Autistukai

Jei nukrypstant i mano ir Atenes specialybes, tai siuo atveju sakyciau mano darbe yra kitaip. nera tu atsiskaitymu ir net visiskai negabus gali mokytis groti ir niekas ju nevarys. O tokiu ateina, kur nuo muzikos labai toli atitole. Tik, liudna kai kartais tevai nenori suprasti, akd ju vaikas ne antras Mocartas. Ir aisku tada pila siukles ant mokytoju galvos, nes mes nekompetetingi ir pas tokia mokytoja leisti savo vaiko nebenori( bet pas kita irgi ne ). AS suprantu, akd nera lengva dirbti su kalse, kurioje yra vaiku turinciu tam tikru rimtu problemu, bet juk musiske turi lydincia mokytoja. Tai yra didele pagalba mokytojai, bet mükytoja nenori, akd visada sedetu lydinti mokytoja klaseje, nes tada jai vel sunku dirbti. Taip, tai nera lengva, kai dar kazkas sedi klasej, bet per du metus buciau seniausiai pripratus. Pas mane kartasi buna, akd tevai lieka klasej. Taip nervuoja, yra lengvaiu dirbti su vaiku, kai tik tu ir vaikas, bet as jau nebekreipiu demesio i tai. Dirbu ka man reikia. Ir tas vaikas pas mane dar tik keli menesiai ir as nebekreipiu demesio,o po dvieju metu tai man jau turbut butu iprasta tai. Taip visi mes zmones, visi turim seimas, bet po pamoku, mes rupinames savo vaiku, ir mokytojai neskambinejam ir netrukdom jai su jos seima buti. Cia viskas yra paprasta, tai ne ju vaikas, ir jiems tai yra sunku suprasti, nors jie ir stengiasi. Kaip rasiau, mokytoja, kaip specialiste yra tikrai gera. Ir vaiku ji yra begalo mylima mokytoja, kaip ir tevu. Bet tie tevai nesusiduria su ja taip kaip as ir jiems netenka tu dalyku isklausyti kaip man. Nors is esmes tai direktorius, o ne as kazka turetu daryti.

Butent, reikia ypatingu mokytoju. O tokiu "ypatingu mokytoju" yra spec. mokyklose, ir kas netingi, tas reguliariai primena, kad gal siam vaikui butu geriau tokioje spec mokykloje... O baisiausia, kad vaikas nors ir kitoks, nors save isreiskia netradiciskai, daznai nesuprantamai gerai jo nepazistantiems zmonems, jausmus jis vis tiek turi. Turi ypatinga uzastrinta nuojauta ir vos ne kaip ekstrasensas pagauna su juo bendraujanciu zmoniu nuojautas ir nuotaikas. Ir del tokiu "protingu" patareju vaikas blogai jauciasi, nes suvokia, kad nepatinka tiems zmonems Sunus penktadieni buvo pas musu psichiatre, tai toji pasidziauge, kad jis labai noriai su ja kalbejo, pasakojo, netgi sutiko save nupiesti (!). Bet nupiese labai mazyti, nors ir su smulkmenom, su detalem, tokiom kaip akys lupos nosis plaukai ir t.t. Is to saves atvaizdavimo mazu dydziu gyd sprendzia, kad jis jauciasi nesaugus, nedrasus. Taip ir yra. O ir kaip jis gali jaustis saugus, jei puikiai supranta, kad bet kada is jo gali pasityciot, pasisaipyt, o jis nemoka atsikirsti. Galetu nebent trinkteleti skriaudikui, bet mustis juk negerai, tas jam kalama nuo mazu dienu, nes agresijos jame ir taip per daug.
Zodziu, mokytoju kaltinti negalima - tai svietimo sistema taip sutvarkyta, kad mokytojai priversti elgtis nekorektiskai - jie tenori geru rezultatu, nes uz juo daugiau moka, ir tiek. tOkio poziurio nebutu, jei net maziausias mokytojo atlyginimas butu pakankamai didelis ir nereiketu draskytis ir pergyventi del vieno kito simtuko ten ar ten - mokytojai dziaugtusi tuo ka turi ir del didesnio atlyginimo plesytusi tik vienas kitas, jei pasitaikytu godesnis. NA, as taip isivaizduoju. Galetu valdzia skatinti tokius mokytojus, kurie mokina vaikus su spec poreikiais, o dabar atvirksciai

