Globėjai ir įtėviai apie viską

Sveikos.
Sveikinu visas su Naujaisiais metais.
Pasidalinkit prašau patirtimi kaip kovojat su savų vaikų atsikalbinėjimais.
Pas mus dabar sunkus periodas. Ponaičiui penkiamečiui nieko negalima pasakyti. aš žodį, jis dešimt atgal. Tipo jis vadovauja situacijai. Bandžiau visokius būdus, jie dažniausiai suveikia trumpam. Ir mano kantrybė jau labai senka

Vaje, vaje, kokia pazistama situacija. Galvojau kad tik pas mus tokios bedos . 5 metai bus vasari, o jau proto...Paklusnumo nulis. Padeda tik kai neleidziu zaisti komp zaidimu. Yra pakabintas baltas popierius namuose, ten raseme pliusus ir minusus (anksciau padedavo, labai bojojo tu minusu). Tai dabar rasome dienas kada galima bus zaisti. Viana karta taip sunervavo, kad savaite neleidau, zymejome kiekviena diena, jis taip lauke, kada gi pagaliau galima bus.
Kai jam buvo 3.5 ejome pas psichiatra pasitarti, tai yra toks sutrikimas (nepaklusnumo sindromas). O kaip kovoti?Reikalinga disciplina, rezimas. Man sunku disciplinuoti, net buna atrodo kad vyras jam per grieztas. Bet kai pagalvoji,tu vaikui sakai, o jis ignoruoja, lengva is veziu ismusti.
Man irgi reikalingi patarimai...

Kadangi situacijų būna visokių ir atsikalbinėjimas atsikalbinėjimui nelygus, parašysiu savo "praktiką" . Aš tiesiog nereaguoju į atsikalbinėjimą, na maždaug kalbėk ką tu tik nori ir kiek nori (grubumo ir nemandagumo netoleruojam, čia kita tema) bet bus taip kaip pasakiau aš. konkretus pavyzdys iš šiandien dienos.
Grįžom iš miško, vyrukai pavargę, alkani, vištienos sriubytė ir žemaitblyniai kvepia ant visų namų. Įeinam į namus, rengiamės prieškambaryje ir pasirodo jog vyresnėliui sušlapę yra pedkelnės nuo įnirtingo šokinėjimo balose (upelyje? ), kiaurai šlapios būtinai reik persirengti. Ir prasideda, cituoju "nu mama, nu KODĖL man reik persiaut pedkelnes, man NEŠALTA. Kodėl sušalsiu ir susirgsiu? Kodėl jos šlapios? Man LABAI liūdna nuo tų šlapių pėdkelnių. Aš nenoriu persiauti, ne, man nešlapia. Ir t.t. ir pan. visą tą laiką kol rengiamės su broliais ir kabinam rūbus. O aš nieko nesakau, kalbamės su broliais apie einamus reikalus, kabinamės rūbus, rankas plaunam. Kai jau atėjo momentas kai vyresnėlio šlapios pėdkelnės pasidarė paskutinis darbas prieš visiems sėdant valgyt, tiesiog paklausiau "R*****ukai, ar tu pats persiausi pedkelnes, ar man tau jas permaut, kaip R****iukui (mūsų mažylis, dvimetis). Kadangi pas mus namuos būt mažam jau labai nefasonas, vyresnėlis nutilo ir persiavė, jei būtų nepersiavęs pats, būčiau aš jį peravus (dar atsimenu, kaip yra nemalonu nusiavinėt (nusilupinėt ? ) šlapias pedkelnes bbrr).
Nematau aš jokio tikslo ginčytis su vaiku, bet visada išaiškinu situacija, kuo suprantamiau jam. Jei jau noras yra atsikalbinėti - prašom kiek tik širdis geidžia, bet daryti vistiek reikės, ką aš pasakiau . Pasakau, ko noriu iš vaiko, vieną kartą, bet visada veidu į veidą, ta prasme ne šaukiu iš kito kambario galo ar pan. Sakau aiškiai ir ramiai, trumpu sakiniu.

