Mūsų vienetiniai beveisliukai

Jei planuoji ieskoti suaugusio tai speju is prieglaudos imsi? Siaip cia UK ziurek is kur imsi... Kadangi dauguma prieglaudu atlieka namu patikrinima pries leidziant paimti suni, ziurek, kad problemu kokiu del Beiles nekiltu O tai dar prisikabins, kad pitbuli augini Kaip siaip Beile su kitais sunimis sutaria?

Nežinau, ar mano patarimas skaitysis ar bus priimtas, bet va dabar 5 šuniai namie, visi suaugę, visi vienam kambary, visi sutaria Yra ir tokių, kurie po vieną gyvent pratę, ir tokių kurie kartu su savo gaujomis svečiuojasi. Šiaip nei vienas nerodė jokio nepasitenkinimo draugija, dažniausiai kai atveža šuniuką, jei nelinkęs į agresiją, supažindinam kambary, žaidžiam patys, skanėstus duodam, užimam šunis šalia vienas kito, po to kartu. Jei vienas truputį agresorius, susipažįsta per narvą, kai nurimsta, nebėra tiek susijaudinimo, gražiai suleidžiami kartu neatsiplėšiant nuo šuns - mažą ką, reiks laikyt, yra buvusi viena hovawartė kiek agresorė. Bandė puldinėt ir palikta, svečiavosi savaitę, bet buvo už čiuprynos uždaroma atskirai u- bet kokias agresijos apraiškas. Dabar esantys du šarpėjai irgi yra atskira gauja ir jie kitų šunų per savo gyvenimą nematę, tai buvom labai atsargūs ir atskirai, pastatę narvą tarpdury, laikėm dieną apsiuostymui, jie turi savo charakterį, nėra itin draugiški, nežaidžia su svetimais šunim, juos visiškai ignoruoja, bet ir nepyksta.
Neleidžiu svetimies šunims lipti ant savų, urgzti ant manęs ar šunų, už tokius dalykus eina šuniai į atskirą kambarį - būna atskirti nuo gaujos. Kiek pastebiu, visi atvažiavę suaugę šunys bando patikrint ribas tiek su žmogumi, tiek su šunimis ir jas nubrėžt reikia labai aiškiai, kai kurie ir ne po vieną kartą, bulmastifė pvz, labai rami ir tyli ir gera, nedominuojanti ir baili savo šeimoje, mane veda iš kantrybės - lipa ant šunų, loja ir su manim ginčyjasi Tad kad ir kaip nupasakotų šuns charakterį jo įprastoje aplinkoje, persikrausčius jis gali kažkiek keistis.
O su suaugusiais šunimis klausinėju apie agresiją, socializaciją, kergtas ar ne, ar buvo užpultas kokio šuns, apie sveikatą.. Visus kitus dalykus prisitaikau pagal save - aktyvumą, maitinimą, dresūrą, miego vietą, jie labai imlūs naujoje vietoje ir naujoms taisyklėms

o vat keli kadrai mūsų gyvenimo

Katės aušiai - dangoraižiai


gerutė, švelnutė monekenė Birutė, tokia kukli, tokia pasitempusi, tikra mergytė


tyli kiaulė su gilia šaknim ir vienas sunkiausių svečių, net burzgiantis labradoras ir pikta hovawartė buvo lengvesni, o ši atkakli iki negalėjimo. Ir jos geras geras žvilgsnis, "aš nebandžiau nuėsti tavo šuns ausų" ir kitos pasakos


trijulė aplink sostą


kol bulmastifė nepradeda valgyti mano šunų ausų, jų visiškai nesijaučia.. Kas ant pleduko šone guli, kas ant kedės, kas ant lovos, kas po stalu - ir namuose šunų nėra

I musu sunu parka ateina vyriskis su dviem misrunais, Pirma jis paeme malamuto ir VA misrune, po kokiu 4-6 men pasieme dar viena haski ir retriverio misrune (kiek ten ko neaisku, bet baltapuke ). Jis eme jas abi is tos pacios prieglaudos. Pirmoji - visiska geriete, 0 agresyvumo visiems (gal ir eme antra, kad baisiai jau tylu ir ramu buvo ) Antroji su charakteriu gana dominuojanti. Su antra buvo taip - prieglaudos seimininkai atveze kelis suniukus, ir po viena leido i kiema zaisti su "seimininke". Is tiesu seimininkai norejo malamuto misruno, bet tik suleidus prasidejo pestynes. Su "haski" - zaidimai. taigi taip ir pasiliko tas "variantas , kuris tiko. Ir jau du metai pacios geriausios drauges ir namuose ir sunu parke. Ir jei viena kazkodel pradeda zaisti su kitais, tai kita jai primena, kad bendrai, tai tu mano sese, tai zaiski su manim. Zodziu vaiku darzelis As suprantu, kad suauge truputi gal sunkiau pripranta prie pasikeitimu, bet manau vistiek matosi, kokia pradine reakcija