Vakar visai atsitiktinai paziurejau reportaza apie autistus. Jau buvau beveik beuzmieganti, kai anonsa pamaciau. Buvo tikrai idomu paziuret. Rode viena vyriski jau virs 40 metu, kuris tikrai sunkiai pasakytum kad autistas, bet turi jis visokiu tu savybiu. Nors ji kazada mokykloj praktiskai "nurase" mokytojai, del jo kalbos, rasybos, o jis vistiek veliau baige gimnazija, ir net kelias knygas parase ( ir paie save) ir net apdovanota ta knyga buvo ir uz stiliu ir visa kita. O anksciau jokiu rasineliu negaledavo parasyti. Gyvena vienas, pats savimi rupinasi, o buta visa juodai isdaze, jam tai labai patinka. Kitas buvo 18 metu vaikinas, kuris vis eina i viena centra, kuriame juo rupinasi, kad jis ismoktu vienas gyventi ir susirastu darba,l jo sesuo taip pat austiste, labai graziai piesianti. Tas vaikinas gavo praktikai vieta kepykloj. Tei abu suauge siaip ismoko jau susitvarkyti, kad gatvej jiems tiek problemu nekiltu. Kaip tas 40- metis sake" as ismokau apgauti mano autizma", jis tiesiog pats prisigalvoja budu kaip jam geriau reiketu pasielgt, akd nekristu i akis taip jo liga.
ir berniuka 11 metu rode. Kuris dar nera taip ismokes valdytis. Bet jam su delfinasi terapija padejo, kad jis su savo broliasi seserim zaist pardetu, kad daugiau atsivertu ir pasakytu kas jam patinka ir ne. Nors pirma diena jis tik zviege prie delfinu, o antra jau net pats neprasomas delfina gloste. Nors jis labai priklausomas nuo ritualu, o jo kalba man mano dukros kalba primine.
Sakiau reieks man bibliotekoj pasieiskoti to vyriskio knygos apie ji pati. Nezinau ar ju yra ir kitom kalbom, ar tik vokieciu. Pavadinimo nepamenu, bet gal pagal autroriu paieskot galima Axel Brauns.http://de.wikipedia.org/wiki/Axel_Brauns Cia vokiskai vikipedijoj apie ji. Gal yra ir kitom kalbom , nezinau.

Matui kitą savaitę vėl atostogos, vos spėja įsivažiuoti į mokslus ir vėl atostogos.Na ,kaip nors ištversiu...Šią savaitę mokykloje rašė kelis kontrolinius.Lietuvių kalbos buvo duoti žodžiai, juos reikėjo pakeisti,kad atsakytų į klausimą kur?Tai Matas rašo- mokykla-mokykloje, oras- oroje...Jam visai nesvarbu,kad tokio žodžio oroje nėra, svarbu taisyklę pritaikyti .Kai pagalvoju,tai ta lietuvių rašyba be galo sunki, visokios nosinės, ilgieji balsiai...
Kuo nori būti užaugę jūsų vaikai?Maniškis tai pranešėju,kai paklausiau kodėl, tai atsakė, kad greitai visas naujienas pranešiu ir vėl namo.

