Socialinė atskirtis

Žinoma, kad ne visi nori "naujausių technologijų", čia faktas, kad skirtingos svajonės. Kaip ir ne visi nori tik dėl pasipuikavimo, čia irgi faktas. Manyčiau, spėju, kad būtent dėl pasipuikavimo prieš kitus nori vienetai. O wi fi naudojasi tie, kam to reikia, ką veikia, kodėl administracija leidžia wi fi, matyt ne dėl mano vienos vaikų. Nesuprantu to tavo sarkazmo Be jo nė pro kur?

given444, mano vaikai lanko valdišką mokyklą, prieš tai lankė valdišką darželį. Ir tai yra mano sąmoningas pasirinkimas, kad gyventų kaip visi vaikai, kad gyventų įprastoje bendruomenėje, miksas, ir nebūtų išskirtinai specifinės aplinkos. Galbūt tai klaidingas sprendimas, būtent dėl mokyklos, bet laikas parodys. Į privačią bet kada galima pervesti.

Kaip jau minėjau, auklėju taip, kad nebūtų nei pavydo, nei puikavimosi, draudžiu kalbėti apie tam tikrus dalykus, pirkinius, specifines pramogas, nuo mažens jiems yra išaiškinta, kad nereikia nieko per daug pasakotis, atvirauti ir rodytis ten nėra nei dėl ko, nei prieš ką. Į pasitaikančius reiškinius sveika reakcija, bet visada sakau, kad nereikia kištis į kitų šeimų reikalus, jie gyvena savo gyvenimą, mes gyvename savo, kaip mums atrodo priimtiniausiai. Ir man labai nepatiktų, jei vieną gražią dieną kokia mama pasakytų, nurodytų, kaip rengti, maitinti, lavinti vaikus, kur jiems leisti laisvalaikį ar pan.. Tai ne jos reikalas, o tik mano šeimos reikalas.

Nes oponuoju būtent jos nuomonei, kuri ir yra temos "vinis".


Iš kur ištraukėt? Pati sugalvojot?
Ir aš niekur ir niekad nesakiau, kad esu nematerialistė. Labai mėgstu... materiją. Nepaisant to, kad vaikai mokosi eilinėje valstybinėje mokykloje.


Taip, būtent. Todėl man suprantama, kad neapsikentusios mamos (spėju, galbūt ir neteisingai) paprašė klasės fyfos mamos pristabdyt arklius.
Aš taip nedaryčiau, bet suprantu problemas sprendžiančius ir tokiu keliu.


Nu ne, ne aš. Nes iš tiesų tai aš nežinau, kuo puikuojasi, ir kuo ne. Aš juk šalia nestoviu.
Taip aiškino Subjektyvi (kad nesipuikuoja), kuo aš irgi stebiuosi, nes aš nė už save nesu tikra (gal iš šono mano koks nors pasakymas atrodo kaip puikavimasis).
O aš aiškinau, kad kai kuriems vaikams atrodo, kad jeigu turi, tai būtinai turi ir pasirodyti. Ir jie "spaudžia" taip daryti visus. Žemina, aiškindami, kad "tu negali to turėti, nes tavo tėvai neišgali nupirkti". Bent jau mano vaikas labai norėtų įrodyti, kad ne. Jeigu jūsų vaikai atsparūs tokiam "spaudimui", pasikartosiu - lenkiu prieš jūsų auklėjimo sugebėjimus galvą.


Taip, be sarkazmo nė pro kur.
O į temą - ar vis dėlto gali man atsakyti, kam vaikams mokykloje reikalingas wi-fi? Aš suprantu, kad jis yra ir tas buvimas yra vienas mokyklos kozirių. Bet realiai - kam jis reikalingas? Naują fotkę į FB per pertrauką įkelt? O gal būtent - galimybė pasipuikuot ir (kaip pati rašei) pritraukt dėmesį neturinčių tokių žaisliukų.
Kitas dalykas, kad tada ir nėra ko aiškinti, kad visi likusieji pavydi. Gal kažkuri dalis ir pavydi, bet nemanau, kad taip labai daug.
Manau, kad pavydėjimas vaidenasi patiems pavydiesiems, būtent tiems, kurie patys skaičiuoja, kiek kiti turi ir stengiasi neatsilikti.


Šiaip tai man iš esmės dzin - kas ką nori, tas tą nešasi. Bet nėr ko virkauti, kad kažkas neprisiderina.

Kam wi-fi? Nu jei istaigoj yra internetas, tai yra ir belaidis paprastai, netgi namuose yra. Nesvarbu kam, yra ir tiek.

O kokią teisę vienos mamos turi aiškinti kitoms, kaip rengti, maitinti vaikus? Kuo gi čia toks geras dalykas? Ar tau pačiai patiktų? Man nepatiktų. Ir nežinau kaip reaguočiau į tokias pretenzijas.

