Pas mus lopsio grupese daznai vajus tevu del atvedusiu kostinciu,sloguojanciu,negaluojanciu.. Tevai pirmus metus veda,pareina i darbus po auginimo atostogu,nenori nedarbingumo dazno ir pan.. Tai aukletoja ciut maza beda,iskart skambina..Gal ir gerai..
Pas keturmete jau atlaidziau i tai ziuri.. Dziaugiuos,kad siai dienai nedirbu..Pvz maniske nesuprasi sveika ar ne..Nekarsciuoja,neviduriuoja,nu nieko berods..Tik daznai skundziasi,kad pilvuka skauda ir su kibiriuku vemimui visur vaiksto.. Atsikels,ziuresiu kaip jausis..Jei vel taippat,nevesiu vaika kankintis ten kiaura diena.. O jei dirbciau,tai ka darysi,eitu jauciu.. Nezinau kaip gydytoja duotu nedarbinguma,kai ryskiu sirgimo pozymiu nera..
---
Esu pasimetusi,buvusi seimininkute nori,kad atsiimciau skunda

Po parasymo,ji ta pacia diena turejo pasirasyti,kad iseis is darbo uz keliu dienu..Kaip suprantu vedeja nedave jai jokio sanso pasitaisymui(nors man minejo,kad duos).. Bet susirgo,pasieme nedarbinguma ir va praejus keletui menesiu,turi pareiti atgalios i darboviete ir vykdyti savo rastus.. Jauciuosi ispausta,nezinau kaip ka elgtis..
Is vienos puses tikrai nenoriu,kad pareitu i musu grupe vel(nes neatlieka savo darbo kaip sakant,nesitvarko,grupe buvo apsnerksta visa,ji tik bumbedavo ir bumbedavo del savo pareigu,darbo.Keleta metu kolektyvas,vadovybe jai duodavo pastabu,bet nebudavo pokyciu,kol galop tevai(as ir dar keli) pastebejo ir vat skundas(mano ranka kaip grupes pirmininkes)),
is kitos puses jauciuosi ne kaip zmogui "atemusi" darba,pajamas..

Ejau tik zodziu pranesti musu nusiskundimus,bet daug pakalbejus su vadovybe,rekomendavo rasyt rasta,nes kitaip nieko negales pakeist..Nu zodz ir ka daryt..