Manajam tai tik kompiuteris rupi. Gydytoja sako, kad reikia i tai ji ir orientuoti, gal taptu programuotoju ar pan, kad galetu dirbti laisvu grafiku, daugmaz nepriklosoma darba, nes tokio, kur reikes atidirbti nuo-iki, tikrai ner ko svajoti kad padirbs, labai jau greitai pavargsta, sumazeja demesys, o ir veluoja amzinai visur. Ir aplamai bet ka daro tik jei tuo metu gera nuotaika. Jei nors truputi susierzines, pavarges, nieko nepriversi daryt jei tai neteikia jam malonumo. O vienintelis malonumas jam - kompiuteriniai zaidimai. Deja. kai blogai nusiteikes, net ir tai nedomina. Tada tik guli ir nieko nedaro, galima ikalbinet kiek patinka Paskutiniu metu jau lyg buvo pasitaises, atgijes, tik pamoku ruosti nepriversdavau, o siandien kaip perkunas is giedro dangaus - liepiau issluoti kambari, nes senokai nebesitvarko, vis brolis sluoja, dulkes valo, tai jis pradejo sluoti tokiais staigiais, placiais mostais, nuo kuriu dulkes kyla i virsu ir i visas puses - gaunas dar didesnis bardakas nei buvo. tada pasakiau, kad prie kompiuteio neses, jei sitaip sluoja, o jis... susinervino, pradejo trankyt ir sluota ir samteli visur, kur pakliuna, vos nenumete dvd, kompiuterio (abiem kliuvo smugiu), o galiausiai ir sluota ir samteli sulauze - naudojimui daugiau неподлежит susinervinau nerealiai, senai tokio pykcio protrukio neturejom, bet turejau lekti, nes ka tik buvo atejusi mama, kad isleisti mane trumpam i darba, tai skubejau, sakiau grizus ziuresiu kaip nubausti. Parejau, o jis vel prie kompo ramiai sedi zaidzia, sulauzyti sluota su samteliu voliojasi, siuksliu kruva taip pat... Liepiau eit sutvarkyt, o jis sedi prie kompiuterio ir nereaguoja lyg manes negirdetu. Ir nebezinau ka daryt. Prikibsiu, kad eitu nuo kompo, vel gali pradet trankytis, ir jei sikart kompas nukentetu, butu labai gaila - jam dar nei metu nera, o issimoket baigsim tik po 3m o nieko nesakyt irgi negerai -ir taip sau per daug leidzia nezinau ka daryti, nusisaut tokiais momentais norisi....

linabalt,kelintokas tavo sūnus? Nan baisu net pagalvoti ką reikės daryti kai maniškis bus paauglys, jau dabar kartais nesusišneku o ką kalbėti veliau...Maniškiui kaip ir tavajam svarbiausias yra kompiuteris.Kai nežaidžia, tai tada galvoja apie žaidimus kaip praeiti atitinkamą lygį.Tiesa, dabar labai džiaugiasi mob telefonu, kai neklauso pasakau kad atimsiu, tada elgesys pagerėja.O tau tikrai sunku, o su broliu taviškis bendrauja?
Dabar ieškojau informacijos apie pagalbą aspereriams mokykloje,bet nieko neradau, gal tu ką nors turi?

sveikos mamytės
net nežianau ką ir bepasakyti jums, gal noriu palinkėt širedelės džiaugsmo!
šiaip ką tik žiūrėjau filmą "snow cake". Tai graži, gal kiek liūdna, istorija apie autizmu sergančią moterį, vyrą, kurio automobilyje žuvo sergančiosios dukra, ir prostitutę.
tiesiog pagalvojau gal jum būtų įdomu... filmą parsiusiunčiau iš torrentų, turiu jį originalo, anglų, kalba
jei norėtumėt filmo, bet neturit galimybės jo gauti tai galėčiau įrašyt į cd ir sugalvotumėm kaip perduot rašykit až jei domina, nes temos neskaitau tiesiog bežiūrint filmą šovė mintis pasiūlyt