Jei kiekviena lįs į kito reikalus, aiškins, kaip kas turi gyventi, ką neštis, ko nesinešti, ką daryti ir kaip gyventi, tai galiu užtikrinti, kad dėl bene kiekvieno vaiko atsiras priežastis. Jei tarkim labai sureikšminčiau kiekvieną mano požiūriu neatitinkantį niuansą, tai pasakyčiau, skirtingom mamom, nebūtinai viskas taip ir yra, bet kad būtų aiškiau: kodėl vaikas keikiasi; kodėl jūsų vaikas reguliariai geria energetinius gėrimus, jei jam leidžiate tai mes netoleruojame ir draudžiame jam tai daryti; kodėl vaikas nešasi į mokyklą dideles pinigų sumas ir maivosi; kodėl jūsų vaikas kasdien ateina su suplyšusiais ir purvinais drabužiais; kodėl jis smirda, negali nusiprausti, taupote vandenį ir higienos priemones savo vaiko švaros sąskaita; kodėl gerai gyvendami nesumokate už vaiko pratybas, už kurias sumokėjo kiti tėvai, o jis mokosi jau trečią mėnesį; kodėl jis tą ar aną, kodėl kodėl kodėl.

Bet kodėl turiu kištis į kitos šeimos reikalus ir tėvams aiškinti, ką jie turi ar neturi daryti? Kad ir toji mama su dukra. Ar ji neturi teisės rengti, auti savo dukrą taip kaip nori? Kas čia per pretenzijos?

Kalbant apie savus vaikus, aš žinau kokie jie, kuo gyvena ir kas vyksta. Gal ne šimtu proc., bet kas susiję su žmogiškais santykiais, vienas renkamas kaip draugiškiausias klasėje, kitas kaip santūrus, inteligentiškas, diplomatiškas. Nebuvo nei vieno "cyptelėjimo" gyvenime apie tai, kad kažkas prasčiau apsirengęs, ne tokiais batais ar kt.. Draugai labai įvairūs, jų tarpe yra ir kaimynų vaikai iš daugiavaikės šeimos, ir ex auklės vaikai, su kuriais ne tik online bendrauja, bet ir į svečius vienas pas kitą vaikšto, į gimtadienius.

Ir? Vaikai gali juo naudotis - suprantu. Bet kuriam galui? Ką jie ten tokio svarbaus online veikia, kad reikėtų neštis kompus ar planšetes į mokyklą?


Nežinau, ar patiktų. Bet kadangi aš neišsišoku, tai nelabai tokios situacijos įsivaizduoju.
Teisę aiškinti tikrai turi. Tai vadinama žodžio laisve. Tavo draugė gali nekreipti dėmesio arba kreipti ir daryti kokius nors veiksmus, pvz. gali taip pat pasinaudoti žodžio laisve ir paaiškinti, kad atšoktų, gali ne taip išsišokti rengdama dukrą, gali keisti mokymo įstaigą... Kokį variantą pasirinks, jos reikalas.


Maladiec.

Bet tu įsivaizduoji, kad teisingai padarė pasakydamos. Aš pvz. neįsivaizduoju, kame tas teisingumas. Ir kodėl apskritai reikėjo taip daryti.

O kuriam galui miestuose įvairiose vietose nemokamas wi fi? Kad juo naudotųsi tie, kuriems reikia. Vaikai gyvena šiuolaikiniame pasaulyje, jei administracija priėmė tokį sprendimą, vadinasi jis buvo ne šiaip sau, o pagrįstas bendruomenės poreikiu.

o kuo netinka:
a. kad vaikas galetu pasiziureti, kada jam vaziuoja autobusas namo ar i bureli.
b. kad galetu pasiziureti elektroniniame dienyne, kaip buvo ivertinatas per viena ar kita pamoka.
c. kad galetu pagal mokytojo uzduotis uzsisakyti knyga bibliotekoje
d. per laisva pamoka (langa) pasikartoti laukiancios pamokos tema

Matau - labai stengėtės. Šaunuolė.
Šiem keturiem punktam kompas mokykloje reikalingas bū-ti-nai. Rytoj ir mano vaikas nešis.
Dar galima pridėti ir:
e. per pertrauką gali susižinoti, kokį filmą rodo artimiausioje kinosalėje bei užsisakyti bilietą;
f. sužinoti, kokias nuolaidas siūlo artimiausias prekybcentris;
g. šia neįkainojama informacija pasidalinti FB ant savo sienos.



Subjektyvi, aš nežinau, ar teisingai. Nes pasakojimas yra tik iš vienos varpinės. Kažkodėl įtariu, kad pakalbinus tas (blogas, pasakiusias) mamas, sužinotume ką nors įdomaus ir kiek prieštaraujančio tavo versijai.

