Kaip čia pasakius.
Būdavo, kad mano vyras(tada dar ne vyras) nakvodavo pas mane. Bet kartu negyvenom, nevedėm bendro ūkio
Šiaip tai mano tėvai būtų prieš. Būtų neleidę kartu gyvent
mes pusmeti gera iki vestuviu gyvenom kartu.Ir metus pries apsigyvendami kartu karts nuo karto viens pas kita nakvodavom.
Mes kartu gyvenom mazdaug 1,5 metu pries vestuves. Yra ir pliusu gyvenimo kartu nesusituokus, ir minusu. Pliusas turbut tas, kad geriau pazisti zmogu, nusigludina tiek antros puses, tiek savo astrus kampai, ismokstama prisitaikyti vienas prie kito. O bent jau musu poroje tai buvo gana itemptas procesas, ir asaru, ir nervu kainavo. Bet uztat visas problemes issprendem pries vestuves ir susituokus jau daug ramiau, kad tikrai pazisti zmogu, moki su juo sutarti. Aisku yra ir minusu, del kuriu gailejausi kam gyvenau kartu iki vestuviu - ta vestuviu svente tampa tik balius, o po jo tarsi niekas nepasikeicia - grizti i tuos pacius namus, buni ir toliau kartu kaip ir buvai pries tai. Nera tos euforijos kaip gyvenimo kartu pradzioje, tiesiog atsventei kazkoki baliu ir tiek. O juk norisi kad vestuves atsventus iklimptum i tikra medaus menesi
Aisku grazus sutarimas tarpusavyje visus menesius gali padaryti kupinus medaus!
Mes gyvenome 5 metus pries vestuves kartu.
Ir vestuves nebuvo tik kazkoks baliu. Kadangi gyvenam Hamburge, o vestuves sventem Lietuvoj, tai kazkaip buvo toks jausmas, kad pradedam nauja gyvenima. Is dovanotu pinigu pasikeitem bute baldus, tai ir gavosi kaip naujo gyvenimo pradzia. Ir per slenksti pernese
Ir vestuves nebuvo tik kazkoks baliu. Kadangi gyvenam Hamburge, o vestuves sventem Lietuvoj, tai kazkaip buvo toks jausmas, kad pradedam nauja gyvenima. Is dovanotu pinigu pasikeitem bute baldus, tai ir gavosi kaip naujo gyvenimo pradzia. Ir per slenksti pernese
Aš - už gyvenimą kartu prieš vestuves, nes reikia su žmogum pagyventi ir pažiūrėti kaip ir kas .... Kad vestuvės netaptų kažkokiu stresu, po kurio gyvenimas tik blogėjo ( ta prasme, kad buitiniai dalykai užgožė romantika ir pan.)...Jei gyveni iki vestuvių tuomet gyvenimas bėga sava vaga tiek prieš, tiek ir po šventės....
O be to manau geriau išsiskirti prieš vestuves, nei po jų....
O be to manau geriau išsiskirti prieš vestuves, nei po jų....
Mes irgi gyvenom prieš vestuves kartu. Kažkaip vienądien jis užėjo pas mane ir daugiau jau neišėjo...
tąkart iš buto neišlindome 7 dienas.
Išlindome tik todėl, kad reikėjo valgyt nusipirkt...
daugiau mes nesisikyrėm. po pusantrų metų atšokom šaunias vestuves...
as visu 100 proc. uz kad besiruosiantys tuoktis pagyventu kartu nors puse metu.bet is savo patirties galiu pasakyti, kad ir to puse metu nelabai teuztenka
mes su savuoju isgyvenome kazkur apie 4 metus.bet jus neisivaizduojate ko tik nebuvo per tuos bendro gyvenimo metus!
visko!todel dabar nusprende tuoktis mes jauciame kad busime tvirta seima
nes isgyvenome tikrai labai daug.manyciau, ka pries vestuves zmones turi pazinti vienas kito ir blogasias ir gerasias puses, kitaip gali gautis snipstas
nu tkrai.kiek seimu skiriasi vien del to kad po vestuviu iskilus kazkokiems tai nesklandumams jie nemoka isspresti problemos, nes pasirodo dar nemate tokiu savo antrosios puses savybiu!
nu nezinau ar supratote mane ar ne, bet as jauciu jog rugpjucio 4d. su savo MB sukursiu nuostabia seima
, nes vienas kita pazystam kaip nulupta
Mes prieš vestuves gyvenom kartu 3 metus.Ne kiek nesigailiu ir net patariu kitiems iki vestuviu pagyvent kartu. Nes po vestuviu baigiasi (daugumai
) romantiški pasimatimai ir prasideda buitis.Ir tada paaiškeja, kad ne visi jai pasirouše.
mes tai ir gyvenom 2m prieš vestuves, ir esu labai patenkinta tuo
nes visuomet budavau ir esu už tai kad pagyvent kartu
na aš tik už pagyvenimą kartu iki vestuvių.. po to jokių nesusipratimų ir siurprizų