Mano sunus devintokas. Su broliu jis bendrauja. Jei ne brolis, tai kazin kaip butu, nezinau ar jis dabar butu toks pakankamai komunikabilus, lyginant ji su kitais aspergeriais. Brolis pora metu jaunesnis ir be proto plepus ir judrus - visiska vyresniojo priesingybe, nes broliukas hiperaktyvus. Kai buvo mazesni, jie ne tiek bendraudavo, kiek musdavosi, nes vyresniji erzindavo broliuko nepaliaujamas snekejimas ir malimasis aplink (gyvena abu viename kambaryje). O dabar jau kokie treji metai jie atrado bendra interesa - kompiuteri, pasiskirste dienas, viena diena zaidzia vienas, kita diena - kitas, ir tapo draugais - pasakojasi viens kitam pasiekimus zaidimuose, dalijas patirtimi kaip praeiti lygius ir t.t. Dziaugiuosi, kad kazkada pasiryzau tureti antra vaika, nors jau kvepejo skyrybom - zinojau, kad su vyru ilgai nebegyvensim kartu ir abu vaikus teks augintis vienai. buvo sunku, bet vertejo, nes dabar broliukas - vienintelis Gintaro draugas.
O pagalbos aspergeriams mokykloje nera. Mes gavom modifikuota mokyma, pagal kuri mokymo programa reikia pritaikyti pagal vaiko sugebejimus - atsiskaitymai pagrinde rastu, labai konkrecios uzduotys be visokiu beletristiku, stipriai sumazintas kruvis mokinant tik paciu paciu reikalingiausiu, svarbiausiu temu is kiekvieno dalyko, plius issiprasem is gydytojos namu mokyma, kad vaikas galetu mokytis atskirosepamokose, ne su klase. Jam sudarytas individualus tvarkarastis ir jis eina i mokykla tik i tam tikras pamokas. Didzioji dalis pamoku buna jam atskirai, o kelios pamokos savaiteje vyksta kartu su klase, nes mokytojai neturi pakankamai langu, kad galetu pilnai su juo dirbti individualiai. O daugiau jokios pagalbos specialiai aspergeriams nera.

Man šios vaiko atostogos tikra kančia.Per jas mokytoja uždavė išmokti eilėraštį apie Lietuvą, tai Matas dvi dienas visaip išsidirbinėjo, po to tą eilėraštį iškirpo iš knygos, suplėšė į skutus ir sumetė į verdamą sriubą.Čia baigėsi ir tėčio kantrybė- paauklėjo, nubaudė, liepė perrašyti eilėraštį į sasiuvinį(gerai,kad Matą bemokydama pati tą eilėraštį išmokau) ir išmokti.Per 10 min išmoko, bet tokio isiutusio tėčio nebuvau mačiusi Ir ką jūs galvojat- šiandien neatpažystu vaiko:pamokas ruošia, pianinu groja, užduotėles daro...O buvo tikras košmaras-aš jam nereikalinga, geriau su pamote gyvens nei su manimi, aš sena nukvakusi boba, krovėsi tašę ir žadėjo išeiti iš namų, nuolat skriaudė sesę ir viskas dėl to eilėraščio.

Uzjauciu
O maniskis siandien vel nuzere nuo stalo viska kas po ranka pakliuvo, tame tarpe ir keleta indu, kai apsaukiau, akd ilgai neisveda suns. Jau vienu metu tvarkingai atsikeles isvesdavo suniuka, tada sesdavo prie kompo, o dabar vel pagedo Klausiau klausiau kaip sunuiukas cypauja, i lauka prasosi, tada neistveriau ir supykus nulekiau i sunaus kambari, isbariau ir liepiau tuoj pat vest suni. Tai jis supyko nuslave nuo stalo daiktus, tada atsisedo ant lovos ir niekur nejo. Suni isvedziau pati. O jis atsigule, pagulejo ir isleke pas mociute

