ta karta daviau,dabar jau neduosiu,gyvena su vaikinu,kodel tureciau dabar duot?Ji dirba.