Su draugais bendravome apie vaikų auginimo problemas ir niuansus. Turi daug patirties ne tik dėl to, kad daugiavaikė šeima, bet ir todėl, kad gan daug dalyvauja tėvus auginantiems vaikams skirtuose renginiuose (ar grupėse), patys jas veda.
Kalbėjome apie intuiciją ir ar jos užtenka, kada reikia pagalbos iš šono. Jie su įvaikinimu neturi nieko bendro - kalba ėjo tik apie mylėtus, lauktus, traumų nepatyrusius vaikus. Ir tokius, kuriems tėvai skiria ne 7 min. per dieną.
Ilga diskusija su jais mane įtikino, kad dalis net labai mylinčių tėvų visiškai neturi intuicijos vaikų atžvilgiu. Iki tol netikėjau. Maniau, kad VISI mylintys tėvai nors kažkokią turi. Pasirodo ne. Dar daugiau - net ir nemažai intuicijos turinys tėvai būna, kad 100 proc. apsigauna vieno iš savo vaikų ar konkrečios situacijos atžvilgiu. Konkretūs pavyzdžiai mane pribloškė.
QUOTE(Sunute @ 2013 11 09, 19:14)
Mylint, intuicija, mano supratimu, nepaprastai galingas ir pats teisingiausias (dažniausiai) įrankis

.
Papildyta:
Vat ir aš tik išėjusi vaiko priežiūros atostogų supratau, kad ir pas maniškę pakankamai didelis nerimas būdavo grįžus ir nieko namie neradus.

Nors atrodo labai savarankiška.
QUOTE(Karusia @ 2013 11 09, 22:21)
maniškė ramiai pabūdavo po porą valandų, o dabar - nerimo sutrikimas ir taškas.

nebepabūna, netgi laiptinėje laukia

neima į namus.
Papildyta:
Mums sesės atsiradimas buvo labai laiku ir labai daug vyresniosios problemų sumažino. Kai laukėme mažiukės visiškai nepagalvojau, kad bus toks svarbus poveikis vyresnėlei. Rūpėjo ar nepavydės ir neprisidės dar viena problema. Viskas susiklostė kitaip.
QUOTE(rutikė @ 2013 11 09, 22:02)
Na ką, reikia mažos sesės

Būtų išeitis