QUOTE(Jurga75 @ 2013 11 17, 21:12)
Nematau jokios cia kaltes as,tokia jau ji yra,jei namai nemieli,tegul tada pas svetimus pabuna,panaudos ir ismes...
Papildyta:
Ne,ji nesileidzia i kalbas,ta karta daviau,dabar jau neduosiu,gyvena su vaikinu,kodel tureciau dabar duot?Ji dirba.
Papildyta:
Ne,ji nesileidzia i kalbas,ta karta daviau,dabar jau neduosiu,gyvena su vaikinu,kodel tureciau dabar duot?Ji dirba.
Tai gal tada gana neblogai viskas, jeigu su vaikinu gyvena ir dirba. Jaunuoliai nori gyvent savankiskai, taip jau yra. Juk ir pati turbut labai jauna istekejai ir pradejai gyvent savarankiskai.
As gal bandyciau susitaikyt su ta padetim, parodyt, kad gerbiu jos sprendima, nereikalaut grizt ir kazkaip tada bandyt atkurt santykius kaip tarp suaugusiu zmoniu. Sunku aisku dar kalbet kai vaikai mazi.

Va, dar atsiminiau, kad esu visgi dekinga mamai uz tuos (retus) atvejus, kai ji gerbe mano sprendimus, nors jiems gal ir nepritare. Tokiu buvo labai nedaug, dauguma atveju buvo kitaip (reikalavimo butinai elgtis pagal ja) - ir is tu liko tik nuoskaudos. Man visa gyvenima svarbiau yra tai, kad butu gerbiami mano pasirinkimai ir valia, o ne kad "gerai baigtusi".
