QUOTE(busVakare @ 2008 02 05, 15:21)
Leisiu pacituoti save...Tai reiskia, anksciau issakytos mintys buvo mano isivaizdavimas, teorija KAIP TURETU BUTI ar kaip AS NORECIAU, KAD BUTU. Tikroveje, nieko panasaus. Deja, nesugebejau kontroliuoti nei saves nei aplinkos. Bijoti nebijojau, nes NEZINOJAU, kas TAI YRA. Vaziavau nubegus vandenims kaip i Vienos baliu. Pagaliau matysiu savo kudiki!!! Suma sumarum ir epidura dare, ir Cezari, po kurio dar 4 sav. nelabai atgaunu iprasta dvasine pusiaussvyra.
Antro vaiko nenoriu. Dabar gimdyti bijau. Man kazkokios euforijos patirti gimdant neteko.
Nepergyvenk taip. Tau dar labai mažai laiko praejo, dar skausmas užsimirš

Džiaukis savo brangenybe

Gyvenime tikrai daug ko būna ir gimdymas yra nelabai kontoliojimas dalykas... Aš dar tikiosi, kad man pavyks pagimdyt taip, kaip tai turi būti, bet jau gimdžiau 3 kartus, ne karto ne buvo kaip paveiksliukose, arba kaip natūralistų pamfletuose

visada buvo daug skausmo, ašarų, kartą - pažeminimo ir nusivilimo... Aš tik supratau, kad gimdymą tu gali kurti tik iki gimdymo, surasti tinkamą aplinką, kuri padės tavo kunui teisingai veikti, parinkti suprantančią tavę palaikymo komandą... O po to vyks taip kaip vyks... ir nelabai daug tepakeisi...
Anyway - nenusimink, nes toks jau yra mūsų gyvenimas - ne viskas vyksta taip, kaip mes norime, kitaip būtų per lengva ir turbūt pernuobodu gyventi