Autistukai

Viska susumavus tai mokos jie tiek pat kiek ir lIetuvoj, tik cia dazniau po savaite dvi isdalina atostogas per metus, ir todel ilgiau mokosi, o Lietuvoj vasara ilgiau sedi namie.

Gal taip ir geriau - daznai ir po truputi, negu daug atostogu iskart ir galvos skausmas tevams - kuo vaikus uzimti, kaip grazinti i ritma prasidejus mokslo metams ir pan.

Is vienos puses tai nera blogai, cia kazkaip suplanuota, kad, jei neklystu, tai daugiausiai 8 savaites be atsotogu jie mokosi, bet tada, vel buna bent savaite -dvi atsotogu. Is kitos puses, vasara sunku mokytis, o dazniausiai tie paskutiniai menesiai gana svarbus buna, nemazai darbu raso, tai sunku buna per karscius. Pradinese klasese, dar mokykla gali apsispresti padaryti , nezinau kaip geriau isversti, laisva nuo karscio, ar kaip. Tada jie bent valanda anksciau paleidziami namo, arba po pietu nebuna pamoku, ir dazniausiai namu darbu negauna ta diena. Zodziu siek tiek sutrumpinti pamokas gali, kiekvioena mokykla pati tai psrendzia ar darys ar ne. Pernai buvo labai daug tu laisvu pamoku, nes dideli karsciai liepa buvo.

sveikos,

ar teko jusu vaikuciams pereiti per echolalijos etapa, kai vaikas labai daug ikyriai kartoja, kiek tas truko, kokio amziaus? girdejau, kad tai budinga aspergeriukams, bet kiek gi tai gali testis?

Ne kazin ka atsimenu kuriuo butent laikotarpiu kaip sunus elgesi, bet kazkas panasaus lyg ir buvo. Kai sunui buvo apie 2m., skyremes su vyru, tai berniukas vis kartodavo "kur tetis?" kartodavo ir kartodavo, pries tai lyg ir buvo pradejes kalbeti dar kazka, bet kai tetis isejo, zodyne liko tik si fraze, gal tiksliau klausimas. Ir nezinau kiek tai galima priskirti sutrikimui, kiek psichologinei busenai, bet tai tesesi apie metus. Po to tokiu "uzsiciklinimu" pasitaikydavo kai buvo 4-8m., tik nelabai as juos akcentuodavau, neteikdavau tam ypatingos reiksmes ir nesekiau, nestebejau, nes dar nezinojau, kad mano vaikas aspergeriukas - maniau, kad jis tiesiog sunkaus charakterio, plius labai jautriai sureagavo i skyrybas, taigi, maniau, kad cia del psichologiniu problemu. O siaip sakau - i dauguma jo keistenybiu nekreipdavau demesio, tiesiog po truputi mokinau elgtis "kaip priklauso". Kiek tas trukdo? Be abejo, kantrybes ir tolerancijos reikia begalines - tikrai ne kiekvienas gali buti salia tokio vaiko, ne kiekvienam sekasi su juo bendrauti ir pakesti visokius keistumus. Svarbiausia - nepanikuoti, nebijoti aplinkiniu reakciju, gal, kaip megsta kartoti Karlsonas - "svarbiausia - nesijaudint ir gerai maitintis" Juk ir mano mama ilga laika galvojo, kad as paprasciausiai blogai aukleju vaika, del to jis taip bjauriai elgiasi Juokaukit su savo vaiku, juokaukit pati sau mintyse, jei salia yra artimuju, kurie padeda isgyventi sia vaiko negalia, kartu su jais dziaukites vaiko pagerejimais, o siaip, tai as pati ir pasinervuodavau, ir paverkdavau, tikrai ne karta buvau netekus kantrybes - kartais visai sveika tokiam vaikui israsyti "velniu" (be abejo, su protu), nes tai padeda paciam vaikui atsipeiketi, lyg ir "grizti i realybe". Aisku, kiekvienam sis sutrikimas pasireiskia savaip, bet tikriausiai daugumai buna toks lyg ir nugrimzdimas i kazkoki kita pasauli, savo poreikiu ir vaizduotes pasauli, is kurio istraukti vaika reikia tam tikro "supurtymo". As cia rasau tai, ka pati praejau ir gal ne visiems suprantamai - tik taip, kaip savo vaika isgyvenu ir suprantu as pati. Siaip tai musu gydytoja dziaugiasi - vyrukui eina 15-ti metai, o jis ir megsta juokauti, ir pradejo laisviau bendrauti, sudalyvauja pokalbiuose, zodziu, ryskus progresas pagerejimo prasme lyginant su tuo, kaip jis elgesi budamas 7m. Ir tuo labai dziaugiuosi. Tikiuosi, ir jus turesit kuo pasidziaugti po keliu metu, jei ir jusu vaikutis aspergeriukas,- didele dalimi tai priklauso nuo jusu

Turejo ir mano dukra tai, bet jau dabar sunku ir pasakyti kiek ilgai ir kiek jai tu metu buvo, nors atrodo juk neseniai tebuvo tai.

