Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija

QUOTE(Jurga75 @ 2013 11 17, 21:12)
Nematau jokios cia kaltes as,tokia jau ji yra,jei namai nemieli,tegul tada pas svetimus pabuna,panaudos ir ismes...
Papildyta:

Ne,ji nesileidzia i kalbas,ta karta daviau,dabar jau neduosiu,gyvena su vaikinu,kodel tureciau dabar duot?Ji dirba.


Tai gal tada gana neblogai viskas, jeigu su vaikinu gyvena ir dirba. Jaunuoliai nori gyvent savankiskai, taip jau yra. Juk ir pati turbut labai jauna istekejai ir pradejai gyvent savarankiskai.

As gal bandyciau susitaikyt su ta padetim, parodyt, kad gerbiu jos sprendima, nereikalaut grizt ir kazkaip tada bandyt atkurt santykius kaip tarp suaugusiu zmoniu. Sunku aisku dar kalbet kai vaikai mazi. smile.gif

Va, dar atsiminiau, kad esu visgi dekinga mamai uz tuos (retus) atvejus, kai ji gerbe mano sprendimus, nors jiems gal ir nepritare. Tokiu buvo labai nedaug, dauguma atveju buvo kitaip (reikalavimo butinai elgtis pagal ja) - ir is tu liko tik nuoskaudos. Man visa gyvenima svarbiau yra tai, kad butu gerbiami mano pasirinkimai ir valia, o ne kad "gerai baigtusi". smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Daniella: 17 lapkričio 2013 - 20:33
QUOTE(salotos @ 2013 11 17, 10:28)
O gal ištikruju žmonės taves vengia,gal esi žiauriai nuobodi jų atžvilgiu arba žiauriai prieraiši ir mėgsti knistis kitu gyvenimuose?
Gal kažkaip ekstravagantiškai rengiesi.
O kuo tie raminamieji padės?



kad žiauriai prieraiši tai taip, bet jau lyg išmokau gyventi realybėje o ne tame "iliuzijų pasaulyje", šiaip net nežinau, kada viskas prasidėjo, jau prieš kokį dešimt metų iš mokyklos dar grįžus verkdavau pastoviai unsure.gif po to lyg susitvarkė viskas. tam tikru laikotarpiu, buvo ir pakilimų ir nusileidimų. o dabar vėl, nuo metų pradžios tęsiasi, atrodo vieną dieną, kad pasitikiu savim,šypsena, viskas normaliai, galiu plepėt, kitą dieną viskas juoda be išlygų. turiu draugą(kaip ir?-neaiškūs santykiai), stengiuos jam į akis nelįsti, kai esu tokios būsenos, bet nesigauna nuslėpti dažnai, o suprantu, kad žmogui kitam taip pat persiduoda visokios emocijos, tuo labiau, kad jis pats linkęs į visokias depresijas(turi randus ir tt.), nors šiuo metu jam lyg ir viskas ok.
kita vertus, man pačiai su tokiais polinkiais tikriausiai ne į naudą, kad šalia toks žmogus unsure.gif
Atsakyti
Cappuccino- žinoma geriausiai būtų, kad šalia stabilus stiprus žmogus būtų.
Iš gyvenimo tarkių pritarkuotų sakau.
Kai pats vos velkiesi, o dar šalia kitas toks ar net blogiau, tai ir tas lengvas pagerėjimas greit dingsta..
Kita vertus, žmogus ne prekė, kad imtum ir išsirinktum tinkamiausią...
O ir širdžiai neįsakysi...

Atsakyti
Šį pranešimą redagavo fucked-up: 17 lapkričio 2013 - 20:39
QUOTE(cappuccino @ 2013 11 17, 21:33)
stengiuos jam į akis nelįsti, kai esu tokios būsenos, bet nesigauna nuslėpti dažnai, o suprantu, kad žmogui kitam taip pat persiduoda visokios emocijos, tuo labiau, kad jis pats linkęs į visokias depresijas(turi randus ir tt.), nors šiuo metu jam lyg ir viskas ok.
kita vertus, man pačiai su tokiais polinkiais tikriausiai ne į naudą, kad šalia toks žmogus  unsure.gif


Dėl to kad ir jis linkęs į depresiją, nenurašyk santykių. Ar ten bėgsi ar šen, dabar kas antras linkęs ar serga ar šiaip depresuojantis. Na čia tik mano patirtis, bet taip vis susiduriu. Be to tokie žmonės geriau supranta vieni kitus, visiškai su tuo nesusidūrusį lengviau užknisti.
Atrodo tarsi save kaltintum dėl savo būsenų, dar klausai ką kiti sako, kritikuoja. Nuo tų juodų dienų, ar liūdnų momentų visai nepabėgsi. Bet gal galima išmokt su tuo gyvent, nedaryt tragedijos, išlaukt kol vėl geresnis laikas ateis. Raminantys tam nepadės. Bet jei tikrai blogai, nueik pas gydytoją, galėsi gert arba vaistus, arba lankyt terapiją.
Papildyta:
QUOTE(tutsini @ 2013 11 17, 20:15)
O nepasirodyciau labai ikyri jei paklausciau kaip jam sekas ka siandien veike, nes man tikrai neramu del jo.