Abi varpinės skambės subjektyviai, bet bandau suprasti abi varpines. Jos nėra blogos, jos tiesiog kaip čia pasakius, nejūsųreikalaitės gal Ta prasme ne tai, kad ne tavo reikalas, čia tikslinu, o kad ne jų reikalas kaip gyvena kiti. Gal joms reikėtų daugiau skirti dėmesio savo vaikų auklėjimui, kaip pvz. kad jie nekreiptų dėmesio į vienus ar kitus reiškinius, "nesitraumuotų" ir nesijautrintų dėl tokių dalykų. Štai, kad nebūtų taip, kaip Kapsė čia rašė, kad vaikui uždraudė pasakoti apie vasaros atostogas Turkijoje, nes kitiems "trauma" apie tai girdėti. Kodėl? Gal jis būtų daug įdomaus papasakojęs, daug naujo sužinotų tie, kurie nebuvę. Vaikas buvo kolektyve pažemintas, jam duota suprasti, kad tai gėda, gėdinga. Ir aš draudžiu pasakoti, kad po to nebūtų taip apkaltinti ar užčiaupti mano vaikai, kur buvo, ką matė, nereikia, kad po to sakytų va mandravoja, puikuojasi prieš kitus. Kam to reikia? Gal jie nuoširdžiai pasidalintų savo įspūdžiais, gal ir norėtų pasidalinti, bet tyli ir viskas. Draugų ratelyje šiek tiek pasipasakoja vieni kitiems, labai ribotai, bet tik ne prieš visą klasę. Pvz. X išvažiavo į Turkiją arba Y buvo Egipte. Viskas, taškas.

O aš galvoju, kad negaliu taip jau pareikšti "ne jūsų reikalas", kai nežinau visos situacijos. Nes kiek man gyvenime yra tekę eiti maikių plėšyti, tai ačiū D, kad pradedu nuo kitos pusės išklausymo. 99% atvejų vis dėlto tiesa nebūna tokia vienareikšmiška, "nuskriaustoji" pusė dažnai sutirština spalvas ir stebuklingai pamiršta savo indėlį į konfliktą ar nepatogumą.

Manau, kad tiesiog pedagogė netolimo protelio pasitaikė, jau pats pasakymas ko vertas.

Prie visos pagarbos tam vaikui ir jo įspūdžiams, nemanau, kad šiais laikais pasakojimai "kaip yra ten" pačiam ten nebuvus, turi kokią nors pažintinę vertę. Bet čia jau kita tema.

Pažemintas - taip. Bet apie gėdą tu pati sugalvojai. Ir man tai visiškos pievos. Nebuvo jam duota suprasti, kad atostogaut Turkijoje yra gėdinga ar gėda, bent jau aš taip nesuprasčiau. Tiesiog nemandagiai ir nepedagogiškai pasakyta, kad kalbėsime apie daugumos lygio atostogas.

Interpretuoti galima tiek ir tiek. Juk žinojimas "teisibę" yra pagrindinis bruožas. Visi "žino", kad ana barakuda ir taškas. Lyrinis nukrypimas. Aš žinau tiek kiek žinau, bet bandau suprasti abi puses. Net jei draugės mergaitė maivėsi, grožėjosi savimi ir savo batukais ar kuo, tai daryti neuždrausta, kaip ir neuždrausta nekreipti dėmesio į tokius reiškinius, ignoruoti. Juk mes suprantame, kad vaiko elgesys ar charakterio bruožas su juo, kiekvienas turi savų niuansų.

Kita vertus, taip, kažkur nežinai apie vaiko galimybes, ką anas gali iškrėsti, bet kitur esi tikras, kiek gali ir kiek ne. Pvz. kalbant apie aprangą, sūnus sykį pasakė, kad tik keli vaikai iš klasės normaliai aprengti. Aš pasitikslinau, ką jis turi omeny, kad neliktų vietos interpretacijoms, jis paaiškino, kad tik jis ir dar keli su šalikais bei kepurėm, dauguma be kepurių ir be šalikų.

Apie gėdą nesugalvojau, taip dažniausiai būna, kai žmonės paprasčiausiai pasakoja, o kitiems nemalonu girdėti ir nurašo tai, dažniausiai, kad anie giriasi, puikuojasi. Ir ne Turkijoje gėdinga atostogauti, o pasakoti gėdinga, nesupratai, būtent pasakoti apie keliones gėdinga. Jei vaikas būtų pasakojęs apie atostogas kaime ar geriausiu atveju Nidoje ar Palangoje, tai nebūtų užčiauptas. Bet Turkija yra baisus dalykas, apie kitas šalis taip pat nedera pasakoti.

na kadangi fantazija neisnese, kam be narsymo facebuke mokykloje galima naudotis internetu, tai keli pavyzdziai.
Tai nera butina - is viso be valgio/gerimo/kvepavimo/poilsio siame pasaulyje yra labai mazai butinu dalyku.
Bet jeigu mokykloje yra internetas ir bevielis tinklas, tai kodel ji daryti uzdara ir neprieinama?


o tai kuriu galu mokykloje yra mokoma geografijos - kokia tai turi pazintine verte paciam ten (pvz atograzu miskuose) nebuvus?
Ir ka galvojojo dukros mokytoja kaip namu darba uzdavusi padaryti prezentacija su nuotraukomis apie vasaros atostogas.

Ir beje - lyrinis toksai nukrypimas. As leisdavau vasaras pas mociute kaime. Mano vaikai tokios galimybes neturi - abi mociutes dar dirbacios, or viena is ju ir dar neturi jokio noro per savo atostogas su mano vaikais ceckintis. Todel pas mane pasirinkimas arba jie visa laika leidzia namuose, arba as jiems organizuoju stovyklas, isvykas ir t.t.