Autistukai

Va va, as irgi nekenciu meluoti ir veidmainiauti , tiesiog slyksciuosi. Tik gyvenimas ismoke diplomatijos. Gal Matui padetu zuikio Tamperio tevelio patarimas (is multfilmo Bembis): jeigu negali pasakyti nieko MALONAUS, geriau nesakyk NIEKO,
Geras filmukas, maniskiai ziuri.

Gal pasakyti jam, kad svarbiausia zmogaus vidus, o ne isore, svarbiausia kad zmogus butu geras ir visai nesvarbu kaip jis atrodo.
Maniske kai pradejo lankyti darzeli pastebejo, kad vaikai padare koki darbeli, sako kad negraziai, tada kiti vaikai ima tvirtinti kad grazu. Maniske atliko bandyma, kai vaikai imdavo save peikti, ji sakydavo zinoma negrazu. Spekit rezultata
Ne ka pasikeite ji ir dabar, nes yra stipriai linkusi i perfekcionzma, tad griezta tiek sau tiek aplinkiniams, ji drauges visuomet "giria" taip "galejai ir geriau". Nepadejo nei aiskinimai, vis i svo duda pucia, bet Daniella mane pradziugino visgi galima ismokti tos diplomatijos.
Dar as saviskei kai ka aiskinu, vis sakau "tai auksine gyvenimo taisykle" karta buvo kazko nepatenkinta ir tylejo, paklausiau ko tilinti, ji pasake "jei neturi ka pasakyti geriau patyleti, tai dar viena auksine gyvenimo taisykle, tad gali isirasyti i savo ilga auksiniu taisykliu sarasa"

Ačių už patarimus,pavyko perkalbėti,rytoj jau šves tuos gimtadienius.

Sveikos mamos,
gal tarp jusu yra mamyciu, auginanciu 14-15 metu autistukus? Mano sunui eina 15-ti metai ir toks nerimas - o kas toliau? Baigiam siemet siaip ne taip astunta klase, kitais metais i devinta ir neramu, nes teks keisti mokykla(dabartineje mokykloje yra tik astuonios klases), pasikeis kolektyvas - kaip bus? Bet sita problema gal ir isspresim su namu mokymu. Baisiausia man del to, kad neisivaizduoju ka reiks daryt kai baigs 10 klasiu - mokslai einasi silpnai, todel nelabai tikiu, kad baigs visas 12kl. O kas toliau? Ar pavyks jam isigyti nors kokia nors specialybe, rasti koki darba? Ne tiek del pinigu tas darbas reikalingas, kiek del uzimtumo. Nes jei liks tupeti namie, gero nelauk - tikrai stogelis vaikinui pavaziuos. Kol kazkur iseina, vaiksto i mokykla, mokosi kompiuteriu, ir elgiasi visai neblogai, ir siaip ramesnis. O stai jeigu neliks uzimtumo, tikrai kazkas bus, ir tikrai nieko gero. Gal kurios vaikas jau baige mokykla? Kuo uzsiima? Gal siaip kuri girdejusi kazka apie suaugusiu autistu uzimtuma?

Labas, linabalt Cia daugiausia mamytes auginancios vaikucius su Aspergerio sindromu arba va... tokios va neaiskios, kaip as Aspergeriukam truputi kitaip su darbais.

Is tikruju autistuku mamyciu buvo lututee, bet jau seniai nesirodo, gali pabandyti susirasti per nariu sarasa ir parasyti i AZ, jinai turi daug informacijos.
Skaiciau literaturoj, kad suaugusiems autistukams ir yra sunkiausia susirasti arba pakeisti darba, jiems butina artimuju pagalba. As isvaizduoju, kad realiausias darbas butu [kaip cia lietuviskai] webmaster, web designer (tokiu yra tarp tikruju autistu); tik reiktu, kad salia butu zmogus, kuris rupintusi komercine sito reikalo puse.




Kiekviena syki kai skaitau - kvatoju [kaip tik dabar svori metu, zinau ka reiskia]. Fainuolis vaikinas.

Labas Daniella,
taigi mano sunus ir yra su Aspergerio sindromu Ir kaip tik dabar, matyt, del spartaus brendimo proceso, su juo visai sunku susikalbet - neiseina i mokykla, tyliai ramiai kartas nuo karto ka nors namie sugadina, nors seniau nieko panasaus nedare, o dabar juk kaip tik vyresnis, protingesnis, atrodo, kaip tik turetu nebeisdarinet nieko panasaus. Susikalbet isvis prastai sekasi - kartais nieko, irpadeda kazka, ir i parduotuve nueina, ir grindis paslauja jei pasiseka ikalbet, bet dazniausiai... Miega arba guli pries televizoriu, arba sedi prilipes prie kompo... Nezinau ka su juo daryt. O dabar vasara ateina, taip noretusi pasiulyt jam koki uzsiemima, kad maziau tupetu namie. Bet neisivaizduoju ka... Ka kitos mamytes daro su savo vaikuciais? Kaip organizuoja laisvalaiki tokiems ypatingiems zmoguciams?

Visiems paaugliams sis gyvenimo tarpsnis nera lengvas, manajai 11, bet jau ragiukai po truputi dygsta, kartais buna sunku susikalbeti, nors kai pasidairau aplinkui tai mano dar tikras angeliukas, si perioda reikia isgyventi, jis praeis ir nuo to kaip bendrausime su vaikais priklausys tolimesni musu santykiai. Pati nezinau ka maniske veiks per vasara, tikriausiai skaitys, bent jau praeita vasara praleido skaitysdama i kiema neiseidavo ir ka ji ant to cemento butu veikusi, grizusi po darbo stengdavausi kur nors istraukti, kad neapkerpetu. Kur tiem vaikam pasideti

Ar pas jus atostogos jau prasidejo? maniske jau atostogauja, tik zodine prasme, sedi per diena prie knygos i lauka eiti nenori. Metus uzbaige su vienu devintuku. Kaip jusiskiai laikosi, kuo uzsiima?

