Ar visos anytos- velnio pramanytos?

Lyg tyčia yra daugiau nei kelios anytos mano aplinkoje su atitinkama "diagnoze" - ANYTA PEDAGOGĖ. Visos kaip viena.

Na, jei jau taip kruopsciai isvardinote kaip elgtis marciai nederetu, tai gal duosite patarima kaip REIKTU elgtis su savo kailyje nerimstancia anyta, kai pvz. net duru kilimelis pas sunu ir marcia paimamas, pasukamas ir paklojamas taip, kaip anytai atrodo geriau (ir tai vyksta sunaus ir marcios namuose).

Moonte, jus rimtai? Zodynas liuks, zmoniu vertinimas taip pat Kokia proftechnine mokykla baiget?

Ar skaitete, gale esanti raudonom raidem prierasa?
Ar viska nukopijuoti, kad suprastumet jog lygiai tas pats taikoma ir anytoms, nes anytos lygiai tokie pat zmones kaip ir marcios?



Del kokiu priezasciu, jus perejot i asmeniskumus?

Niekaip. Argi yra skirtumas, kuria puse? Jei anyta tai sureikšmina, tai Jūs irgi tokia pati, nes irgi sureikšminate. O visgi jei skirtumas yra, tarkim, ant kilimėlio parašyta "Welcome", atsukite kilimėlį taip, kaip Jums patinka, kai anyta išvažiuos. Negi verta dėl to gadintis savo nervus?

Moonte, jus cia aprasete idealius marcios ir anytos santykius, ir JEIGU jos ABI paskaitytu dabar jusu ta anksteni posta ir juo vadovautusi, tai pasaulis butu puikus.
Bet, deja, taip nevisada buna. Gerai, sakykim marti jusu posta paskaite, viska suprato ir nusprende - ji taip ir darys, o anyta neskaito supermamos ir elgiasi taip kaip ir elgdavosi anksciau, ziur. mano anksciau parasyta posta.
Kaip tada marciai elgtis kad ji nebutu chame, arba turgaus boba?

tai kad tu nesivelima i konflikta supranti labai vienpusiskai - neilipk, nes smirdes (t.y. nekreipk demesio).
Asmeniskai man geriau yra ne nekreipti demesio, o stengtis, kad kuo maziau reiketu nekreipti demesio. Tiek vienam, tiek kitam variantui reikia naudoti savo jegas (nezinau kaip tiksliau issireiksti), tai kodel nepasirinks to varianto, kuris is taves tu jegu maziau reikalauja ?



na kai vyra taip galvoja, tai suprantama. Bet kai pacios moterys pradeda save taip menkinti, tai jau yra keista. Siaip moterys ne maziau draugauja, o maziau gilinasi i tai. Auklejimas prie to, beja, irgi prisideda, todel itariu tavo dukrai negresia tokia draugyste.

O kodel jus rasote "jus"? As gi niekur neminejau, kad situacija yra mano pacios. Traktuokite tai tiesiog kaip pavyzdi.

O kodel zmogus atejes i kitu (suaugusiu) zmoniu namus manosi turintis teise taip elgtis? Tai gal tada ir marti anytos namuose turi teise daiktus perkelineti, kilimelius persukineti? Kazin ar anyta tuo butu patenkinta?
Ir jeigu dabar marti taip pasielgs, kaip jus aprasete, taigi atsisuks kilimeli atgal kai anyta isvaziuos, ar neliks ji skudurelio vietoje (ziur. Moontes parasyta, mano pacituota posta, pirmaji punkta)?

Idealus santikiai niekada savaime neatsiranda. Jie yra kuriami. Dazniausiai vieno zmogaus-lyderio, asmens kuris protu valdo situacija, tai yra to, kuris suvokia ka ir del ko daro, todel stengiasi igyvendinti savo siekus. Ne del kito, o dazniausiai del saves brangucio.
* Kad MANO vaikam butu geriau, kad jie uzaugtu pilnaverciai zmones, gebantys spresti konfliktus.
* Kad MANO vyras/zmona/sunus butu laimingi.
* Kad MAN butu komfortabliu, nes man nepatinka gyventi konfliktuojant, zinant kad del to kencia man artimi zmones.
....................

