Germine, labai paprastai ir aiškiai apie ribas
mūsų Jonei jau 6,3 m. (siaubas kaip laikas bėga). Kažkaip su ja jau be problemų susitariam, kartais pakeliam balsą, bet viskas tvarkoje. Jau mąsto mergina. O vat Mažius 4,2 m., tai pastaruoju metu kažkaip sudėtinga. Tokios situacijos, kad viskas būna gerai, o po to staiga lyg kas mygtuką paspaustų tik bac ir prasideda pykčio priepuoliai, užsiblokuoja, nieko negirdi, staugia, trinktelna. Kažkaip man reikia labiau dar su savimi dirbti, kad išmokti ignoruoti jo pyktį ir kaprizus, kartais nesusituriu, tai nieko gero, bet vat vakar laikiausi, tiksliau nesilaikiau, o stengiausi nekreipti dėmesio, nes jau mėgino provokuoti su valgymais, nenoru tvarkytis ir ruoštis praustis, ignorą uždėjau ir bachūriukas per valandą pavalgė ir per 30 min. susitvarkė ir plikas jau vonioj stovėjo
žodžiu, kasdien vis įsitikinu, kad ne mes juos, o jie mus moko, konkrečiai mane, tai kantrybės 
