Dvasinės ligų priežastys -14

#145
Norejau klausti ismananciuju, ka galetu reiksti tai, kad pastaruoju metu man yra pastoviai karsta. Tas "karstumas" atsirado kai pradejau dirbti naujame darbe. Sakyciau, kad ofise karsta, taciau kitiems kolegoms, kurie sedi visai salia buna netgi salta. Taip pat namiskiai pastebejo, kad esu "uzkaitus"-pastoviai atidarineju langus....

Kiek zinau, salcmiriai, kuriems pastoviai salta, sala galunes, paprastai turi energetiniu bloku ir aplamai yra silpnos energetikos. O va ka reiskia mano sitas "karstumas"? Tikrai ne klimaksas biggrin.gif Ir karstis uzeina ne bangomis, o pastoviai toks jausmas karstis eina is vidaus. Rengiuosi tikrai vesiai, kiti net stebisi "tau ka, vasara?!"
Atsakyti
#146
QUOTE(Maba @ 2014 03 25, 11:29)
Sveiki,

yra vienas klausimas, kuris mane tiesa sakant jau seniai kamuoja.... galbut kas nors gales i ji atsakyti. nors tiesa sakant su tema jis visai nesusijes, o gal kazkiek.. na, anaipto...yra sakoma, kad musu siela atejo i si pasauli tobuleti, o musu kunai tera indai musu sielai, nes tai ji renka informacija, mokosi... bet as niekaip nesuprantu, kas tada as esu? kai zmogus mirsta, jo siela iskeliauja, zmogaus nebelieka.. manes nebera. kitame gyvenime siela bus kitame kune, bet tai jau bus visai kitas zmogus... gal nelabai aiskiai as rasau.. tiesiog tarsi siela tai ir yra ta "esatis", tai yra - tu pats. bet kitame gyvenime tu neprisiminsi, kas tu esi... tik siela zinos kaip ir kas.. nu cia labai sudetingai.. man ir siaip galva neisnesa viso sito... nu bet gal kas turi kokiu samprotavimu?...

Zmogus visu pirma dvasine butybe. Dvasine butybe, kuri turi kuna ir siela, ir kurios esme yra meile. Zmogus ir yra dalele beribes Meiles.
Kokia musu dvasia mes galime pamatyti gyvai- materialiai ja simbolizuoja tevas.
Musu siela tokia, kokia musu mama.
O kunas tai geriausias musu draugas, kuris niekada nemeluoja ir kuris tarnauja mums ilgai ir laimingai, jei tik mes klausome jo signalu, mylime ir rupinames juo.
Zmogus jauciasi labai blogai, jei bando sutalpinti savo beribe dvasia tik i kuna, susikoncentruoja tik ties kunu, arba kitaip save apriboja. Taip pat blogai jauciasi jei nezino ir nesupranta kas jis yra. Tuomet jis iesko saves. O apribojame save baimemis. Baime kaip siena, gal uz jos zmogus ir jauciasi saugiau, bet ta siena neleidzia kitu meilei ji pasiekti. Kuo maziau baimiu, tuo labiau zmogus mato, jaucia, kad viskas kas yra, sukurta ji myleti, saugoti ir tenkinti jo poreikius.
Atsakyti
#147
Sakykite prašau Gluosni, o kuo skiriasi dvasia nuo sielos?
Atsakyti
#148
QUOTE(Maba @ 2014 03 29, 12:33)
Sakykite prašau Gluosni, o kuo skiriasi dvasia nuo sielos?


man irgi būtų įdomu, laukiam atsakymo, iš anksto ačiū 4u.gif
Atsakyti
#149
Sveiki,

norejau pasiteirauti kokios priezastys, jei 3,5metu vaikas pradeda mikcioti?
Gal kur placiau siuo klausimu butu galima paskaityti?
Atsakyti
#150
QUOTE(@IW@ @ 2014 03 30, 21:02)
Sveiki,

norejau pasiteirauti kokios priezastys, jei 3,5metu vaikas pradeda mikcioti?
Gal kur placiau siuo klausimu butu galima paskaityti?