Kai nori nuo žmogaus pailsėt, įkyrumas truputį nervina. O kartais kaip tik lauki, ar rūpėsi jam ar ne. Čia tik tu jį geriausiai pažįsti, ir galėtum nujausti, ko jis tikėtųsi.
Bet santykiai sudėtingas dalykas. Reikia kalbėtis, jeigu kalbasi. Jeigu jis pavargsta darbe, o tau nuobodu namie, buvo galima pasitart, kaip tą spręst. Gal tu galėtum eit dirbt, o jis dirbtų mažiau, tada pasidalintų kažkaip. Bet čia irgi, mes nežinom tikslios situacijos, tiksliai nieko nepatarsim.
Papildyta:
QUOTE(fucked-up @ 2013 11 17, 20:03)
Nžn, mane tas nervina, graužia gal kažkokia kaltė, kad per daug to kompo, bla bla bla...


Esu mačius kad nustatomos tokios tarsi taisyklės - tiek ir tiek laiko gali pažaist, paskui kompas išjungiamas. Na tarsi žino, kad gali tai daryti, ribotą laiko tarpą. Bet kaip be pykčių apie tai susitart, nežinau.. sad.gif
Atsakyti
QUOTE(Daniella @ 2013 11 17, 21:28)
Tai gal tada gana neblogai viskas, jeigu su vaikinu gyvena ir dirba. Jaunuoliai nori gyvent savankiskai, taip jau yra. Juk ir pati turbut labai jauna istekejai ir pradejai gyvent savarankiskai.

As gal bandyciau susitaikyt su ta padetim, parodyt, kad gerbiu jos sprendima, nereikalaut grizt ir kazkaip tada bandyt atkurt santykius kaip tarp suaugusiu zmoniu. Sunku aisku dar kalbet kai vaikai mazi. smile.gif

Va, dar atsiminiau, kad esu visgi dekinga mamai uz tuos (retus) atvejus, kai ji gerbe mano sprendimus, nors jiems gal ir nepritare. Tokiu buvo labai nedaug, dauguma atveju buvo kitaip (reikalavimo butinai elgtis pagal ja) - ir is tu liko tik nuoskaudos. Man visa gyvenima svarbiau yra tai, kad butu gerbiami mano pasirinkimai ir valia, o ne kad "gerai baigtusi". smile.gif

As tikrai nereikalaunu jos grizt,isvis nieko nereikalaunu,nes ji nekalba su manim.
Atsakyti
QUOTE(gėlių darželis @ 2013 11 17, 21:50)
Esu mačius kad nustatomos tokios tarsi taisyklės - tiek ir tiek laiko gali pažaist, paskui kompas išjungiamas. Na tarsi žino, kad gali tai daryti, ribotą laiko tarpą. Bet kaip be pykčių apie tai susitart, nežinau.. sad.gif

