Autistukai

moku tik kelis zodzius angliskai.

sunkumas tame, kad sis sindromas yra nekonkretus, tiesiog gali buti nuo - iki, zodziu, spektras. priklausomai nuo vaiko nuotaikos as irgi viena diena neturiu jokios abejones, kad jis tai turi, o kita-visai nesu tuo tikra. bet, ok, as zinau, kad su bet kokia liga buna kilimu ir kritimu, galu gale tai mane palaipsniui pratina prie to, su trupuciu vilties isvengti. tik as nezinau kaip man elgtis 'tais momentais'. tarkim: kreivai pastate kaladele ir ji nukrito- vaikas bliauna; arba tiesiog uzlasejo lasas sriubos ar vandens, ar gerimo( to jis negali pakest)-vel tas pats. as nezinau, ar man parodyt savo nepasitenkinima (kaip as elgciausi su sveiku vaiku)-juk jis turi zinot, kad negrazu taip elgtis ir, kad tai negali patikt aplinkiniams; ar pult guost, ramiai aiskint, glamonet; ar tiesiog nukreipt demesi-kas ne visada pasiseka.
beje, beveik neatsakineja i klausimus, tik, toks ispudis, kai jam to reikia, ir ypac svetimiems; o kartais atrodo, kad kai kuriu klausimu nesupranta, tarkim: kuri obuoli? atsakys- "ne kuri!". Nepasakoja. bet as pagalvoju, kad kai kurie 3-ciai dar tik pradeda kalbet... O kartais stebina nuovokumu ir gera atmintim.

Kiekvienas vaikas visai kitaip elgiasi. Maniskei skaitosi tik polinkis i autizma, bet ir tai kai kurie dalykai gana ryskus pas ja. Su tokiom smulkmenom, kaip Amcia raso, tai kazkuo primena man maniske. Nervuoja tai aisku, bet autistui tai nera savaime suprantami dalykai ir jam reikia tiesiog aiskinti, kaip tokiu atveju reaguoti. Maniske kai uzsilasina dabar klausia" Nieko baisaus? Isiplaus?" Arba kai ji stengiasi nerekt kai kiti koso( zino , akd negalima) tai tada klausia" nekoso?" Kad reksi ant, kad nustotu neduos jokios naudos, glamoneti ir raminti irgi nera reikalao. reikia ramiai ir trumpai atsakyt, kad nieko cia tokio, ka daryti tokiu atveju ir viskas ir kas kart ta pati kartot, tada apsiramina jie. Man psichologas visa laika kartoja, kad niekas nezino kaip bus kitais metais su ja, gali sumazet problemu, bet gali ir padaugeti. Vieni paauglystej pradeda daugiau pire kitu prisitaikyt ir paslept savo isskirtinuma, kiti dar agresyvesni pasidaro. Beje, iki triju metu dukra mazai kalbejo, ir beveik iki 4 dar labai mazai, tik tai ka labiausiai reikedavo. o kai as su ja kalbedavaus, tai mane daznai apimdavo jausmas, kad ji nieko nesupranta, arba tik maza dalele. Jei pasakydavom" nueik i virtuve ir anesk puodeli" ji nueidavo i virtuve ir grizdavo atgal. Pasakydavom" pakviesk broli", ji paziuredavo i broli ir tuo baigdavos. Ji turejo ismokti suprasti dvi uzduotis is karto, kaip nueik ten ir atnesk ta. Tai daugeliui autistu vaiku sudetinga uzduotis, nes daugelis ju masto kitaip, zodine informacija jiems sunku suprast. Kaip Atene V rase, apie zodi visi. dukra irgi nesuprasdavo, kad darba visos mergaites kurioms 6 metai, atsistoja. Ji likdavo sedeti. Veliau itare aukletojos, kad ji negirdi ir skaito tik is lupu. O ji stebedavo vaikus aukletojas ir bandydavo suprasti ka dabar daryti reikia. ji megdziodavo kitus ir tiek.