Kaip metus uzbaige su vienu devintuku? O kiti kas? Nejaugi desimtukai? Kokia saunuole mergaite Mes tokius pazymius gal tik pradinese klasese matem, ir tai viena kita...
O dabar, prasidejus atostogoms, prilipo prie kompiuterio ir televizoriaus Dar gerai, kad retkarciais nueina i Maxima pasiziureti kompiuteriu: kas naujo, kokios kainos. Mano berniukas taupus - prisitaupo pinigeliu, o paskui perka ka nors naudingo, pvz., pele kompiuteriui, klaviatura, turi nusipirkes pora knygu apie programavima. Na, dar turim suniuka, tai kas antra diena pakaitom su broliu vedzioja. Nors toks isejimas i lauka...

Jei ji domina kompiuteris, tai tegul save relizuoja sioje srityje, galetu tai ir uzsidirbti, man paciai kompiuteri perinstaliuoja mokinukas.
Maniske kas diena suniuka vedzioja 3 kart dienoje, bet kiek ten pabuna iseina ir grizta, vakarais istraukiu pasivaikscioti daugiau, tada ir kalnais palaipiojam, savaitgali istraukiu i kokia tolymesne kelione. Taip kiti desimtukai, uz anglu devyni, ji perfekcioniste, net ir dabar labai liudi, kad nesugebejo baigti idealiai.

Pavydas ima kai vaikas stengiasi mokytis - mano abu sunus tingi mokytis kaip sernai. Tai vat vyresniajam, suprantu, - jam isties sunku, nei tokius kruvius paveza kaip kiti mokiniai, ne visada ir susigaudo apie ka kalbama - liga savo daro, o ant jaunesniojo tai pykstu - galva dirba kaip traktorius, kur nereikia, pats pirmas viska perpranta, suorganizuoja, apsukrumo turi kaip lape, o vat noro mokytis... Vaiksto dabar i pataisas dvieju dalyku.
Del kompiuterio perinstaliavimo - tai cia jam vienas juokas - namie amzinai kompas uzluzta nuo ju zaidimu, vis sugeba virusu prisigaudyti, tai perinstaliuot tenka beveik reguliariai ir sunus ta daro puikiai. Tik del uzsidirbimo... Kol kas niekam is pazistamu neprireike komopiuterio perinstaliuoti - visi patys moka, taip kad uzsidirbti kol kas nepavyko. O jam tai tikrai patiktu. Mes ir stengiames orientuoti jo ateiti i kompiuteriu, nes tai vienintelis dalykas, kuris berniuka domina. Tik sekasi sunkiai - 4 metus lanke KTU kompiuterininku mokykla, ir siemet nesiseke - prasidejo sunkesni uzsiemimai ir jis nebespeja - nesupranta ka destytoja aiskina, paklausti nedrista (jis aplamai labai mazai kalba, sunkiai suformuluoja mintis), susigaudo apie ka buvo kalbeta po kokio men, kai jau senai pradeta mokytis nauja tema... Zodziu, sunku jam. Reiktu mokytis ne grupeje, o individualiai, gal tada rezultatai butu visai kitokie. Bet samdyt informatikos mokytoja individualiom pamokom - kiek tai kainuotu neisivaizduoju, bet manau, daug daugiau nei iprasti korepetitoriai. Ir kaip rasti tinkama zmogu? Juk su aspergeriuku dirbti - tai ne su eiliniu vaiku. Ir kantrybes nezmoniskos reikia, ir supratimo, ir sugebejimo tapti jam autoritetu, kitaip tikrai nesusikalbes. Man tai atrodo nerealu Jei tik rasciau tinkama zmogu ir uz prieinama kaina, tikrai samdyciau - padaryciau bet ka, kad tik pdeciau sunui susikurti nors kokius pagrindus savarankiskam gyvenimui. Nors manau, kad visiskai savarankiskas jis niekad nebus - taip ir gyvens su manim visa likusi gyvenima. Tik darba turet jam vis tiek reiks, tai ir stengiames kad tobuletu kompiuteriu srityje.

Suprantu kaip mamai sunku, kai vaikams kas nesiseka. Taciau as vis galvoju kame slypi esme, ar aukstumose, ar tame kai vaikas jauciasi laimingas. Visi nebusime profesoriais, kam be rekalo komlikuoti ir taip nelengva vaiku gyvenima. Jei man kas diena valdzia, skaitytu moralus, ilgai netverciau, uztenka karta dienoje isgirsti pakelta balsa, nuotaika krenta iki nulio. Ka patiria musu vaikai? Jie kasdiena girdi nurodymus, girdi kaip jie blogai sutvarke kambari, girdi kruvas priekaistu ir ne viena karta dienoje. dar mokykloje mokytoju spaudimas, negi jie suniukai, privalantys vykdyti musu komandas.
Tavo jaunesnysis berniukas jei turi galva, yra apsukrus tikrai neprapuls ir nepakenks jam tos pataisos, svarbiausia, kad savimi pasitiketu, kad namai jam butu uzuoveja nuo viso pasaulio blogio. Vyresniajam sunkiau, gaila kad pas mus dar nera specialistu, paruostu dirbti su vaikais turinciais kokiu sunkumu, kiek girdejau kai kuriose salyse jie sekmingai integruojasi ir gyvena pilnaverti gyvenima.
Gal visiskai pavyks ji nukreipti tinkama linkme, gal yra daugiau kokiu sriciu kur jis save galetu realizuoti.