Mano dukra negali pakesti kai ji ka sako ir jai neatsako( juk buna, kad gali isklausyti ir neatsakyti), tai jei nepasakyti " taip Smilte, arba taip", tai eis reks is paskos" ar taip? ar taip?" siandien trumpai su mokytoja pakalbejau, tai sake, siaip viskas neblogai su mokslais pas ja yra, bet vat kalba jos reikia gerint, sakiniu struktura. Mokytojai , kurie su ja maziau susiduria, sako, akd nelabai supranta ka ji nori pasakyti( ji buna, kad primakaluoja tuose sakiniuose, suplaka viska i viena). Nors visi ir pripazista, kad ji vistik dviem kalbom privsersta kalbeti, bet kol kas pagrindine uzduotis, lavinti jos snekamaja kalba.

Aš tokio periodo neatsimenu.Matas vėlai pradėjo kalbėti,retai kada ko nors paklausdavo,dažniausiai svajodavo arba tylėdavo.Tai aš jam nuolat ir po daug kartų turiu kartoti,kad jis ką nors pats padarytų.

Sveiki visi,
ko tai apmire si tema, gal atostogauja kolektyvas? O as gi koki dziaugsma apturejau - mano vaikai sumaste sportuoti. Internete atsitiktinai rado toki Wing Tsun - tai rytu kovos meno saka- ir nuejo! Jau buvo du uzsiemimai ir kol kas abu labai patenkinti, nekalba kad per sunku ir nebenores lankyti,vadinasi, viskas gerai - lankys ir toliau. Labai tikiuosi, kad ir po menesio ir po dvieju neapsigalvos. Nes labai baisu man, kad jie niekur is namu neisein, kiauras dienas tik Tv ir kompiuteris, nieko daugiau nemato. Dabar nors dukart savaiteje is namu iseis

Mes tai atostogaujame,tik oras labai blogas,sedime kaime.Matas mirksta prie kompo į lauką neina.Vakare susišnekėti su juo nebeįmanoma,greičiau oras pagerėtų,tai nors maudytis galėtų,o dabar tik nervus ir akis gadina.Linabalt,gerai,kad tavo vaikai rado protingą užsiėmimą,manajam kolkas tik kompas terūpi

Tai va, beda su tais kompais - ir maniskiai nieko daugiau nemato be jo. Tik vienas dziaugsmas, kad per ta kompa sportuot ir sugalvojo - benarsydami internete atsitiktinai aptiko Wing Tsun puslapi ir panoro lankyti. Patikek, mano dziaugsmui nebuvo ribu - pagaliau!!! Nors dukart savaiteje iseis is namu, ir dar ne siaip kur iseis, o tikrai naudingai praleis laika - sportuos. Vis dar neatsipeikeju is dziaugsmo, - sunku patiket, kad tai tiesa
Kiek tavo sunui metu? Gal ir jis dar susiprotes? As saviskius jau buvau nurasius,nes "dideli" juk jau - 12 ir 14 m, o stebuklas ivyko - sugalvojo bernaiciai sportuoti . Kad tik neatsigalvotu atgal

Manajam greit bus 9metai,anksčiau dar jam patikdavo knygas skaityti o dabar tik kompas.Rudenį nutariau vestis su savimi į baseiną,gal patiks.Jį iš namų labai sunku ištraukti...

vat vat, ir man ta pati beda truko keleta metu - kol buvo mazesni nors pas mociutes i sveciu eidavo savaitgaliais ir per atostogas, o truputi ugtelejo ir uzsidare namie - kompas ir telikas, nieko daugiau nereikia. Sitaip gal apie 4-5 metus vargau - kaskart noredama issivilioti is namu nors valandai turedavau gerokai pasistengti - ir graziuoju, ir piktuoju, visaip budavo. Dabar jau lyg lengviau darosi - su paauglyste atsirado poreikis plesti akirati, kazka dar veikti, ne vien kiurksoti namie.