Vat tame maniske ir skiriasi, mane ji visada suprato ir labai tiksliai atkartodavo viska ko is jos noredavau, jai tebuvo vos treji, kai paprase ismokyti megzti virbalais, uzteko karteji parodyti ir ji sekmingai mezge lelei salikeli, kai parodziau pirmaja raide, neturejo pusantru, tai visur ja paise ir pamaciusi ja saukdavo "ziurek A". Taip buvo su visomis abeceles raidemis, skaiciais. Ji net zmogu nupiese neturedama pusantru, po to kai jai parodziau, zinoma jis buvo sleivas, bet viskas savose vietose, tuo metu kaimynu mergaite budama visais metais vyresne, nenupiesdavo, net kai jos mama sakydavo nupiesk galvyte, nupiesk akytes... ji deliodavo bruksniukus visame lape bet nieko konkretaus nenupiesdavo.
Budama dvieju per viena diena ismoko jungti visus skiemenis, ir neuzilgo skaite knygeles. Dar nelankydama mokyklos ismokom skaityti rusiskai, turedama rusiska abecele ir nesuprasdama ka skaito, As ja pataisydavau kai girdedavau, kad blogai skaito. Pati nustebau, kai ji grodama pianinu visiskai teisingai eme dainuoti jai negirdet rusiska dainele, kurios zodziai buvo salia natu. Visose srityse sitaip. Tik bendrauti su kitais vaikais nelabai mokejo, kai nueidavop su drauges vaikais i parkeli sie siausdavo, ridavosi, kulio, o maniske tupdavo ir krapstydavo zeme, rinkdavo, sraigytes, kirminelius, vabaliukus. Kazkokiu ryskiu baimiu neturejo, nebuvo nei vieno gyvuno kurio bijotu, zaisdavo su varlemis, karkvabaliais, i vandeni brisdavo tol kol tik nosis kysodavo, atidziai turejau stebeti, nes turejo galybe progu prigerti. Maziuke susibad su oziuku ir karve su grandine susuko, nes eidavo, pas visus pasilabinti. Budama ketveriu visai neblogai sutare su vaikais, zavejausi jos diplomatiniais sugebejimais(tiesa tuo metu dar visada budavau salia), taciau penkeriu visiskai pasikeite(viena pradejo eiti i kiema.
Pati mane nuvilko, kad uzrasyciau i darzeli, nenorejau leisti, bet jis jai isejo i nauda, pati nuvede uz rankos kad uzrasyciau i muzikos mokykla, nuo mazumes kalbejo, eisiu i muzikos mokykla, grosiu pianinu ir smuiku, taip ir yra, eidama pro busima darzeli,sakydavo cia bus mano darzelis, pro busima mokykla, cia bus mano mokykla. Labai gerai pamenu, kai jai buvo ketveri ir mes vaziavome autobusu, ji vienai mergaitei sake, as is pradziu eisu i pirma klase, po to i trecia, i tai atkreipiau demesi tik tada kai taip ir atsitiko.gal tai tebuvo vaikiskos paistaliones, gal izvaguma. Gal dar neprarastas sugebejimas numatyti rytoju.

Labai idomi tavo mergyte, Rela. Puiku, kai vaikas taip viska greit ismoksta. Maniskei reikai laiko kol ji supranta ko is jos nori, o tada tai puikiai einasi. bet yra problemeliu. Raides ji 4 metu ismoko per savaite, tada pradejo visus zodzius isgirstus paraidziui sakyti( taip kaip girdi aisku), simoko greitai parasyti raides , skaicius taip pat. bet skaiciuoti nebuvo labai linkus. Muzikos ji labai nori mokytis, bet nesigavo su violancele. Bet nori dabar pianinu pasimokyt. Matematikoj, jai reikia laiko nuo vienu uzduociu prie kitu pereit. Tam yra lydinti mokytoja, kuri trumapai, aiskiai dar karta jai atsikirai pakartoja, tada yra dukrai lengviau. Tiesiog skiriasi ir vaiku intelektai, tavo dukreles manau yra labai aukstas intelektas, maniskes yra normalus, kiek auksciau viduriuo. Nera siaip ji kazkuo labai issiskirianti is kitu, tik savo bendravimu pagrinde.

