QUOTE(amcia @ 2007 05 10, 08:49)
aciu, AteneV. Nutariau kol kas nieko nesakyt, nes mane, atvirksciai, visi tik stabdo, kad viskas ok daugmaz(nors visai to neatmeta), kad geriau koncentruotis i kitas problemas. tik norejau jusu paklaust, ar jus dirbat/bendraujat su jais pagal kazkokia metodika; ar koregavot savo elgesi/auklejima, kai suzinojot 'diagnoze' ir ar pajutot skirtuma.
ir dar, ar su amzium padaugejo problemu ar sumazejo (inete radau priestaringu atsiliepimu).
Aš palaikau ryšį su vaiko psichiatre,teko pakeisti MANO gyvenimo būdą ,pritaikiau pagal vaiką.Aš negaliu niekur išvykti ,negaliu palikti vaiko pas senelius vieno,aš jam esu jo saugumo garantas.Mūsų šeimos gyvenimas turi būti stabilus,ramus,aš negaliu šaukti ant savo vyro,negaliu su draugėmnis ilgiau užsibūti kavinėje.Kai taip gyvename ,su vaiku nebūna didelių problemų(baimės priepolių,fobijų,kūno temperatūros pakilimo,streso),bet gyvenimas visą laiką negali būti toks.Bet koks stresas Matui išprovokuoja daugybę problemų.