QUOTE(gluosnis @ 2014 06 02, 14:01)
....atrasti save, atrasti savyje meile. ... meile neateina is niekur, ar is kazkur, viskas manyje, kuo daugiau paleidziu baimiu ir kt. stresu, tuo daugiau savyje randu meiles, visu pirma sau. Bet tai procesas. .... meile nera kazkas super ar vau, tai labai rami busena, tai pusiausvyra, pilnatve, kai matai pasauli kitomis spalvomis, kai nieko netruksta, noru jokiu nera, tiesiog esi. Jei save myli, priimi, tada ir kita salia esanti, tada bet koki kita vyra ar moteri...
Negatyvas tik todel negatyvas, kad jo nesupranti, tiesiog tai neismokta pamoka. Kaip neismokta pamoka gali buti pozityvu? Bet jis negatyvas tik kol neismokai, ismoksi - jau pozityvas. Viskas keiciasi. Is juodo i balta, is balto i juoda. Su gyvenimu nereikia kovoti, priesu sau ieskoti, savyje matyti, reikia perleisti per save. Tiesiog. Jei pats nesi kazkam kliutis, kazkokiai energijai, tai ta energija tau irgi ne kliutis. Atejo, pamoke, paliko tau isminties dalele ir isejo, jei leidai iseiti.
Kodel problema negalima myleti? Priimi problema kaip issuki, kaip isbandyma, kuri iveikes, issprendes, gausi dovana, labai vertinga dovana. Kitais budais negausi, uz jokius pinigus. Ir taip visada buna. Pradejes, pabandes, jau lauki kito isbandymo. Nes tikejimas savo jegomis atsiranda, savimi atsiranda. Ir gali matyti ir nekaltinti saves ar kitu, matai savo klaidas ir leidi sau subresti, turi laiko viskam, skubejimo nera, jauti, kad viskam savas laikas, nebaudi saves del to, jog kazko dar nezinai, dar neismokai, nezinojimas, nemokejimas ne trukumas, ne klaida. Bet ir klaidos- geris, nes is ju zmones mokosi.
Nuostabios mintys, galvoju lygiai taip pat. Tik iki tokios būsenos, mąstymo, reikia nemaža gabaliuką nueiti. Sunku tą būseną, jausmą, perteikti žodžiais, nes tai turi būti tavyje. Tai darbas su savimi kiekvieną dieną. Gaila, kad žmonės kreipdamiesi į mane, patarimo, nori žinoti savo ateitį, nesuvokdami dabarties, o dažnai ir savyje.
Nuostabu yra mylėti žmogų, vien už tai kad jis yra, pasidžiaugti už jį, nejausti pykčio, pavydo, padėti ir nelaukti padėkos. Gaila, bet dažnai norime iš žmogaus, artimo, to ko jis negali mums suteikti, laikome ji, bandome keisti, nesuvokdami, kad kenkiame ir jam ir sau. Skaudiname jį ir save. Keista, bet daug kas vadina tai meile. Gyvenimas yra paprastas, bet mes patys sugebame ji sau apsunkinti, o paskui ieškoti kalto.