Globėjai ir įtėviai apie viską

Jau atsakiau į jūsų klausimą temoje "Noriu globoti vaikutį iš vaikų namų "
Šiaip esu labai pakanti.Labai pasisakau už globą.Bet rimtai į tai žiūriu.Žmogus irgi turi būti tvirtai motyvuotas,jei pasiryžo priimti į šeimą vaikutį.Ne eiti per temas ir copy-paste dauginti visose žinutes su klausimais.Nepatingėkite perskaityti globėjų temas - tai tiesiog lobių klodai iš mūsų patirties.Tada,jei kas neaišku,klauskite čia,ar į až.Tikrai padėsim,paremsim,palaikysim
P.s O į klausimą apie kursų lankymą gali atsakyti tik kursų organizatoriai.Kiekvienam mieste kitokie reikalavimai.Bet jei vyras jau dabar žino,kad neturės laiko lankyti,tai gal žino,kad ir vaikui laiko neturės?

Suprantu, kad tas copy- paste nera labai geras dalykas. Pasielgiau taip noredama, kad greiciau gauciau atsakyma, nes kai kuriose temose zinutes neatsakytos nuo sausio pirmu dienu. Atsiprasau. Tik ko gero jus neteisingai mane supratote. O del vyro neturejimo laiko kursu lankymui, tai nera taip, kaip pasirode. Tiesiog kartais jo darbas baigesi ir 14, ir 19 val, kartais buna 5 dienu komandiruotes. Juk tai nereiskia, kad neras laiko vaikui, ar jam tas neidomu. Mes auginame jau 16 metu sunu ir jam niekada nestigo demesio.
Is tikro esu jums labai dekinga uz atsakymus abiejose temose.

Vat ir pas mus tie nelemti ciklai būna. Vaikas pakinta 360 laipsnių. Elgesio sistema, nuoseklumas, pasekmės ir t.t puikiai veikia geruoju periodu. Net pakanka paprastų susitarimų. Vaikas šiltas, jam rūpi elgtis tinkamai, o aš jam padedu suprasti.
Bet...kai būna blogas periodas, viskas neveikia, arba nuo to tik blogiau. Tikrai primena apsėdimą. Nebeatpažįstu vaiko. Pakinta jo emocijos, santykis į mus su vyru, elgesys.
Anksčiau nesupratau, kas vyksta: 2 sav lipšnus, 2 sav žiauriai piktas. Dabar tie ciklai, ypač blogasis daug švelnesni, užeina ne staiga, palaipsniui, iš pradžių net sunku suprasti. Bet ir laiko prasme jie pailgėję. Paskutinis gerasis ciklas buvo apie pusmetį. Jau buvau nurimusi, deja. Dabar išgyvenam sunkųjį periodą, kuris trunka apie 2 mėn
Beje mes lankom psichoterapiją jau virš metų. Tikrai tikiu, kad tai prasminga, padeda susitarti jam su savo vidaus demonais.

Karusia, kantrybės ir stiprybės
Kaip įdomu sužinoti apie laumės vaiką


Man labai panašu į bipolinį sutrikimą Neseniai mačiau filmą, kad jau vaikystėje šis sutrikimas pradeda reikštis ir vaikams manijos epizodas gali būti panašus į pykčio priepolius.

aš irgi apie tai galvojau.
Bet tie ciklai susiję su prieraišumo problemom, manau. Vat būdinga jiems, kad ir aš pradedu nebejausti emocinio ryšio su vaiku, to gilaus, vidinio ir tai labai skausminga. Ne dėl pakitusio elgesio; emocinis nutolimas ir priešinimasis artumui taip pat būna būdingas. Tik kaip ir sakiau, švelnėja raiška elgesyje

