Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjai ir įtėviai apie viską

O... doh.gif apie atostogas ir nepagalvojau
Na ką, reikia mažos sesės ax.gif Būtų išeitis
o jei rimtai, kartais ir apie tai pagalvoju. Yra daug bet.., ir jie kol kas nusveria
Penktokas - jau ne pradinukas
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo rutikė: 09 lapkričio 2013 - 22:05
QUOTE(rutikė @ 2013 11 09, 22:02)
O... doh.gif apie atostogas ir nepagalvojau
Maždaug kas du mėnesius po dvi savaites biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Germinė @ 2013 11 09, 21:39)
.Tada šventė  mirksiukas.gif


O jei Pupa kitąmet bus penktokė,tai jau ne pradinukė? g.gif


maniškė ramiai pabūdavo po porą valandų, o dabar - nerimo sutrikimas ir taškas. sad.gif nebepabūna, netgi laiptinėje laukia sad.gif neima į namus.

atostogos pradinukiškos.
Atsakyti
Su draugais bendravome apie vaikų auginimo problemas ir niuansus. Turi daug patirties ne tik dėl to, kad daugiavaikė šeima, bet ir todėl, kad gan daug dalyvauja tėvus auginantiems vaikams skirtuose renginiuose (ar grupėse), patys jas veda.

Kalbėjome apie intuiciją ir ar jos užtenka, kada reikia pagalbos iš šono. Jie su įvaikinimu neturi nieko bendro - kalba ėjo tik apie mylėtus, lauktus, traumų nepatyrusius vaikus. Ir tokius, kuriems tėvai skiria ne 7 min. per dieną.

Ilga diskusija su jais mane įtikino, kad dalis net labai mylinčių tėvų visiškai neturi intuicijos vaikų atžvilgiu. Iki tol netikėjau. Maniau, kad VISI mylintys tėvai nors kažkokią turi. Pasirodo ne. Dar daugiau - net ir nemažai intuicijos turinys tėvai būna, kad 100 proc. apsigauna vieno iš savo vaikų ar konkrečios situacijos atžvilgiu. Konkretūs pavyzdžiai mane pribloškė. doh.gif

QUOTE(Sunute @ 2013 11 09, 19:14)
Mylint, intuicija, mano supratimu, nepaprastai galingas ir pats teisingiausias (dažniausiai) įrankis smile.gif.


Papildyta:
Vat ir aš tik išėjusi vaiko priežiūros atostogų supratau, kad ir pas maniškę pakankamai didelis nerimas būdavo grįžus ir nieko namie neradus. g.gif Nors atrodo labai savarankiška.

QUOTE(Karusia @ 2013 11 09, 22:21)
maniškė ramiai pabūdavo po porą valandų, o dabar - nerimo sutrikimas ir taškas. sad.gif nebepabūna, netgi laiptinėje laukia sad.gif neima į namus.


Papildyta:
Mums sesės atsiradimas buvo labai laiku ir labai daug vyresniosios problemų sumažino. Kai laukėme mažiukės visiškai nepagalvojau, kad bus toks svarbus poveikis vyresnėlei. Rūpėjo ar nepavydės ir neprisidės dar viena problema. Viskas susiklostė kitaip.

QUOTE(rutikė @ 2013 11 09, 22:02)
Na ką, reikia mažos sesės ax.gif Būtų išeitis

Atsakyti
Artimoj aplinkoj mačiau:Pastojo sąmoningai.Bet nėštumo gėdijosi,sėdėjo užsidarius,priaugo daug svorio,įsivaizdavo,kad sunkiai gimdė (4val,sąrėmių beveik nebuvo)Kūdikis gimė gražutis,baltutis,didelėm mėlynom akim-kaip reklamoj.Jai atrodė negražus.Augino labai atsakingai,kartais net pritaikiau kaip pavyzdį.Tik kad peršėrė,nutukino-rodė meilę per skrandį.Paskui turėjo problemų.Užaugo pavyzdinis jaunuolis (3x tfu) O man,gyvatei,kirba mintis,kad nemylėjo.Iš pareigos,gal net iš supratimo,kad savo vaikui nejaučia to,ką tikėjosi,ar manė,kad pajus...
Atsakyti
Įdomiai kalbat apie tą intuiciją. Esu iki/priešmokyklinukų mokytoja, tik ne standartinė - lietuviška, nes niekad lietuviškoj sistemoj nedirbau tik JAV ir Airijos, kur viskas persisunkę pozytivumu. Ir pati tuo užsikrėčiau ir puikiai galiu "suvaldyt" 10-15 pyplių, galiu atrast (ir ne vieną kart pritaikytą praktikoj) individualų priėjimą prie vaiko, galiu jaust praktiškai kiekvieno būseną, nuotaikas ir pan. Galiu beveik galvą guldyt, kad 90% tėvų galvodavo, kad esu ideali mama, nes jiems susižavėjimą keldavo kaip vaikai reiškia man savo meilę, kaip pasiilgsta ir su kokiu noru ateina į klasę. Tik... su saviškiu to neturėjau blush2.gif kartais būdavo gėda pačiai, kad nemoku bendrauti su savo vaiku. Jausdavausi kalta. Dabar gi atsiradus dviems mažiams, mes visi mokomės "prieiti" vieni prie kitų tarsi iš naujo - visų pirma ir svarbiausia - viską išsakyti žodžiais vieni kitiems. Mums puikiai sekasi, labai stengiamės ir aš tame tarpe, atrandu naują ryšį su savo be 5 min paaugliu wub.gif Šiandien, išgirdau iš kolegės kad mano mažiai nurimę ax.gif paglostė širdelę wub.gif
Beje taip pat prisiminiau "Vaikai kilę iš dangaus" seną gerą principą - trys perspėjimai prieš bausmę/pasėkmes. Stebuklus mums šis principas elgesio pasikeitime daro thumbup.gif
Ir kitas nemažiau svarbus - visi visų visko prašome, bet tikrąja to žodžio prasme PRAŠOME 4u.gif labai sumažina pykčio protrūkius, susierzinimus, norą atsikalbinėti mirksiukas.gif
Atsakyti
Ačiū visoms labai už diskusiją 4u.gif