Pritariu Liūtei Aš kai bamba panosėj nkreipiu dėmesio, tik kai nutyla akiminrai paklausiu- baigei? O dabar eik darytui ką liepiau Bet man labai patinka argumentai, diskusijos, todėl jei vaikas labai aiškiai motyvuoja ir man įrodo, kad šlapios pėdkelnės gerai, leidžiu būti su jomis Bet tai diskusija, ne zyzimas. Ir dažniausiai užtenka vieno karto, kad jis būtų paskutinis ir mano tiesa būtų pripažinta geriausia Paskutinį kartą vienas iš bernų įrodė man, kad rytais galva geriau veikia ir pamokas ruoš ryte, 5 atsikėlęs, buvo puikus rytas. Jam

*kokiu būdu?
** Maniškei nebūtų jokios reakcijos. Prasidėtų pakeltas tonas, arba - nuo vasaros - smūgis. man. ir toliau bambėtų.

o toliau - kartais veikia - kartais ne - fiksuojam laiką, išminusuojam iš žaidimų laiko. Žymim kalendorių. Lanko psichologą ("jai viskas gerai, čia mama išsigalvoja, kad mes pykstamės"). Sodinu ant suolo pamąstyti. Už rimtus prasižengimus (pvz bandymą muštis) negauna pietums į mokyklą pinigų. Įdedu sumuštinių. ne onoras. Kraštutinis atvejis - einu pasivaikščioti viena.
Šelma - maniškė irgi kartais keliasi rytais, nors ji gryna pelėdžiukė. Tiesiog vakare būna, kad tikrai nebedirba galva, pati kartais pasiūlau - eik miegoti, ryte atsikelsi anksčiau. pakeliu, padaro pamokas žymiai greičiau.

Bausmės kėdutę jai

Oi, ne, maniškiai be vidurnakčio neužmiega (mažiai tik, ir tai be 23 niekaip, nors nuo 21 jau lovose ), rytais keliasi mirinėdami, per atostogas be 12 valandos nė vieno dičkio nematydavau Ten buvo iššūkis. Sau mestas. Skaudžai kakton trinktelėjo

mes tokia taip pat neseniai isitaisem, kai mazyle namuose atsirado Tik vadinasi ji pas mus - apmastymu, nusiraminimo kedute. O ir superaukle , prisipazinsiu, paziuriu Man lengva kalbeti, kai musu mazieji dar drausmes keduciu amziuje, o dickiams jau gana sekmingai I kita etapa isoke, gaila, kad dabar tik si metoda atradau. Tikrai butu praverte ir anksciau. Mazeliui dar vis kyla retkarciais noras atsikalbineti, bandyti prasukti ne musu, o savo projekta, bet jam jau ketveri, kartais tenka kazkiek nusileisti, ieskant abiem tinkamo kompromiso. Mazylei dabar deja, bet daugiausia tenka parymoti ant sios kedutes, kol kas nezinau ar pazanga didele, bet tuo momentu ispudis jai tikrai yra, tikiuosi, kad laikui begant ir rezultatas bus matyt labiau. Jai dabar tikras priestaravimo viskam pikas, arsaus reikalvimo, su rekimais, net svelniais griuvimasi ant zemes ir tt. Deja, esu kieta, siuo klausimu - uz nepagarba, atsikalbinejima, nemandagu, netoleruotina elgesi, plauku pesima, musimasi keliauja parymoti 2minutes, po to dar trumpai aptariam, atsipraso ir toliau gyvenam, pastebejau, kad su kiekviena diena tu umiu periodu vis maziau, vis labiau moka palaukti, vis labiau supranta "dabar darysim ta, o po to galesim daryti ta" prasme. O ir as pati ramesne, nekeliu balso, ne pries viena, galva sviesesne, tokia treniruote pravercia net ir su vyresniais jau sprendziant kitokius klausimus. Vakar dickis karstai eme irodineti, kad jis nenori miegoti savo kambaryje, nenori miegoti ir su broliais, nori migdyti maze, ir po to kartu su sesem miegoti tame paciame kambaryje, ir dar ne lovoj, o ant grindu. Ramiai paaiskinau, kodel miegoti ant grindu negalima, ypac turint omenyje, kad visa nakti praviras langas, tai jo neitikino, ir prasidejo - "kodel taip, ne kitaip, o as noriu taip, ir tt", pamate, kad viskas veltui, kalbos kaip I siena, tada emesi kitos taktikos - labai jau graudziai verke - su tikrom asarom, pasikukciodamas...Islaukiau pauze, nuejau , ramiai, trumpai paaiskinau, kad suprantu jo nora, bet variantus turi net tris, is ju gali rinktis viena, teko dar pasriubauti posma, nusiraminti ir priimti sprendima - pasirinkti varianta. Ir jokiu daugiau konfliktu. Tiesiog - nesileidziu I juos. Jokio balso kelimo, ne tik pries mane, teti, bet ir pries brolius - seses. Kaip ir liute minejo - gali bambet, mint man "ant sazines" kiek tik jegu turi - ramiai pritupiu, arba susedam salia, paaiskinu, kad suprantu norus, bet gali buti taip ir ne kitaip, arba keli variantai, gali rinktis ir taskas. Vaikai jau iprato, ir jei kas - primena, mama, dar pasikalbek su broliu, sese, apie ta ar ana, arba - ar nepamirsi su manim pasikalbeti apie ...kazka. Anksciau nepamirsdavo man priminti, kad kazkuri reikia pabarti uz skriauda, neteisybe ir tt.
Visu bekompromisiu reikalavimu skaiciu stengiames labai mazinti, kad kuo maziau butu girdimas "ne", net eiti I lauka siuo metu be pirstiniu, arba pvz. - su basutemis galima, jei neitikino vienas paaiskinimas, nes labai greitai supranta savo sprendimo pasekmes ir daugiau priminti nereikia, kaip ir greit parbegus is kiemo pasiimti vistik tu pirtiniu, jau daugiau jokio moralo nereikia taip pat
Nepaisant man naujai atrastu metodu - vaikai pilnateisiai seimos nariai - sprendziant savaitgalio, laisvalaikio, svenciu, atostogu planus, ir siaip - aptariant gyvenimiskas sitaucijas, Visu nuomone svarbi priimant sprendimus, net ir keturmetis ja turi, ir issako.

