Autistukai

Daugiau sriciu gal ir yra, tik neisivaizduoju kokios jos
O del to kad vaikams nesiseka mokslai, per daug ir nesigrauziu - yra kaip yra. Manau, kad jaunesniojo laukia likimas panasus i mano - anksti pradejau dirbti, meciau mokykla po 10 klasiu. bet po metu apsigalvojau ir nuejau i vakarine. Kol baigiau 11 klase, pastojau, istekejau, gimus vaikui mokslus nutraukiau ir 12 klase baigiau tik dar po 3 metu - jau su dviem mazuliukais ant ranku ir issiskyrus. Dar po metu isleidau vaikiukus i lopseli, pati pradejau dirbti tai sen tai ten, kad prisidurt prie pasalpu, kompiuteriu mokykloje per metus isigijau kompiuterio operatores specialybe, dar po metu su virs pagaliau radau pastovu darba (ten ir dirbu astunti metai) ir po siai dienai galvoju, kad reikia stot i neakivaizdini, nes be diplomo gyvenime nerasiu geriau apmokamo darbo (nors ir dabar pas mus moteriskes su diplomais ne visos uzdirba tiek kiek as, bet juk zinau, kad galeciau gaut kur kas geresnes pareigas turedama diploma). Taigi, bijau, kad jaunelio laukia tokia pati vargo vakariene, bet ka darysi - kaip bus taip. Tuo labiau, kad jis ne moteris - jam negresia likti su dviem vaikais ant ranku beviltiskoj padety is kurios issikapstyt prireike 10 metu, jis - vyras, o tai daug ka supaprastina. Didziausias beda i kuria gali iklimpti - alimentai

Taip moterims tikrai sunkiau, bet juk tu issikapanojai pati ir niekam ne aciu, nesvarbu kiek tai uztruko laiko. Manau isigysi ir aukstojomokslo diploma, jei tik turi tiksla, ji tikrai pasieksi. Jauneliui nebutinai reikes nueiti tavo kelia, tik neuzprogramuok jo is karto, tikekis is jo geriausio, vaikai tai jaucia. Juk mums musu vaikai patys paciausi ir kai mes juos tokiais laikome, jie tokiais ir buna, tai tikra tiesa.

Na taip, lyg ir issikapanojau. Bet tikrasis palengvejimas ir prasviesejimas mano gyvenime ivyko tada, kai jame atsirado vyras - dabartinis sutuoktinis ir dukreles tetis. Be jo nezinia kiek dar buciau vargus. O kas liecia vaikus, tai as ju neprogramuoju, bent jau labai stengiuosi to nedaryti, stengiuosi ikvepti jiems optimizmo ir pasitikejimo savimi, tik beda, kad man nelabai sekasi... Tas pasitikejimas savimi virsta izulumu ir priesgyniavimu, vyras pyksta, kad per daug vaikus lepinu, o as turiu kruva kontrargumentu kad tai netiesa ir tuo paciu sirdies gilumoje vis klausiu - ka darau ne taip? Nu ne taip tie vaikai elgiasi kaip turetu elgtis vaikai is padorios seimos, nu negaudavo jie pakankamai demesio ir tai matosi. Viena viltis - kad paauge jie pajaus ir supras kas yra kas, kas gerai ir kas ne, kaip elgtis reikia, o kaip ne. Ir vis sakau "vaikai", nors galvoje turiu jaunesniji, nes apievyresniji del jo ligos nezinau nei ka galvot, nei ka prognozuot. Jei butume kokios Anglijos ar Vokietijos pilieciai, neabejoju - baimintis netureciau ko. Ten socialines rupybos sistema sutvarkyta taip, kad sitokie zmones nelieka be prieziuros, be pagalbos, gatveje ar be darbo tik todel, kad turi koki nors raidos sutrikima. O pas mus... Verkti norisi, kai paklausai kokios Blinkeviciutes su visom jos teorijom ir zinai, kas darosi realybej....

