QUOTE(" voresta " @ 2013 11 29, 22:05)
Va, Kustuce, tu, per tai perėjusi, ir galėtum nunešti jiems tas žinias ir savo patirtį.
Juk tu jau žinai iš kur tas cukraus norėjimas kyla.
reikės juos informuoti

. Neturėjau tokių svorio problemų kaip jie, niekada nesu tiek daug svėrusi, bet manau, kad juos kamuoja lygiai tokios pat bėdos
Papildyta:
QUOTE(Elata @ 2013 11 29, 22:20)
Norėti gal ir norės, bet pirmas kelias savaites jiems ten tik skystą maistuką galima. O ir prieš tai turi laikytis spec. dietos. Daugiau mažiau ta candida ar SIBO ar pan. apsiramintų, bet jei psichologiškai yra potraukis ir asociacija tam tikrų maisto produktų su teigiamais pojūčiais, tai sunku išeiti iš tokio užburto rato. Išties, ne išeitis tas skrandžio mažinimas, nes jei nori cukraus ir šlamštmaisčio, tai ir valgyt gali. Teko skaityti istorijų, kaip su sumažintu skrandžiu kokteilius iš ledų su traškučiais darydavo - sublendinus viską neįstringa žiede niekas, o taip belenkiek galima suvalgyti.
nežinau, man būdavo taip, kuo labiau badauji, tuo žvėriškesnis apetitas atsiranda. Galėdavau kad ir mėnesį išbūti be saldumynų, bet kai tik paragaudavau - šakės, stabdis sulūždavo nepataisomai
QUOTE(Egliukasz @ 2013 11 29, 22:21)
Nesvarbu, kokios dietos ar gyvenimo budo laikaisi - jeigu turi valgymo sutrikimu, y maista ziuri kaip y priesa, tai niekad ir nebusi balerina

O mastysena sunku pakeist deja. As nesu isimtis ir kartais verkt noris
Storuliu yra visur - ir zaliavalgiu, ir paleo, ir low carb high fat. Tad kaip sakant pirminis zingsnis link lieknejimo ir sveikos gyvensenos yra ne leksteje, o galvoje
neliūdėk, man ir baisiai sunku, kiekviena diena, praleista padoriai kaip didžiausiais apdovanojimas
------
bet tu man pasakyk, kas tą galvą sugadino?
QUOTE(Elata @ 2013 11 29, 22:28)
va kuo paleo man ir patiko, kad į maistą žiūrim ne kaip į priešą, o kaip į tai, kas mums padeda jaustis gerai, pasveikti, suteikia energijos. Po truputėlį ir keičiasi požiūris, tiesa?
"žiauriausia" man buvo, kai pajutau jog galiu neužkandžiauti kas kelias minutes ir bent keletą valandų negalvoti apie maistą, rodos kažkas knopkę paspaudė ir baigėsi begalinė kančia

. Tik bėda ta, kad tas, kas tą knopkę paspaudžia, kažkada ją paleidžia