Apsiavė ant neplautų kojų?
Aš vėl matau save Mano Jaunėlis kažkada,vos sniegui nutirpus,užsimanė šortų ir basučių Paskui panašiu laiku,kai vaikščiojom pamariu-maudytis.Aš visur žalią šviesą Tiesiog reikia vaikams kelis kartus įrodyti,kad esi teisus ir geriau žinai,tada-jokių problemų Ir kai išsiruošus visai dienai į pliažą kaimynė kas pusvalandį grasina savo dukroms,kad varys namo ir daugiau niekad niekad nesives į pliažą,o jos vis tiek motinai nusisukus brenda į vandenį,aš ramiai sau relaksuoju ir gaudau įdegį-mano vaikai patys nusprendžia,kada ir kiek maudytis.

Gliukos aprašytuoju . Pakeltas balsas, tyčia nemandagūs žodžiai 4mečiui ir 5mečiui būna vienas įspėjimas, jei nesiliauja, keliauja ant kėdelės. kas beje buvo labai seniai jau.
2mečiui bet koks minor fizinis smurtas a la stūmimas, žnybimas, plaukų pešimas, griuvimas ant žemės jei kažko kažkas neduoda - keliauja ant kėdelės. Gliuka, mūsų mažius irgi kėdutės klientas dabar , raidos toks tarpsnis žinok. Reik ribas išsiaiškint. Žinoma ir padėti reikia žmogeliui tai padaryt, ntąji kartą pakartoti, kas galima, kas ne.



Manau tu pati žinai, jog tai labai labai rimta. Kai mažiui diagnozavo VAS'ą, pradėjau labai daug domėtis ir mokytis ta tema, radau JAV Washington valstijos globėjams skirtus kelių valandų mokymus apie tai kaip auginti VAS vaiką, kaip jį suprast.

Germine, taip persiavė sausas pėdkelnes ant neplautų kojų . Nematau jokios problemos tame. Dušas/vonia pas mus kasdien vakare, prieš miegą. Po kasdienio 2km žygio miške mūsų mažiui "bado šmėkla žvelgia į akis" ir jei negaus jis parėjęs staigiai valgyt, bus laaabai piktas, taigi eit vyresnėliui kojas muiluot tuo metu labai jau neprioritetas .

man atrodo, kad svarstom skirtingas problemas.

Yra toks dalykas, kaip noras reguliuoti savo gyvenimą - normalu - periodiškai atsinaujina, vaikas ima priimti sprendimus savarankiškai, kaskart vis daugiau. Bet yra toks dalykas, kaip rašė Rutikė ir Slavlanta, kad vaikas pro forma - ne iš reikalo įrodinėti, kad pats gali kažką nuspręsti, bet iš kažkokių vidinių paskatų ar demonų kerta kiekvieną kartą preš kiekvieną tėvų žodį. nemanau, kad dėl paprasto vaikiško noro pasiginčyti Slavlanta vedė vaiką pas psichiatrą.
Psichologė sakė, kad dėl giliai tūnančio nesaugumo jausmo vaikas bando sukontroliuoti aplinką, užtat nenori pasiduoti suaugusiųjų sprendimams, patarimams, nes jais giliai širdyje nepasitiki. Dėl to nesaugumo vaikas ginčijasi iki pamėlynavimo.
Papildyta:

pasidalyk.

šiaip, vis dar manau, kad tai pykčio išraiška, ir elgesys be stabdžių.
Pakeliui kažkur pametėme būtinybę atkeršyti, tikiuosi nesurasim greitai. ir išmoks (vėl) pagalvoti prie veikiant.

Kai apsižavėjau Šelmos vaikų taisyklėmis, per pusdienį ant šaldytuvo atsirado mano vaiko taisyklės.