Bandžiau... Aš per minkšta, o tiksliau ta tokia... Kad.....
Tiesiog zyzia, po kojom voliojas, zyzia, zyzia....
Kad pagalvoji, na ok, šiandien išeiginė, nėr kas veikia, na lai žaidžia...
Bet ir po 5val neatsižaidžia... Atsisėda B prie kompo, tai ta prilimpa, šneka, prašo, kutenai- vnž visokiais įmanomais būdais trukdo, veda iš kantrybės... Kol galų gale tos kantrybės netenkama.
Tada arba rėkiu arba tiesiog jau pastebiu, kad B neištvėręs užleido
Žinau- turėtumėm būt atkaklesni, stipresni, bet ta toookiaaaa... Kad.....
Meluoja, slepia...
Kad ir pvz.
Ryte pasidėjo telefoną (muziką pasileidžia) netoli kriauklės. Patraukiau. Ta paėmė savaip pataisė.
Ta prasme ne tai kad arčiau patraukė ar ką , bet tiesiog, kad kaip aš sakau- jos šūdas juodesnis turi būt. Tiesiog toks charakteris, plius dar netinkamas auklėjimas... Aj.. Žliumbt tik...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo fucked-up: 17 lapkričio 2013 - 21:04
QUOTE(cappuccino @ 2013 11 17, 20:33)
kad žiauriai prieraiši tai taip, bet jau lyg išmokau gyventi realybėje o ne tame "iliuzijų pasaulyje", šiaip net nežinau, kada viskas prasidėjo, jau prieš kokį dešimt metų iš mokyklos dar grįžus verkdavau pastoviai  unsure.gif po to lyg susitvarkė viskas. tam tikru laikotarpiu, buvo ir pakilimų ir nusileidimų. o dabar vėl, nuo metų pradžios tęsiasi,  atrodo vieną dieną, kad pasitikiu savim,šypsena, viskas normaliai, galiu plepėt, kitą dieną viskas juoda be išlygų. turiu draugą(kaip ir?-neaiškūs  santykiai), stengiuos jam į akis nelįsti, kai esu tokios būsenos, bet nesigauna nuslėpti dažnai, o suprantu, kad žmogui kitam taip pat persiduoda visokios emocijos, tuo labiau, kad jis pats linkęs į visokias depresijas(turi randus ir tt.), nors šiuo metu jam lyg ir viskas ok.
kita vertus, man pačiai su tokiais polinkiais tikriausiai ne į naudą, kad šalia toks žmogus   unsure.gif

Dėl ko verkdavai grizus is mokyklos?
Ir negali buti,kad visi visa gyvenima eina šypsodamiesi, visi krenta ir keliasi,pasitepa "zelionke" žaizdą ir "bega" toliau,gyventi savo gyvenimo.
Normali žmogaus būsena,nuotaiku kaita, ypač moterims hormonai, pms, mm.
Bet jei ta nuotaiku kaita neliguista.
Matau,kad pasimetus esi.."Turiu draugą" tai arba jį turi arba ne kito varianto nėra,reiktu santykius išisiaškinti gal lengviau gyventi bus,nes kaip ir turiu (esu įpareigota),bet kaip ir neturiu (esu laisva) tai gyvenimo kokybej irgi trukdo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo salotos: 17 lapkričio 2013 - 21:21
Papildyta:
Gal pasakyk, kad jis paskambintų, kai atlaisvės, kad lauksit.
Aišku, kad paklausk kaip sekėsi šiandien, bet taip... Nebūtinai reikalaujančiai atsakymo.
Bet jei matai, kad jam tai sunkiai kažkaip, gal kažkaip kitaip pokalbį pasuk.
Kad ir apie orą, apie tai ką mažas šiandien iškretė.
Ta prasme gal labiau apie bites šnekėjo nei kad klausk- kaip tau šiandien? Normaliai? Kodėl tik normaliai? Ir t.t. biggrin.gif
Nžn gal duok kokį skype kontaktus psichų, šiaip- pašnekėt, kas galėtų su kažkuo nešališku....
Tu čia nebais kuo padėsi. Tikėtis reik, kad pats panorės iš tokios būsenos išlipti ir kažko imsis...
[/quote]
Pasikalbejom truputi, taip kaip ir patarei, sake visa diena prasedejo ant lovos ir nieko neveike, yra be nuotaikos tai isitikinau kad jam tikrai jau depresija tik kaip as galiu jam padet suprantu kad per prievarta nenuvesi o jei lysiu ir prasysiu kad nueitu gydytis tai tikrai nenueis, nenoriu to. gal pabandyt uzsimint kad pabandytu pasiskambint i kokia vilties linija ar kur panasaus? Gal ten pasikalbetu ir patartu kad reik gydytis, gerai butu kad kas svetimas tai pasakytu o ne as.
O del darbo tai as seniai jau norejau eit dirbt bet pats neleido sako buk tik su vaiku jis dar mazas, nes vaikas labai prisirises buvo prie manes su niekuo kitu nebudavo, dabar pradejom leist i darzeli jau priprato ten buti tai ieskaus dabar darbo bet gyvenam mazam miesteli tai sunkiau susirast bet ieskau ir tikiu kad rasiu.
Atsakyti
QUOTE(fucked-up @ 2013 11 17, 19:23)
T Pasakytum mūsiškei- gryžtų savo laiku, apėjusi visas parduotuves, parkus, biblioteką. Ir galėtum rėkti, net mušt, gražiai DAR kartą pašnekėt- rezultatas tas pats.

Aš nebežinau. Aišku, kad mano čia nemokėjimas, nesugebėjimas....
Tokia netikus.....