čia praeitą savaitę, kai Mažius mane apspjaudė ir ranką apkandžiojo, o aš jam ausį gerai nusukau, tai jau pasakiau "stop", visų pirma sau. Esmė mūsuose kokia - konkurencija tarp vaikų, bet tokia žvėriška, lyg ir prilipę viens prie kito, bet tuo pačiu žiauriai konkuruoja, ypač Jonė, na, turbūt, kad vyresnė. Tai ji erzina Mazgį kol jis pradeda "pulti", tada aš bėgu gelbėti, durna aš aišku. Kaip kolega sakė,kol kraujo nėra nėra reikalo pas juos bėgti, tegul patys aiškinasi. Tai laikomės jau kelinta diena susitarimo, kad mes nesimušam, nesierzinam, klausom ir girdim vieni kitus, o jeigu pykstam, tai pasakom kodėl pykstam. Bijau džiaugtis, bet kol kas veikia. Aišku, būna įsigazauoja, bet tuomet prieinu tik ir kartu kartojame su vaikais mūsų susitarimą. Aišku, žinau, kad bus ir "atkritimo dienų", bet kaip gera, kai namie nėra staugimų, rėkimų ir pan.

Linkiu išminties, įžvalgumo ir dar kartą` išminties. Tai gali būti ne tiik paprasta konkuraencija,o kova už būvį ( emocinį komfortą ) tai gali prieiti vieno iš vaikų neuroze ir iš to kylančiom pasekmėm. Klausimas tik kuriam- tam kurio nesrvų sistema silpnesnė, tau geriau žinot kurio.

Šaunuoliai. Kad ilgiau tvertumėt tokiomis nuostatomis.
Konkuruoti mandagiai - fantastinė mokykla, kurią ankstyvam amžiui nuo pradžiamokslio pradėt, manyčiau, šaunu.

Mano išminčiai pralinksmino mane:
Kaimynystėn atsikelia gyventi darželio draugė, kuri simpatizuoja iki šiol dičkiui, bet jos draugystė labai reikalinga ir mažiui . Pabendravę su panelyte telefonu, kavalieriukai susėdo valgyti sriubos ir kalbasi:
Dičkis svajingai:
- Žinai, einant pas mergaitę į svečius, reikėtų neštis gėlių...
Mažiukas energingai:
- Nu Tu jau visai, kokių gėlių!? Auskariukus nešti reikia.
Papildyta:


Ką įžvelgi? Gal kažko nežinau? Maniškiai taip pat konkuruoja labai: dėl mūsų dėmesio, fizinio artumo, dėl šuns meilės ir t.t...vienas gerokai stabilesnis už kitą jautruolį. Manau, kad ta konkurencija, jei nežemina kito (siekiu, kad būtų iatsižvelgiama į konkurento emocinius poreikius), problema išsprendžiama daugmaž abiems pusėms naudingai, gali būti ir didelė pozityvi mokykla.

Prašau, pasidalink savo pastebėjimais ir "išskleisk' plačiau nuogastavimus.