O man atrodo,kad didžiausia nūdienos problema-tėvų nesugebėjimas nustatyti vaikui ribas ir jų laikytis.Netaikau nei vienai iš jūsų,dalinuosi apie savo artimos aplinkos požiūrį.Į smurtą tėvų atžvilgiu reaguočiau vienareikšmiškai-smurtu.Sudavęs man per veidą gautų tą patį,tik gerokai stipriau.Deja,kiti tėvai tokiu atveju apsimeta,kad nieko neįvyko.Sakysit,smurtas gimdo smurtą?Daug blogesnius jausmus gimdo tėvų spardymas,tampymas už plaukų,apspjaudymas.Vaikui dzin jūsų paverkšlenimai,moralai,kėdutės,psichologai.Nes daugžodžiaudami tik prarandate dėmesį,tampate foniniu triukšmu.
Atsakykit man į paprastutį klausimą,kodėl anksčiau vaikai gerbė tėvus?Nes bijojo?Nes buvo traumuojami fizinių bausmių?Nes nebuvo psichologų,psichiatrų ir viena už kitą kvailesnių diagnozių,tokių,kaip neklusnumo sindromas.
Man nereikėjo nei vienam vaikui kirst atgal.Nei savo šešiems,nei toms trims laikinos globos mergaitėms,nei darželio auklėtiniams.Kodėl?Todėl kad vaikai savo jautriais sielos radariukais jaučia,kad aš neapsiverksiu,jei pakels prieš mane ranką.Tai ir nekelia.Tfu tfu tfu.

pakopinu:


"
1 scenarijus: Vycka ir Kęstas susimuša po pamokų.

Anksčiau - visa mokykla susirenka pažiūrėti. Vycka laimi. Abu paspaudžia vienas kitam ranką ir lieka geriausiais draugais.
Šiandien - Iškviesta policija suima Vycką ir Kęstą. Abiem pateikiami kaltinimai dėl išpuolio, net ir Kęstui, nors jis gavo į nosį. Vaikai tris mėnesius privalo lankyti pykčio valdymo kursus. Mokykla organizuoja dienas be patyčių, seminarus, kuriuose kalbama apie patyčias ir agresiją mokykloje.

2 scenarijus: Robertukas nerimsta klasėje ir trukdo kitiems mokiniams.

Anksčiau – Robertukas nusiunčiamas pas direktorių, ten gerai pabaramas. Grįžta i klasę, sėdi ramus ir niekam nebetrukdo.
Šiandien – Robertukas gauna dozę Ritalino. Tampa zombiu. Atliekamas testas padidėjusiam hiperaktyvumui nustatyti - jis teigiamas.

3 scenarijus: Matukas išmuša kaimyno automobilio stiklą ir nuo tėvo gauna diržų per Ignoruoju.

Anksčiau - Matukas ima elgtis daug atsargiau. Užauga normalus, įstoja į universitetą ir tampa puikiu verslininku.
Šiandien - Matuko tėvas uždaromas į kalėjimą dėl prievartos panaudojimo prieš vaiką. Matukas imasi nusikalstamos veiklos ir dienas baigia kalėjime.

4 scenarijus: Petriukui skauda galvą, todėl į mokyklą jis atsineša aspirino.

Anksčiau - Mokytoja duoda jam stiklinę vandens. Jis puikiai išlaiko egzaminus ir tampa teisininku.
Šiandien - Iškviečiama policija. Mokykla apieškoma dėl narkotikų ir ginklų. Petriukas išmetamas iš mokyklos.

5 scenarijus: Simukas prikiša fejerverkų į vapsvų lizdą ir juos susprogdina.

Anksčiau - vapsvos nugaišta. Tai mačiusi moteriškė Simuką išbara ir gėdija. Susigėdęs Simukas apsiverkia ir prižada daugiau taip nedaryti.
Šiandien – Iškviečiama policija ir antiteroristinė grupuotė. Simukas apkaltinamas buitiniu terorizmu. Stebimi jo tėvai, surenkami visi namuose esantys kompiuteriai ir telefonai tyrimui atlikti. Simuko tėvai įtraukiami į galimų teroristu sąrašus, jiems draudžiama skristi lėktuvais.

6 scenarijus: Jonukas bėgdamas pertraukos metu pargriūva ir nusibrozdina kelį. Mokytoja jį apkabina ir paguodžia.

Anksčiau - Jonukas nusiramina, nusišluosto ašaras ir nubėga.
Šiandien - Mokytoja apkaltinama seksualiniu priekabiavimu. Nušalinama nuo darbo ir 3 metus praleidžia kalėjime. Jonukas 5 metus lanko terapijos kursus. Užaugęs tampa gėjum.



Nusiųskit visiems ir pagalvokit: ar tik nekvailėjam?
"