QUOTE(Soled @ 2014 08 05, 16:29)
Gal čia ir briedas, bet manau ir viena ar kita vaiko lytis tėvams taip pat yra nulemta t.y. atsitiktinumų nebūna. Aš irgi beveik 100% esu įsitikinusi, kokios lyties mano vaikai bus, nuo paauglystės tokia nuojauta net nežinau iš kur.
Pritariu, aš irgi tokią nuojautą turėjau, o paskui, jau gimus vaikui, kažkuriuo metu net pagalvoji, kad zodiako ženklas (su ryškiausiom to ženklo savybėm) irgi neatsitiktinis.
Arba dar: vaikas nuo kūdikystės labai rimtas, santūrus, nesišypsantis, emociškai asketiškas, tėvams pradeda kilti įtarimų ar nebus autistas... Žinau tokį vieną pavyzdį ir beveik neabejoju, kad autizmui kelią užkirto to vaiko motina - "gyvas sidabras", artistė, vijurkas, čiauškutė, ji ne su kaimynkom telefonu plepėdavo, o su savo vaiku, išmokė jį suprasti humorą (nes vaikas apsiverkdavo net nuo garsesnio juoko), atitinkamai reaguoti, o paskui jau pradėti juokauti ir pačiam, žodžiu, išlukšteno, suminkštino, sušildė kaip plastiliną - aišku, tai užtruko daug metų, dabar jis jau didelis, mėgstamas bendraamžių, kelis metus nemačius labai akivaizdus skirtumas, o prieš tai buvo atsiskyrėlis, nesuprastas, liūdnas vienišius. Tai kartais norisi ir kitoms mamoms, kurios augina autistus (ar beveik autistus ir dar galima išgelbėti padėtį), pasakyti - lavinkit vaiką ne po medikus ir sanatorijas vežiodamos, o pačios dirbkit, šildykit jį savimi. Nes net per TV matosi - kartą rodė kažkokį mažų vaikų autistų užsiėmimą, tai mamytės sėdi, sorry, kaip mumijos ir žiūri į savo vaiką lyg nežinodamos iš kurios pusės prieiti ir laukia, kad specialistai juo užsiimtų. Manau, kokia pleputė linksmuolė mamytė gali pati tokį vaiką išgydyti.
Atsiprašau, gal kiek kategoriškai, bet gal ką įkvėps