Sveikos. Man sios atostogos tai buvo irgi siaip sau del dukros, is pradziu jis sirgo, paskui vaziavom pas mano broli, nu tai i prieki nieko, bet atgal, niekas negerai, brolis jai isviso per arti visa laika, ji stumde, znaibe, paskui susipyko, kuris prie manes traukiny sedes, sunus irgi nori, nu tai dukra ir plauksu sau rove, ir i burna visus kiso, spardesi, kojom trype, bet nenusileidau, tai po kiek laiko biskiu aprimo, bet dar vis tokiu isterisku balsu pareiske, kad ji labai pavargus ir nori ant manes galva pasideti. Tai tetis sunui telefona dave pazaist, tai tas persedo pats kitur, bet as jo gi negaliu varyti. Tai dukra uzmigo iskarto. Siandien ziuru irgi niekas jai negerai, tai is mokyklos eis sakiau pesciom, del to, kad traukiny reke.
O as pradejau ta knyga skaityti Axel Brauns, kuris apie save parases yra. Nu nelengvai skaitosi, bet, jis raso tuos laikotarpius, kur jis pats atsimena. Jis raso, kad mazdaug dvieju bunant jam zmones tiesiog pradejo nykti, tokie lyg seseliai pasidare, jis ju plauku spalva matydavo, kuno konturus, bet veido ne. Gerus zmones, kurie jam geri budavo jis vadindavo spalvotais seseliais, o piktus vaikus, kurie ji erzindavo, ar suaugusoius, kurie jo nesuprasdavo- siksnosparniais. Kol kas kiek skaitau, tai taip jis buvo labai savotiskas, bet kazkaip ar jis pats neatsimena ar kaip, bet neraso, kad kokios isterijos, rekimai , zviegimai but buve. Vienoj vietoj gana idomiai jis parase, ejo jis jo mama ir brolis i zaidimu aikstele pazaisti, jis aisku geriau is paskos jiems kulniavo, atsargiai ziuredamas kad koja tik tiesiai ant plyteles detu, o ne ant tarpo, ir girdejo tik kibirelio nesamo( kuri brolis nese) barskejima( Knak knak, knak knak), ir jam buvo problema, kai brolis atejus iki zaidimu aiksteles pasileido pas draugsu begti ir dingo tas kibirelio garsas. jis pats sau pagalvojo" o-o, tai negerai, tai visai nebegerai). Jam patikdavo ivairus garsai, kibirelio nesamo, uzdaromu duru, rankenu.Gulint jam ligoninej, sesele jam dave lelyte i lova, jis ja ismete, ji vel padejo, jis vel ismete ir susinervaves pagalvojo( kam man ta lele, neturi ji kokios duru rankenos?) Kai kas ji bardavo jis nieko nesuprasdavo, jis vadindavo lupu triuksmu tai. Suprasdavo, jei jam trumpus sakinius sakydavo, su mazai zodziu. Atsimindavo zodzius kurie jam skambesi turedavo, jei neturi jis ju niekaip neatsimindavo. Toks vienas zodis buvo keturi. Ir kai jam suejo 4 metai, jam tai buvo visai negeri metai. Nes jis niekam negalejo pasakyti kiek jam metu, jam nepatiko, kad 4 zvakutes ant torto, ir jis labai norejo, kad greiciau butu 5 metai, nes 5 zodis jam skamba, jis ji gali pasakyti. Ir jo svajone buvo tureti nuosava smelio deze. Jis negaledavo suprasti kaip jo mociute nueina i darza( jis tai dideliu balkonu vadindavo) ir ten pasikasus zemej visad rasdavo bulviu ar morku. Tai jis savo mamos geles iskase taip bulviu ieskodamas, ir nesuprato, kodel mama ji bare. Skaitau ir galvoju, kad tu musu vaiku vidinis pasaulis mums tiesiog neprieinamas, mes jo turbut niekad nesuprasim, jie mato ir girdi ir supranta viska kitaip, kol jie nepasakys ka mato ir girdi, mes net neisivaizduosim kaip jiems viskas atrodo. Kaip jis pats raso, kad jam atrodydavo, kad jo brolis turbut is menulio yra, nes jis kazkoks ne toks, jam sunku ji suprasti, nors jis ir priklause( borlis) prie spalvotu seseliu. Idomu kaip bus toliau. Tiesa, mama jis mintyse Haha vadino, tetis vieno gyvunelio vardu,brolis irgi visai kitaip, nei jo vardas buvo. Logopedei savo pavadinima turejo, viskam. Visiems beveik zmonems, kurie su juo usziimdavo. Dar vienoj vietoj aprase pokalbi viena, kuri jam tereikejo taip ir ne pasakyti. Tai jis raso, " linketejau galva, kas siksnosparniu pasaulyje vadinasi taip, sutikima. Papurciau galva, kas siksnosparniu pasaulyje vadina ne, nesutikimu). Zodziu, ir liudna skaitatnt ir idomu. Manau, jei as nebuciau pati su autizmu susidurus, as nieko nesuprasciau toj knygos, man tai butu panasiau i kazkokias nesamones ir kazkokius zodziu kratinius, arba galvociau , kad cia kokia nezinau, snobiska knyga, super inetelektualams.

Na aš tos knygos neskaitysiu ir negadinsiu sau nuotaikos, užtenka man gyvo pavyzdžio namuose