Kazu,Taip dairysiuos tik prieglaudose ir vis tik ziureciau i terjero misranke..taikausi i Batersy.bet cia i ateiti ir neskubant

Nolda tai aisku kad skaitysiu ir vertinsiu

Ziit va visai ir geras variantas su tais pabandymais..tysciausi merga prieglaudon.isitatyciau kiaulea akis ir sakyciau labrio ir stafo misranke.

As kazkodel manau kad suo pats mane suras..kaip surado kingas,taip surado ir beily..

atnešė Kalėdų Senelis mano graužikui Kong'ą. Turi vieną vienintelį žaislą. Dvi dienas ėdė jį ištisai, paskui jau mažiau, o pirmai atsisuku, miega draugeliai

Maniškiui tris metus dzin tie poškėjimai buvo,o va šiemet nuprotėjo.Tiesa,mums bevaikščiojant po kojom fejerverką vaikai numetė-ir aš,ir Bartas išsigandom.Pradėjo skalyt pilna gerkle išgirdęs šaudymus prie lango,nors ir žino,kad namie negalima lot.O dar prie viso to ir ant furos puolė kitą dieną ir priedo prišiko namie tą patį vakarą Savaitę laiko prisipirkę bambioškių vakarais tūsomės prie plento laukuose,kur didelės mašinos važiuoja-vienas sprogdina,kitas mokina komandas.Nu jau neisterikuoja...bet vis dar reaguoja

Ale kaip gražiai susisukus miega Saviškio niekad taip nemačiau-amžiais išsikėtojęs.

Pas mus tas pats buvo su griaustiniu. Nu niekad nebuvo Graliui baisūs jie. Šiemet kažkaip išgąsdino tiek, kad kaukt naktį pradėjo. O dabar, jei skersvėjį bute padarau ir vėjas užtrenkia langą, tai paranoja ir seilėtekis prasideda iš karto. Paskui inkštimas ir jei nenutildai, pereina link ultragarso ir kaukimo. Ir supaisyk tu juos... Ketveri metai ir bambioškės po kojom, ir šūviai iš pistoleto, ir įvairūs kitokie garsai - niekas nebuvo baisu, o dabar ėmė ir išsigando

vargsas sunius.. :/

Manau, kad tie pokšėjimai "toli toli" arba iš kolonėlių yra kitokie nei reali garso banga. Ne tik decibelai audrina, bet ir bangos, virpinančios ausų būgnelius ir smegeninę, nuo ko šunys nuprotėja.
Būna, kad ir žmonės apkursta nuo didelio sprogimo, gerai, jei tik laikinai. Tai ką kalbėt apie gyvūnus, kurių klausa 100/kart aštresnė nei žmonių?

tai gal kazka neskanaus i ta konga idejai, kad pradejo atsibosti As savo ziurkei kaip tik dabar saldau du kongus, kad ryt butu kuo uzsiimti kol fejerverkai saudys

ne ne, aš išvis nieko į juos nededu, ji mielai graužia jį tuščią kadangi paprastai žaislų neturi tai dvi dienas atsidžiauginėjo dabar jau rečiau pagraužalioja, bet jis visada turi būt kažkur netoli, o pirmom dienom tai šuo manijaką priminė

Mums nakčiai atveš šuniuką, paniškai bijantį fejerverkų, jorkšyrą Pas mus mažam mieste neturėtų būt daug fejereverkų, bet galvoju kaip čia padaryti kad jam mažiau streso būtų, tokio kambario kur nesigirdėtų nelabai turim, gal narve uždaryti per tą patį bumą su Kate, gal svetimo šuns kompanija ir apribota erdvė raminti turėtų, ar pasiėmus ant rankų turėti, kad mažiau baimės būtų Nesugalvoju, gal kas kokią idėją turit..
Pati savo šunis planavau maitinti per patį vidurnaktį, bent Mažas kai aplink yra maisto visiškai nereaguoja į maistą, Katė irgi neturėtų reaguot

Visi kiti svečiai išsivažinėjo vakar, šarpėjų šeimininkai tikiuosi pas veterinarą apsilakys, nes ties vienu sąnariu guzas iššokęs didžiausias, kiek skaičiausi iki uždegimo prieis.. Paliūdėjom truputį su TIK dviem šunimis