Violancele mokosi kaimynu mergaite, tai skundziasi,kad nepatogu stryka laikyti, bent jau is pradziu taip buvo. Gal ir taviske tas atbaide, pianinas gal visai patiks. Taip vaiku ir net suaugusiu supratimai skiriasi, vieniem vienaip reikia aiskinti, kitiems kitokiu kampu, PVZ maniske suklumpa ties paprastais uzdaviniais, nes ji ten iesko kazko sudetingo, jai reikia ismokti i viska ziureti paprasciau. Pamenu savo mokyklos laikus, as turejau gera vaizduote, tai geometrija man buvo vieni juokai, mintyse galedavau figura sukioti i kaire, i desine, daryti pjuvius, daugiau niekas klaseje jos nesuprato, pamenu kaip mokytoja, lankstydavo is popieriaus ir aiskindavo,o man tai buvo juokinga. Dabar galvoju,kad mokytoja nemokejo perteikti vaikams informacijos, juk klaseje sedi daug vaiku su skirtingais supratimais. Gerai kad ten kur siuo metu gyvenat skiriamas didesnis demesys vaikui, greiciau Lietuva pasiektu si lygi, Kolka cia jei mokytoja neturi kantrybes, nei noro, nei laiko, toki vaika nuraso, paskiria adaptuota probgrama, nors tas vaikas gal net gabesnis uz likusiuosius, tik prie jo reikia kitokio priejimo. Dar sugrizau is savo vaikystes laikus, buvo kaimynu berniukas, tai viena vasara jis pas mus uzbego, zinojau, kad jis kelis metus jau paliktas pirmoje klaseje, jis dar nebuvo ismokes skaityti, brolis paklause kodel nesimokai, jis atsake, kad as daunas vistiek neismoksiu, brolis domejosi gyvunais ir turejo prisidares korteliu su ropliu atvaizdais ir ju pavadinimais. Tas berniukas vartydamas korteles, per nepilna savaite pradejo skaityti, negana to isimine visus pavadinimus ir pasirode labai sumaniu vaiku, kupinu fantazijos. Nezinau kur jis dabar, bet labai noreciau, kad butu prasimuses pro ta skyda kuris jam trukde tiestis aukstyn.

Rela, o jei ne paslaptis kur jus gyvenat? Nes mes gyvenam irgi ne Lietuvoje.

Mes tai Lietuvoje, tik supratau, kad jus ne Lietuvoje, manau jei butume gyvene svetur, nebutu reikeje mano mergaitei sokineti per klases, musu svietimo sistema nera dar tobula. O kokioje salyje gyvenat? Tavo mergaite man labai istrigo, net nakti ja sapnavau. Bandau isivaizduoti, kaip ji baisiai jauciasi, kad nezinodama kaip apsiginti, iskisa liezuvi. Butent tas liezuvis ir uzsiakcentavo.

Mes Vokietijoje, bet cia deja irgi dar nera taip labai isvystyta pagalba autistams vaikams. Girdejau, kad Norvegijoje ir svedijoje daug geraiu( o gal Danijoj, nebepamenu). Bet Norvegijoj yra visa sistema isvystyta. Tuo ir geraiu.-

Temoje "Svetimo skausmo nebuna" raso mergina turinti Aspeigerio sindraoma, as atsispauzdinau jos kurikius, rodos kad ten aapie mano vaika rasytu. Labiausiai istrigo sis:


Tai mano šuo. (sioje vietoje katino foto)

Bet jis kažkoks keistas, išsigimęs ir nenormalus. Jis ne tik neatrodo kaip normalūs šunys, bet ir elgiasi kitaip nei normalūs šunys. Turbūt jis kuo nors serga ar turi kokį sutrikimą.

