QUOTE(Pareis @ 2008 01 28, 10:21)
AS vis pamastau, kad paskutiniu metu mokytoja vis dazniau pakartoja, jog Smilte, jei neturetu lydincio mokytojo, tai visai nesusitvarkytu mokykloj pati, ir gal net nebutu mokymosi rezultatai tokie kokie yra. Tipo, jei prie kitu pasodintumem dar mokytoja, tai jie irgi daug geriau su uzduotimis susidorotu. Tipo yra ir daugiau vaiku klasej ,kuriems pagalba reikalinga. Nu bet cia jau tu vaiku tevu reiklas, ne mano. Ir kazkodel as negaliu visai sutikti, kad SMilte taip jau visai nesusidorotu. Jai butu ziauriai sunku, bet durna jinai nera. O jei neturetu geros galvos, tai nei sedintys salia mokytojai jai nei kuo nepadetu. Ir aplamai ta mokytojos daznas kartojimas is pradziu, akd jai niekas jokiu priemoku nemoka uz tai, akd ji toki vaika klasej turi( dabar jau moka, bet is mokyklos fondo, kazkam reiskai nuime), tai jai vel negerai. Kol vienas autistu centro patarejas pasake, kad jis jau daug metu be jokiu priedu dirba si darba. AS suprantu, akd nera lengva,o tuo labiau, kai klasej daugiau vaiku, kurie kazkokiu problemu turi. Bet kai jau daznai jin tik apie tai kalba, tai man toks vaizdas, kad jai tas tik ir rupi. Nors ji daro puikiai savo darba, yra siaip gera mokytoja ir vaikai tikrai nemazai pas ja ismokomi. Bet tos jos pastabeles visokios mane kartasi isveziu ismusa. O dar liudniau, akd visoj mokykloj nera mokytojo kuris savo noru noretu perimti nuo kitu metu sita klase, kur mano dukra yra. Mokytoja rupinasi tuo, ji klausia, ji direktoriu kalbina vis, kad pakalbetu su mokytojais, bet niekas nesisiulo savanoriskai. AS nesuprantu, juk ju darbas yra mokyti vaikus, koks cia gali butu rinkimasis, si to noriu sito ne. Nu matysim kuo cia baigsis.
deja, tokia liudna realybe

jei mokyklose dirbtu mokytojais tikrai mylintys si darba, dirbantys is pasaukimo, is visos sirdies, jiems rupetu vaikai ir ju ateitis, jie darytu butent tai, kad turi dayti - ugdytu ir mokytu, ir darytu tai su meile ir atsakomybe, ne vien is pareigos, tik del to, kad toks ju darbas ir nori nenori turi atidirbti priklausancias valandas, kad gautu atlyginima. Deja.. mokytoju is pasaukimo yra vienetai... ir kokie jie bebutu, jie tokie pat zmones kaip kiti - turi seimas, kuriomis reikia rupintis, reikia pasirupinti ir savimi, visi nori valgyt ir nori pramogu. ir visiems rupi materialus dalykai lygiagreciai su meile savo darbui. toks gyvenimas, niekur nedingsi. neziurint i tai, vis tiek nervina kai mokytojai kartoja, kad vaikas problematiskas, kad atlyginimas per mazas uz darba su tokiu vaiku... as visa sirdim pritariu tokiems mokytoju teiginiams, tik nieko negaliu padeti - nemokesiu juk mokytojui priedo prie atlyginimo uz tai, kad mano vaikas ne angeliukas su kuriuo miela malonu dirbti. juk sitas vaikas tai ne kazkokia mano uzgaida, uz kuria tureciau susimoketi. mums, mamoms ir taip nelengva auginti toki vaika, kokio nesitikejom, nei viena is musu nepagalvojo, kad taip atsitiks, ir nei vie savo vaiku tycia tokiu nepadarem. ir nei viena nesidziaugiam kad jie tokie, tie musu vaikiukai, nors ir labai juos mylim. neprimokesim gi kiekvienam uz tai, kad jam tenka bendrauti ar dirbti su musu vaiku... pikta, liudna, bet ka daryt????