na vat, sekmadienis ir mūsų susitarimai šuniui ant uodegos. Nuėjome į parką. Mažius nešėsi kamuolį furbolo paspardyti, o Jonė su riedučiais. Po to ėjome važinėtis ant mašinėlių. Kaip visada sutarėme iš anksto, kad tik ant mašinėlių ir viskas, bet dukartus. Pasibaigė važinėjimas ir jau regiu mūsų Caras pasipūtęs, lipti nenori. Iškėlė darbuotojas. Atėjo Mažius, mes aiškinam, kad suprantam, jog nori dar, bet susitarimas buvo toks, viskas kainuoja pinigus ir negalime važinėtis kiek norime. Ateisime kitą savaitgalį. Prasideda manęs mušimas, na, eina pasipūtęs ir su ranka man per striukę muša. Tada perima pokalbį vyras. Žodžiu, ėjo ir provokavo, aš tvardausi ir nekreipiu dėmesio. Tada ėmė staugti - aš nereaguoju ir aiškinu, kad labai gaila, jog jis nesilaiko susitarimo. Tada vyras pritupia pakalbėti akis į akį, o jis pakartoja viską kaip su manim, spjauna vyrui ir su ranka numeta akinius, kurių irgi stiklas iškrenta. Vyras spjauna atgal ir Mažiui keista, lyg aprimsta. Tada šilkinis, nes mes jį ignoruojame, kurį laiką negali žiūrėti filmuko. TAda viskas gerai, bet vakare vėl prasidėjo, kai reikėjo praustis. Vonioj prasidėjo ožiai dėl dantų valymo ir pan., aš pasakiau, kad jo neprausiu ir išėjau, kažkaip vis laiku nusprendžiau pasitraukti, kad susitvardyčiau. Vyras nuėjo prausti jį, girdėjau, kad kalbėjosi, aiškino. Nusiprausęs atėjo laimingas pagulėti, o aš pasakiau, kad pykstu ir vakaras bus be gulėjimo. Nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė vėl toks ant ribos. Nusiprausėm, einam rengtis, o jis jau žiūriu pučiasi. PAsakiau, kad jeigu vėl ims ožiuotis-aš nepadėsiu rengtis. Jam dzyn. Aš nuėjau. Vyras padėjo. Tada jau išėjus iš namų Mažius kažkaip pradėjo meilikauti, aš jam pakartojau mūsų susitarimus. Jis davė ranką. Išsiskyrėm gražiai, tai nežinau kaip bus vakare. Paaiškinkite man kur problema, ką ne taip darau, ne taip reaguoju, vakar jau esmė buvo ne konkurencijoje. Kas svarbiausia, tai po to jis ir gailisi, ir atsiprašinėja, bet išvadų nepasidaro. Sunkiai valdo emocijas, bet gal dar normalu. Nebuvo pas jį tokių fyntų anksčiau, tai sakau, kad gal pavėluotai jam. Mano sunėnas, tarkim, tokius bajerius su griuvinėjimais, žviegimais 2-3 m. išdarinėjo.

šeimos kakle, pagrindine problema, kad tu jo nenubaudei, pradejo musti tave? O tu ka darei, o gi nieko. Sekanti karta atsitupk, kad jusu akys butu vienam lygyje ir pasakai, kad kai grysim i namus busi nubaustas uz netinkama elgesi, sitaip elgtis negalima! Parejot i namus ir statai i kampa tiek minuciu kiek vaikui metu, pasibaigus laikui ateini (kol buna kampe tu buni kitam kambaryje i jokias kalbas nesileidi, jeigu kampe nestovi vedi uz rankos paemus ir vistiek turi isbuti paskirtas minutes). Praejus laikui ateini atsitupi ir grieztu balsu pasakai, buvau nubaustas del to kad netinkamai elgeisi, mustis negalima ir butinai turi atsiprasyti. Nesiplove dantu? Ateini ir sakai, dabar laikas praustis, as tave ispeju jeigu tu neissiplausi dantu eisi i kampa, nesiplauna pastatai i kampa, nesiplauna dar pastovejes, pasakai kad tau labai gaila, bet jau laikas eiti miegoti ir gaila kad nebespejai issiplauti dantu ir guldai miegoti.
Tavo pagrindine beda, kad tu nedrausmini vaiku, nereikia skaityti jokiu moralu, tiesiog uz netinkama elgesi viena kart ispejai, jeigu vistiek daro statai i kampa ir to turi laikytis grieztai.
Pasiziurek laidas Aukle, kaip nuosekliai reikia aukleti vaikus, zinok nuoseklumas duoda labai daug, patikek manim isbandziau ant savo vaiko, kaip jau atrode niekas nebeveikia, kas kart ziuredavau aukles laidas gilindavausi kur darau klaidas ir kaip ismokau tinkamai drausminti vaika viskas issisprende ir tapo lengviau gyventi visiems. Sekmes!
Parasyk kaip tau seksis