Pvz, jis nemoka reikšti emocijų. Normalūs šunys uodegos vizginimu išreiškia džiaugsmą. O mano šuo taip išreiškia susierzinimą.
Normalūs šunys nemėgsta būti vieni, o šis mėgsta. Nulenda kur nors į kampą ir pasineria į depresiją ir juodas mintis - ką gi dar galima veikti vienam? Bet jis sako, kad jam tai patinka. Baisu.
Ir jo nedomina tai, kas domina kitus šunis. Jam neįdomu numestą daiktą atnešti šeimininkui.
Ir jis savaime nesupranta Šunų Bendravimo Taisyklių.

Buvome su juo pas gydytoją.

Gydytojas nustatė jam sutrikimą, kuris vadinasi "katinas".
Šuo, turintis šį sutrikimą, nesugeba normaliai bendrauti su kitais šunimis ir tinkamai elgtis. Kitų šunų bendravimas jam nėra natūralus. Todėl jis pasmerktas būti vienišas, atstumtas ir nesuprastas kitų.
Vienintelis kelias mano šuniui į pilnavertį gyvenimą yra stebėti kitus šunis, mokytis bendravimo iš jų ir juos kopijuoti, ir mažiau laiko leisti vienam. Jeigu jis gerai pamėgdžios kitus šunis, niekas nesupras, kad jis nenormalus, ir jis sėkmingai integruosis į visuomenę.

Mano šuo visada bandė pritapti prie kitų. Elgėsi taip, kaip jie, aklai kopijavo juos, nors nesuprato, nei ką daro, nei kodėl taip daro. Bet anksčiau ar vėliau kiti šunys pastebėdavo, kad jis kitoks, ir aploję išvarydavo iš savo tarpo.

Bet neseniai jam kažkas pasidarė. Kai aš eilinį kartą jam aiškinau, kaip turi elgtis normalus šuo, jis neužsirašė to, kaip darydavo anksčiau. Negana to, jis išsitraukė lapelį su užsirašytomis Šunų Bendravimo Taisyklėmis, ir sudraskė jį. Ir pareiškė:
- Aš esu katinas.
Aš supykau ir pasakiau jam:
- Tu privalai slėpti šitą sutrikimą, o ne jį akcentuoti. Gamta nuskriaudė tave vienoje srityje, bet apdovanojo kitoje - davė tau didelį protą. Tau šunų bendravimas nėra natūralus, bet gali pasinaudoti savo protu ir išmokti elgtis kaip visi. Kitaip šunys pagalvos, kad tu nesveikas.
- Aš nesu nesveikas šuo. Aš esu katinas. Kodėl aš turiu elgtis taip, kaip man nenatūralu? Kodėl turiu daryti tai, kas man neturi prasmės? Kodėl turiu domėtis kažkuo tik todėl, kad tuo visi domisi? Kodėl negaliu daryti savo mėgstamų dalykų tik todėl, kad kiti šunys to nedaro? O dabar atsiprašau, bet noriu pabūti vienas.
Bandžiau paprieštarauti: "negalima norėti būti vienam, nes šunys taip nesielgia". Tačiau jis tik išdidžiai nuėjo savais keliais.

Skaiciau as anksciau jau ta tema, apie ta mergina.

Šiandien vedu Matą į mokyklą o jis man sako,mama,kodėl aš negirdžiu to garso,aš klausiu,kokio garso?Atsako:pumpurų sprogimo.Pasirodo,mokykloje buvo kalbama apie pavasarį,apie sprogstančius medžių pumpurus ir tt.O jis eilinį kartą viską suprato pažodžiui.Aš dažnai pagalvoju,koks baisus ir nesuprantamas jam atrodo pasaulis.Anksčiau bijodavo medžių žievės,dabar su nerimu laukia kada pradės ,,sproginėti' pumpurai.Tikras karas jo galvelėje dedasai.