Priesgyniauja jie todel, kad yra asmenybes turintys teise issakyti savo nuomone, tik kol nera visiskai susauge jie ir nemasto kaip suauge, paauglyste reikia isgyventi ir nuo musu priklausys kokie bus santykiai su vaiku, kai ji pasibaigs. Labai sunku kai seimoje atsiranda zmogus, neauklejes vaiku nuo mazumes, nebuves salia, tada sunku visiems ir mamai ir vaikam ir naujam seimos nariui, gal bendromis jegomis, tariantis, ieskant kompromisu, galima islaviruoti tarp astriu kampu, tik tam reikia visapusisko geranoriskumo. Mamos vislaika prisiima sau kalte kai su vaikais pasidaro sunku susikalbeti, as pati dar rudeni galejau drasiai visiem sakyti, kad su dukra esame kaip vienas, man ji buvo labai gera, jokiu problemu nekele ir stai netiketai, gal net per viena nakti eme ir pasikeite, eme priestarauti kiekviename zingsnyje, is principo daryti viska priesingai, dar pries tai pasijuto nenormali, nors visa laika didziavosi savo iskirtinumu. Tad kad butu i kitus panasi eme elgtis kaip jie, si pusmeti uz anglu kalba isejo devyni todel, kad nusprende nedaryti namu darbu(mat dauguma klaseje ju nedaro), tik po keliu prastesniu pazymiu, vel panoro buti savimi. Rudeni neisvaziavo i pianistu festivali, kodel net pati nezino, isejo i sutarta vieta is kurios turejo isvaziuoti, apsisuko ir grizo, mokytoja vos nesprogo is piktumo, o as galvojau ka dariau ne taip, kodel ji sitaip elgiasi. Po to pareiske kad nebelankys muzikos mokyklos, kad pianina jei galetu ismestu pro langa, kad jo nekencia, kad jai grojimas tikra kancia, tuo metu tylejau, buvo labai skaudu jos klausytis, nes ji pati mane nuvede uz rankos, kad uzrasyciau i muzika, buvo nelengva finansine prasme, reikejo labai susispausti, kad galeciau uzmoketi uz moksla ir po viso to ji drista sitaip kalbeti. Patylejau, patylejau, o atejus pavasariui, ji jau kalba kad jai labai patinka groti, kad niekas neprivers jos mesti muzikos mokyklos, kad jei nelankytu tai neturetu ka veikti, o dabar yra naudingai uzimta. Nezinau kas jai uzplauks ateityje, siuo metu mes vel tampame geromis draugemis, jai dar tik venuolika, tad visa paauglyte pries akis, daznai galvoju is kur semtis tos stiprybes, kokia kalba kalbeti, kad jie mus isgirstu, kad netaptume ju priesais, po pirmojo jos pasispardymo, bijau tolimesniu, tuo metu negalejau miegoti naktimis, ikyrios mintys kirbedavo, negalejau pati suprasti kas ivyko, nes nepazinau savo vaiko.

O MES TAI ATOSTOGAUJAME Būname tai kaime,tai namuose.Dabar valgau braškes su jogurtu,taip skanu.Siūlau prisijungti Matas pradeda atsigauti,dabar pas mus ramybės periodas,prieš savaitę buvo nekas,piktas,nervingas bijojau net užkalbinti,jam labai sunku pakeisti vietą o kai atostogaujame tai juk namuose nesėdėsi.

Jungiames, man taip pat patinka braskes, jum gerai kad galite istrukti i kaima.

Pritariu - kaimas gerai, kai jis yra O kadangi ir mes neturim kaimo kaip ir jus lieka tik liudeti ir stebet kaip vaikai dziusta prie kompo. Ir neisivaizduoju, kaip reiktu juos iskrapstyti i ta kaima, jei ji ir turetume
O braskes - tai jega Kemsu ketvirta diena vos ne po puskili. Pediatre patare suvalgyt po kelias uogytes, kad nekietetu mano maziausiosios viduriukai (maitinu ja MP), tai as "po kelias" ir valgau . Ir siandien suveike (turiu galvoj dukrytes viduriukus). Tai va ir sakau: braskes - jega

Mano vurui tai alergija braškėms,prieš porą metų teko į ligoninę važiuoti,pakilo temperatūra iki 40,sustojo skrandis,tai jis dabar tik seilę varvina į mano desertą žiūrėdamas.

Uzjauciu - baisus dalykas ta alergija. vis ziuriu - ar nepasireiks alergija mano maziukei, bet tfu tfu tfu - kol kas nieko. O vat mano pusbrolio sunui tokia baisi alergija, kad vargsas negali valgyti nieko, kas nors kiek alergizuoja,t.y. beveik nieko, o dabar, atejus vasarai, nebegali is namu iseiti, nes alergija augalams tokia stipri, kad net namie budamas ir asaroja, ir turi stipria alergine sloga, o isejus i gatve isvis nieko nebemato ir neprakvepuoja - uzbrinksta ir akys, ir kvepavimo takai. Tragedija. I darzeli neleidzia - negalima, is namu iseit negalima, o vaikiukui juk tik penkeri. Taip gaila maziuko. Bet ka as cia api liudnus dalykus. Gail tu vaikuciu, kurie negali dziaugtis visomis gyvenimo gerybemis, bet is kitos puses - kaka praranda, o kazka ir atranda. Kai gali sau leisti maziau nei vidutiniskai, kaip gera buna atrasti, ka nors nauja, ka dar gali sau leisti.

Dabar labai daug alergisku vaiku, Beveik visi kam nors alergiski, blogiausia kai alergiskas beveik viskam. Skaiciau straipsni apie mergaite kuri buvo alergiska vandeniui. Ja vanduo nudegindavo kaip rugstis ir gime ji i kudiki nepanasi, visa oda buvo pazeista ir siaip gerti ji gali tik kazka, net nepamenu ka, galva jai plauna labai retai laikydami uz koju, kad nei vienas laselis nepatektu ant odos.

Kaip jums gerai, pas mus dar mokslai iki liepos kazkur 24 , bet nieko nepadarysi, mes tik rugpjuti ir kelias dienas rugseji atostogu turesim. Vaikai i Legolanda labai praso, nors buvom jau seniai, bet noretu jie vel pasilankyt. Gal nuvaziuosim, per ju atsotogas.

Gal ir per ilgai tie mokslai trunka,vasarą norisi pailsėti netik vaikams bet ir tėveliams,o turi keltis,daryti pusryčius,vesti vaiką į mokyklą...Mes rytoj vėl į kaimą lėksim,ten mums sudarytos visos salygos poilsiui:tvenkinys,pirtelė,teniso stalas,uogos...Dar atvažiuoja brolio vaikai,tai seneliai(mano tėvai)vos spėja suktis.