Isvardinau savo motyvacijos aspektus, kas man buvo svarbu, tam kad as sugebeciau siekti "geru" santikiu su anyta. Cia yra individualu, kiekviena musu gali rasti savus niuansus, motyvacijos aspektus.

Tai nereiskia, kad neva nusileisdavau, nes niekada nenusirisdavau iki anytos lygmens. Ji man staciokiskai savo tiesas deste, o as mandagiai isklausydavau ir darydavau taip kaip man reikia. Nes nemaciau prasmes, ka aiskinti, juo labiau kersyti, nesioti savyje pagieza, konspektuoti anytos "perliukus". Mano galva gyvenimas yra perdaug trumpas, kad ji leisti jaukti kitam zmogui. Taip, as supratau, jog anyta man yra svarbi tik kaip vyro mama, sunaus mociute. Tai yra duotybe, nepriklausanti nuo manes.

O ko toli eiti, kad ir VyPo paskutinis postas, kuriuo buvo perzengtos diskusijos ribos. Is esmes galima buvo jai atsakyti tuo paciu t.y. virsti ja, ar islaikyti diskusijos ribose.

Stai jums ir pavyzdis kaip nesusitapatinti.
* Kokia prasme atsakineti jai tuo paciu, ka as pakeisiu?
* Ka reagavimas i jos mintis man asmeniskai duos?
* Kodel as turiu reaguoti, i man nereiksmingo zmogaus pagieza?

Klausimas jums. Nesiveldama i si galima konflikta, ar nusizeminau, tapau pasluoste, chame, ar infantili?




Bekase, cia tavo isvada is to ka as buvau parasius. Tenka tik apgailestauti.

O man tai nebuvo aktualu, nes ismokau emocionaliai atsiriboti. Visas anytos negatyvas, atsimusdavo i mane kaip i siena. Tai nereiskia kad as negirdedavau, tiesiog nereaguodavau, juo labiau neleisdavau sau jaukti vidu. As supratau, jog anytos nepakeisiu, pakeiciau save, nes ismokau valdyti savo emocijas, riboti kito agresijos itakojima, beje kas man labai padeda gyvenime, ypac bendraujant su chamais, agresyviais zmonemis.

O man visada buvo "pralosimas", balso pakelimas, kersijimas, pagieza ir t.t. Tai yra nusileidimas iki chamo lygmens, su juo susitapatinimas. Tapti tuo ka as smerkiu.

Deja, dukros neturiu, yra sunus, bet auga dvi sunenu dukrytes, mano anukes, mano sielos atgaiva, beje su martelem puikiai sutariam.

Kuo toliau anytos gyveni, tuo geriau. Jokių konfliktų. Apie anyta aš galiu rašyti tik iš didžiosios raidės, man gal pasisekė
Aš norėčiau būt tokia anyta, kokią turiu pati.Visokių gyvenime būna istorijų, liūdna, bet aš tikrai didžiuojuosi ja.

Chamas yra chamas, nesvarbu, ar tai anyta, ar marti, o chamiškas elgesys (akių draskymas, skandalų kėlimas, intrigos, pletkai už akių) kaip atsakas į kito asmens elgesį tik pastato abi konflikto puses į tą patį lygmenį.

Kalbant apie tą nelemtą kilimėlį, tai jis yra tokia smulkmena, kuri neverta ne tik kad mūsų nervų, bet ir dėmesio. Duosiu savo asmeninį pavyzdį. Mano marčiai labai nepatiko užuolaidos mano virtuvėje (mes gyvenam atskirai), tai nupirko naujas, aišku, iš anksto įspėjusi, kad taip darys, atvažiavo ir pakabino. Aš senąsias atidaviau savo anytai, ji iš jų pasisiuvo kalėdinę staltiesę. Taigi, visos trys likom patenkintos.

Jokia anyta iš marčios skurdurėlio nepadarys, jei ji pati nenorės juo tapti. Ir gali ji tuos kilimėlius savaitę ratu sukinėt ant galvos atsistojus