Man irgi patikdavo visur apeiti biggrin.gif
Tiesiog charakteris toks.
Neįsivaizduoju vaiko ramiai stebinčio ir besimokančio. Mokosi iš savo patirties, pasisekimo ir klaidų.
Dėl kompo, tai gal galima mėginti susitarti . g.gif Ką nors pažadėjus arba neleidus ko nors.
Tu labai gera mama. Pagal psichologus tai vaikui reikia pakankamai geros mamos, o ne geriausios ar super kokios. Visos darome klaidų ir dėl to kankinamės, bent jau aš.
Papildyta:
QUOTE(Daniella @ 2013 11 17, 20:28)
Va, dar atsiminiau, kad esu visgi dekinga mamai uz tuos (retus) atvejus, kai ji gerbe mano sprendimus, nors jiems gal ir nepritare. Tokiu buvo labai nedaug, dauguma atveju buvo kitaip (reikalavimo butinai elgtis pagal ja) - ir is tu liko tik nuoskaudos. Man visa gyvenima svarbiau yra tai, kad butu gerbiami mano pasirinkimai ir valia, o ne kad "gerai baigtusi". smile.gif

Pritariu smile.gif
Papildyta:
QUOTE(Jurga75 @ 2013 11 17, 20:12)
Nematau jokios cia kaltes as,tokia jau ji yra,jei namai nemieli,tegul tada pas svetimus pabuna,panaudos ir ismes...

Jaučiu, kad skauda dėl to ir nelengva jums abiem. unsure.gif
Tiesiog apsiginkluoti kantrybe, atleidimu ir mėginimu suprasti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Laukine_: 17 lapkričio 2013 - 21:52
QUOTE(Laukine_ @ 2013 11 17, 23:02)
Man irgi patikdavo visur apeiti  biggrin.gif
Tiesiog charakteris toks.
Neįsivaizduoju vaiko ramiai stebinčio ir besimokančio. Mokosi iš savo patirties, pasisekimo ir  klaidų.
Dėl kompo, tai gal galima mėginti susitarti . g.gif Ką nors pažadėjus arba neleidus ko nors.
Tu labai gera mama. Pagal psichologus tai vaikui reikia pakankamai geros mamos, o ne geriausios ar super kokios. Visos darome klaidų ir dėl to kankinamės, bent jau aš.
Papildyta:

Pritariu  smile.gif
Papildyta:

Jaučiu, kad skauda dėl to ir nelengva jums abiem.  unsure.gif
Tiesiog apsiginkluoti kantrybe, atleidimu ir mėginimu suprasti.

Man jos beprotiskai gaila...bet ji to nesupranta,gaila verysad.gif Labanakt 4u.gif
Atsakyti
Norisi snukio odą imt ir nusidrėkst.....
Atsakyti
QUOTE(Tapyras @ 2013 11 15, 21:57)
Mano sazine nera svari, esu ir nuvylus, ir apgavus, ir nuskriaudus artimus savo, ir tai vis nutinka ir nutinka. Gal todel ir sapnuoju taip.
O va tos slykstynes su iskrypimais, issigimimais, lavonais tai nu ir nu doh.gif

panašiai ir aš. sad.gif na dabar galvoju, gal atleido, visgi buvau paauglė, taip save teisinu, jei jau prisimenu. norėčiau tikėt, kad pasimiršo kitiems. suaugus nesu blogas žmogus, palyginus. nors su gerumu tai irgi neturi nieko bendro.

QUOTE(Tapyras @ 2013 11 16, 02:27)
Nu va leptelejau apie negyvelius ir atsiverciau lietryti su iliustracijom. Nu  doh.gif reikia toki vaizdeli i pirma puslapi imest ir net kvadratuku neuzdet. *viaukt*

sakai teršia sąmonę. unsure.gif mane siaubekai seniau traukdavo, bet kaip tik tuo metu jaučiausi žmogum. aš galvoju čia nuo asmenybės priklauso, ar tokie dalykai veikia.

pasiguosiu, kad su darbu tikrai ne kas. žeminuosi netrenkdama durimis čia. seniau ir būčiau trenkusi, dabar laikausi sukandus dantis. mano psichikai, kaip žinia, ne į sveikatą. žinokit klaidos ant klaidos. šiandien ryte dar gulėjau ir supratau kokią DAR klaidą padariau ir nesuprantu kaip taip galėjau... tarsi ne aš... darau prielaidą, kad man jau kažkokia riba, kai imu nebesugebėt. verysad.gif verysad.gif verysad.gif verysad.gif verysad.gif nors morališkai nėra blogiausi laikai. penktadienį net kabake ilgai išsėdėjau, todėl keista, kad taip. tartum palengva eičiau iš proto tiesiogine to žodžio prasme. verysad.gif
Atsakyti