Man taip pat labai idomu 4u.gif ax.gif
Atsakyti
#151
QUOTE(@IW@ @ 2014 03 30, 22:02)
Sveiki,

norejau pasiteirauti kokios priezastys, jei 3,5metu vaikas pradeda mikcioti?
Gal kur placiau siuo klausimu butu galima paskaityti?


Esu pastebėjus, kad maži vaikai atranda visokių keistų įpročių - tai plaukus sukioja, tai nosim šniurkščioja (nors slogos nėra), tai kažkokių ritualų prisigalvoja. Buvo pas mus ir mikčiojimo etapas. Nemanau, kad dėl išgąsčio, tiesiog gal kada kalbėdamas natūraliai užsikirto ir kažkuria prasme tai patiko, vaikui juk viskas nauja, na ir pradėjo mikčioti, iš pradžių maniau, kad tuoj praeis, bet žiūriu, nepraeina, jau darosi problema laisvai kalbėti, tai kad reikalas labai neįsisenėtų, kartą tyčia užrikau, kad baigtų maivytis ir šnekėtų normaliai, o kadangi dažnai balso nekeliu, vaikui turbūt padarė įspūdį ir žinokit, mikčiojimą kaip ranka nuėmė. Tiesiog dalinuosi patirtimi blush2.gif
Atsakyti
#152
QUOTE(Maba @ 2014 03 29, 11:33)
Sakykite prašau Gluosni, o kuo skiriasi dvasia nuo sielos?

ir mane domintų tai 4u.gif
Atsakyti
#153
Laba diena,
norėjau paprašyti pakomentuoti kūno reakciją į "konfliktą" su vyru. Bendram supratimui, kartu 19 m., kartu būti pakankamai sunku, tačiau atskirai irgi neišdrįstam būti. Pirmą kartą išdrįsau pasakyti, kad nesijaučiu su juo saugi. Po 2 val. surakino stipriai visą nugarą, nuo pečių iki strėnų, dar po kelių valandų užtirpo visa kairė pusė: koja, klubas, ranka tarsi daug ilgesnė ir sunkesnė, liežuvio kairė pusė, akis, žandikaulis, tarsi po kaukole užtirpimo jausmas, o dešinėje kojoje nuo pėdos išorinio kauliuko 1,5 sprindžio aukštyn, link kelio, kaip juostą taip sutraukė, kad net pradėjau šlubuoti. Po 1,5 paros praėjo, per tą laiką taikiau jausmų paleidimo techniką. Ar ši kūno reakcija byloja, kad tarpusavio santykių situacija yra sudėtingesnė, nei eilinė šeimos santykių krizė? Gal kas galėtų pakomentuoti ir pasidalinti įžvalgomis. Būčiau labai dėkinga smile.gif
Atsakyti
#154
QUOTE(LIR @ 2014 04 16, 20:01)
Laba diena,
norėjau paprašyti pakomentuoti kūno reakciją į "konfliktą" su vyru. Bendram supratimui, kartu 19 m., kartu būti pakankamai sunku, tačiau atskirai irgi neišdrįstam būti. Pirmą kartą išdrįsau pasakyti, kad nesijaučiu su juo saugi. Po 2 val. surakino stipriai visą nugarą, nuo pečių iki strėnų, dar po kelių valandų užtirpo visa kairė pusė: koja, klubas, ranka tarsi daug ilgesnė ir sunkesnė, liežuvio kairė pusė, akis, žandikaulis, tarsi po kaukole užtirpimo jausmas, o dešinėje kojoje nuo pėdos išorinio kauliuko 1,5 sprindžio aukštyn, link kelio, kaip juostą taip sutraukė, kad net pradėjau šlubuoti. Po 1,5 paros praėjo, per tą laiką taikiau jausmų paleidimo techniką. Ar ši kūno reakcija byloja, kad tarpusavio santykių situacija yra sudėtingesnė, nei eilinė šeimos santykių krizė? Gal kas galėtų pakomentuoti ir pasidalinti įžvalgomis. Būčiau labai dėkinga smile.gif