Žinau, kad dabar adaptacija, bet emociškai taip jaučiuosi išsekusi, norisi, kad tik greičiau viskas baigtųsi verysad.gif Paskaičius jūsų patirtis, kad ne viena taip jautėtis, tikrai šiek tiek geriau g.gif
Atsakyti
QUOTE(estik @ 2013 11 10, 07:39)
Ačiū visoms labai už diskusiją  4u.gif

Žinau, kad dabar adaptacija, bet emociškai taip jaučiuosi išsekusi, norisi, kad tik greičiau viskas baigtųsi  verysad.gif Paskaičius jūsų patirtis, kad ne viena taip jautėtis, tikrai šiek tiek geriau  g.gif

Man dar padėjo pokalbiai su drauge. tiesiog visų natūralių jausmų papylimas: ir apie save ir apie vaiką. buvo labai sušlubavęs pasitikėjimas savimi. tiesiog labai. Ačiū draugei, išklausė, nesmerkė, priėmė, palaikė. Dar būtų buvusi gerai psichoterapija.
Atsakyti
Ute, nesuabsoliutinu intuicijos. Tiek teorija, tiek intuicija palieka erdvės klaidoms smile.gif

Mano dičkis būdavo paliekamas 4vertai valandų du kartus per savaitę nuo pirmos klasės. Sresavo. Šuo kažkiek padėjo smile.gif. Dabar puikiai įsisavino "vienas namuose...". Abiejų kartu nepalieku iki šiol - bijau ir namų, ir vaikų nerasti. Mažiaus nesiryžčiau palikti vieno. Tai neįmanoma dėl daugelio priežasčių. Gal kada nors. Vaikai labai skirtingi.
rutike, jūsų situacija labai panaši į mūsų. Vaikai lanko mokyklą prie darbo, lieka būreliuose arba dičkis ateina pas mane į darbą. Mažyli po būrelių veduosi į savo 'būrelius". Būna, kad grįžtam 20 val. Jie dar grįžę siautėti sugeba, o pavasarį ar rudenį siausti dviračiais poros kilometrų spinduliu smile.gif. Darželį lankėm mieste. Dičkis užkrautas max - muzikos mokykla, sporto mokykla, drama, dar mano būreliuose sudalyvauja. Mažius kol kas tik mokykloje sukasi, bet pamokų ruošai reik kelių valandų - du trečdaliai laiko - išsisukinėjimas. Gerai, kad savo darbe turiu jam šiokių tokių paveikių svertų.

Atostogos jiems - praktiškai atostogos ir man smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 10 lapkričio 2013 - 16:21
QUOTE(Ute @ 2013 11 10, 01:20)

Papildyta:
Mums sesės atsiradimas buvo labai laiku ir labai daug vyresniosios problemų sumažino. Kai laukėme mažiukės visiškai nepagalvojau, kad bus toks svarbus poveikis vyresnėlei. Rūpėjo ar nepavydės ir  neprisidės dar viena problema. Viskas susiklostė kitaip.

Ute, labai įdomu ši tavo patirtis. Aš turiu baimių, ar nebus trauma manajam naujo šeimos nario atsiradimas. Nenoriu jo nuskriausti. Ir dėl savo energijos resursų abejoju. ir ne tik..
Atsakyti
Tokia įdomi situacija : atėjo pas vaikus draugė ir pasakoja,kad močiutės gimtadienyje valgė liežuvį.Vyšnia ir sako: aš tai niekad neragavau ir net nemačiau,tik iš kalbų girdėjau swoon.gif Anksčiau kažkaip nekreipiau dėmesio,bet dabar pradėjo kliūti,kad ant elementarių,vos ne kasdieninių dalykų taip sako.Kodėl?Čia jos tarpusavyje kalbėjo,aš neturėjau girdėti.
Atsakyti
QUOTE(Germinė @ 2013 11 10, 20:21)
Tokia įdomi situacija : atėjo pas vaikus draugė ir pasakoja,kad močiutės gimtadienyje valgė liežuvį.Vyšnia ir sako: aš tai niekad neragavau ir net nemačiau,tik iš kalbų girdėjau swoon.gif Anksčiau kažkaip nekreipiau dėmesio,bet dabar pradėjo kliūti,kad ant elementarių,vos ne kasdieninių dalykų taip sako.Kodėl?Čia jos tarpusavyje kalbėjo,aš neturėjau girdėti.

o realiai ji valgė liežuvį ir žinojo, kad tai liežuvis?

bando pateikti save kaip apgailėtiną vaiką? g.gif
Atsakyti