Visiskai sutinku, pati isbandziau - tiek su abiem maziais, tiek, tik siek tiek kitaip - su dickiais. Dar pridurciau, kad tiek tu, tiek tetis turite laikytis isvien - jei vienas nubaude ir laikosi savo - kitas turi elgtis lygiai taip pat, turit abu laikytis kaip vienas kumstis, vaikas turi pajusti, kad ne jis, o jus - tevai kontroliuojat situacija. Jei pasakei, kad jei nesutinka praustis su tavim, tegu prausiasi pats, tei ir tetis negali padeti - nes priesingu atveju vaikas situacijoje laimetojas - elgiasi nepagarbiai, atsikalbineja, o nepaisant to pasiekia savo - ji kazkas prausia, arba bent jau padeda, tas pats ir su apsirengimu - arba padedu, as arba tetis, arba - rengiesi pats. Ir svarbiausia - be pykcio, be kaltinimu, ramiai - ir aiskiai. Kai vaikas supras, kad bus nubaustas uz netinkama elgesi, be jokiu isimciu, ir, kad nesulauks atleidimo atbeges pas viena is tevu, tada jau galima tiketis rezultato, nors ir nebutinai greito.

Suaugę nėra vaikų partneriai. Mano supratimu, elgeisi, kaip partneris, nevadovavai emocinei situacijai, o pati leidai sau reaguoti tame pačiame lygyje...paleidai emocinę problemą savireguliacijai, tvarkydama tik formalią atskaitomybę: bausmė, ignoravimas (tai protu apspręsti formalūs sprenduimai, ne spontaniška emocija gi ), kas išprovokavo tęstinį konfliktą emocijų lygmeny tol, kol vaikas daugiau nebegali ištverti ir pats taiso atsiprašinėdamas ir bandydamas atkurti emocinį santykį.
Mano supratimu, šioje situacijoje klaida buvo nesureguoti į vaiko jausmą ir jo neatspindėti. Tuo metu, kai sėdėjo mašinėlėje, nenorėdamas išlipti, manyčiau reikėjo pasakyti, kad ior tau labai liūsdna, kad reikia išl;ipti ir, jei tik galėtu, nupirktum visas pasaulio mašinėles ir leistum važinėtis visą dieną....jei būtų stebuklų lazdelė, galėtume kartu nuvykti į mašinėlių šalį ir bla bla bla...po to pažadėčiau vakare gražią pasaką apie mašinėles, jei dabar atsisveikins su ta šaunia mašinėle, kuri jįį vežiojo Sugalvoju dar atsisveikinimo dainelę ir jartu prašom mašinytės palaukti iki kito karto MŪSŲ atenant...bla bla bkla....
Mano vaikėzus tai labai veikdavo, išsaugant gerą santykį su aplinka. vos tik patingėdavau, reakcija būdavo panašiose situacijose identiška...kai patingiu, būna ir dabar, bet tik su mažyliu...

Papildyta:

Nereikia leisti mušti (ne visada man tam kantrybės ir jėgų užtenka). Aš apsikabinu savo vaikėzą, stipriai, kad tik spurdėti lieka ir jam sakau, kad jis yra piktas, gali pykti, gali verkti, bet manęs mušti, negali, nes aš jį myliu ir man skauda, negi tu nori, kad man būtų blogai, kad mums būtų blogai...toliau pagal amžių, kiek suprasti gali ir kuo trumpiau labai trumpais sakiniais. Mes mokėmės pykti. Neteisingai reikškiant pyktį, po to vienintelė bausmė būdavo atsiprašymas ir rodymas, kaip reikia pykti : trepsėti kojytėmis, trankyti sofos kraštą (kuriam atiduodam piktukus), sakyti "aš piktas, aš labai/žvėriškai piktas'. Dabar patys įsigalvoja, kiek jie pikti - pagal žvėrių pajėgumus . Procesas pas mus ilgas...lėtas ir dar rezulttatas nėra toks, kokio aš noriu....