Musu kunas, geriausias musu draugas, kuris niekada nemeluoja. Visas aplinkinis pasaulis gali mus kvailinti, gali sakyti netiesa ir pan., bet musu kunas, musu vaiku kunai nemeluoja. Reakcija jusu kuno i tokius zodzius buvo jums maloni, patinkanti? Atrodo aiskiai jusu kunas parode, ka mano.
Baimes akys dideles. O jusu lupomis kalba baime. Baime patiketi vyru. Tai tik jusu pacios stresas, boga mintis, nesusijusi su paciu vyru. Aisku, moterys lengvai isprovokuoja vyrus, atsispirti vyrai tiesiog buna nepajegus, nes moterys stipresnes dvasiskai, ir tuomet su pasididziavimu sakyti, jog buvo teisios. Bet pagalvokit ar jums to reikia? Kad butumet teisi, bet nelaiminga...?
Nepasitikejima vyru/vyrais, nesaugumo jausma, kuriuos atsineset is praeities arba peremet savo tevu seimos, reikia paleisti, tuomet jusu seima gales issivaduoti is baimiu ir gyventi laimingai.
Atsakyti
#155
Sveiki... Turiu du nedidelius vaikucius, labai daug atidaviau jiems augindama juos. Vyras dare karjera, tad ir visas namu ukis buvo ant mano peciu. Isejau i darba - buvo didelis malonumas. Dirbu atsakingai ir nuosirdziai, taciau per darba nebeliko laiko nei sau, nei seimai... Tapau namie pikta ir irzli, vaikai nervuoti. Pries Kaledas isejau is darbo. Ir prasidejo ligu virtine... O nebuvau sirgusi tikrai 25 metus... Viena liga gena kita, kad ir nebaisios, bet vistiek... Kol auginau vaikelius, visad svajodavau kaledines dovanos - issimiegoti ir pabuti vienai, nieko neveikti. Siemet ta dovana gavau - atsiduriau ligoninej, praleidau visas sventes (issimiegojau ir nieko neveikiau ). Ko norejau - ta gavau.
Dabar vel: tai sloga, kosulys, vis kazkokie virusiukai kimba, radikulitas susuko, baigesi radikulitas - vel virusiukas... Jauciuosi visiskai issekusi, toks jausmas, kad nebeturiu givybines energijos, isgresta kaip koks skalbinys (nors nieko neveikiu, turiu galimybe siuo metu pabuti namie), visiskai neturiu energijos niekam, nebeturiu tikslu, issukiu, noriu tik poilsio. Kraujo tyrimai geri. Kaip ligos ir nera... Maitinuosi sveikai, sportuoju, su yru sutariam... Jauciuosi laiminga. Bet tas silpnumas mane neramina. Ar man tiesiog reiketu pailseti? Is prigimties esu labai energinga, komunikabili, vekli, labai megstu tvarka, svara, esu pozityvi, lbai nemegstu streso ir konfliktiniu situaciju.... O siuo metu esu visikai tuscia...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KERERA: 14 gegužės 2014 - 15:09
#156
Patarkite, kodel kai zmogus, kai buna labai piktas, suirzes, rodos, del smulkmenu, isvarges kokioje nors situacijoje, nenoredamas palinki artimam mirties (sekundes dalyje tarsi probegsomis tarp minciu), pvz. "kad taves nebutu, arba kad nebutum gyvas". Po to atsipeikeja ir suvokia, kad niekada tokiu dalyku negalvotu,nelinketu, ,atgailauja ir t.t. Ar tai agresija i kita, jo sunaikinimas? Ar tiesiog pavarges egoistinis protas supliurpia tokia nesamone? IR ka su tuo daryti? - daug melstis - kad tos issakytos mintys neturetu jokios energijos, galios?
Atsakyti