QUOTE(perkunkieme @ 2013 11 29, 12:05)
51,tai ne 34,as savo desimtmete gimdziau 24,tai dabar galvoju,kad vaikas buvau tada,vaikiskas mastymas ir dukros auklejime,maitinime,apskritai poziuryje,norejosi,kad mama ziuretu vaika,kad galetume kur pasitusinti su vyru,krutim maitinti tai buvo nesamone
,as gi ne kokia aborigene
,zodziu dabar visai kitaip elgiuosi,nezinau ar cia subrendimas ar kas.tai kokia as buciau 17 mama 
esu pridariusi daug klaidu,bet galvoju,kad cia per nesubrendima,kazkur girdejau posaki,kad kuo jaunesnis zmogus tuo jis egoistiskesnis,manau tai tiesa.gerai,kad turiu normalia anyta,kuri nesikiso i musu santykius,gal ka ir sake vyrui,as nezinau,bet jis pakankamai protingas,kad man nepersakytu.
Na matot, atbuline eiga jus taip jauciates ir vertinate situacija. O ka daryti anytom, kurios mato jaunos poros spragas?
Va ir su jaunom seimom, jauni zmones vede, jau galvoja, kad vedybos, ar vaiko gimimas juos daro suaugusiai, neva brandziais ir t.t. Deja, to nera. Bet negali zmogui jei jis nenori padeti susivkokti aplinkoje. Is tiesu, manau, kad zmones ypac jauni, turi daryti klaidas, jas taisyti, veliau is ju mokytis. Bet yra tevai kurie labai globejiski, stengiasi savo aptarimais padeti atzalom.
Mano galva, geriau nemokyti neprasomam, nedalinti patarimu, o islaukti, kai kreipsis i teve, arba jei jau matai kad aniem striuka, uzbuksavo, "nematomai" pabuti atspirties tasku, kad jie galetu patys susitvarkyti su savo problemom, be kitu tiesoginio isikisimo. O jei kas nors nepavyksta, nedaryti is to tragedijos, izvelgti tame pozityvumo.
Pamenu mama, dabar pagalvojus puiki manipuliatore, niekada tiesiai neklause -
Kodel tu darai taip ir taip? - Ji gudruole, ta pati klausima perfrazuodavo -
Del kokiu priezasciu tai darai/pasirinkai? Kaip ir tiesioginio kaltinimo, abejojimo tavo kompetencija nera, bet vercia susimasti?
QUOTE(Ašaka @ 2013 11 29, 13:29)