Ar visos anytos- velnio pramanytos?

Teisingai Moonte rašė, kad anytų nepakeisi, geriau jau keisti požiūrį į jas Kuo greičiau marčios tai supras, tuo greičiau visi bus laimingesni

Mano santykiai su anyta geresni nei su mama ir gyvename beveik kartu (vienas namas, atskiri įėjimai). Būna visko, o aš dar ir nutylėti nemoku ir jei man nepatinka aš pasakau, kad nepatinka, bet ilgainiu nurijam abi ir bendraujam kita tema (stengiamės vengti konfliktą keliančių temų, nes ji nėra labai išprususi, sunku su ja, nors nėra tokia nusenusi, bet mąstymą labai jau senovinis...)...kadangi turiu sūnų, tikiuosi išeis savo nuomonę (kategorišką) pasilikti sau ir neversti su ja sutikti (nors žinau, kad norėsis pamokinti), bet taip norėtųsi, kad protas suvoktų, kad yra dvi skirtingos kartos ir aš jau dabar atsilieku nuo šiuolaikinio jaunimo, o po keleto metų būsiu dar labiau atsilikusi...bet niekada nežinai, kai bus...norai viena, o gaunasi spontaniškai kitaip ir manau, nesvarbu ar esi anyta ar uošvė (žentui) konfliktai kyla dėl kartų skirtumo, nieko jau čia nepakeisi, svarbu turėti sveiką protą ir laiku prikąsti liežuvį ir vianei pusei ir kitai...
nors iš principo, gera mano anyta, gerų pamokų gavau (ypač tokių, kad niekada negalima lepinti vyro, jis nėra neįgalus ir daug ką gali padaryti pats (nors turi vienturtį sūnų), už tai aš kai esu dėkinga )

Malda esamoms ir būsimoms anytoms:
Viešpatie, Tu geriau už mane žinai, kad aš kasdien senstu ir vieną dieną būsiu visai sena.
Apsaugok mane nuo pagundų kiekviena proga ką nors pasakyti.
Gelbėk mane nuo didėjančios aistros tvarkyti kitų reikalus.
Išmokyk mane mąstyti, bet ne spėlioti.
Mokyk kitam ištiesti pagalbos ranką, bet ne diktuoti jam.
Man gaila, kad liks neperduota didžiulė mano sukaupta patirtis, bet Tu, Viešpatie, žinai, kad aš tokiu būdu norėčiau išsaugoti bent keletą bičiulių.
Apsaugok mane nuo plepėjimo apie gausybę smulkmenų ir suteik man polėkio būti sąmojinga.
Išmokyk mane nutylėti savo ligas ir negalavimus; jų vis daugėja, o kiekvienais metais stiprėja noras apie juos pasakoti.
Nedrįstu Tavęs maldauti sugebėjimo maloniai išklausyti kitų skundus apie ligas, tačiau išmokyk mane to išmintingo suvokimo, kad aš galiu klysti.
Leisk man išlikti vertai kitų meilės.
Aš nenoriu būti šventuoju, su jais nelengva sugyventi, o tapti sena niurzga būtų vainikas pačiam velniui.
Išmokyk mane surasti žmonėse netikėtų talentų ir suteik man, Viešpatie, maloningą dovaną juos parodyti kitiems.
[Teresė Akvinietė, 1582 metai]

o tai cia ne Tavo pacios zodziai

kaip tai kitaip pavadinti, nei demesio nekreipimu


be emocnio atsiribojimo yra ir kiti aspektai. Kaip emocinis atsiribojimas gali pakeisti tai: kad tu prarandi galimybe pasilepinti tau patinkanciu maistu, kuris gaminamas viena karta metuose? kad grizusi namo turi gerti nuskausminancius, nes skauda visa kuna po nepatogaus miegojimo? kad skrandis nedirba nuo neiprasto maisto? ir t.t.

Bekase, kažką ptraleidau ar kažko nesuprantu, ar čia pas anytą netinkamas maistas, nepatogi lova? Ir koks maistas gaminamas tik kartą metuose?

1. Mano zodziai, bet tavo manuju intenciju interpretacija. Skirtuma jauti?

2. Situacijos kontroliavimu, as buvau savo jausmu, emociju seimininke. Tai yra mano pasirinkimas kuo man buti, ar auka, chame, kompleksuotai, ar brandziu zmogumi, gebandciu valdyti situacija protu, ne emocijom ir t.t. Pakanka supratimo, jog anyta, nenesa atsakomybes uz mano emocijas, nes jos yra mano, vadinasi, mano galioje jas valdyti.

3.
* Nesureiksimant ir nedarant is to pasaulio pabaigos. Viskas priklauso nuo vidinio nusiteikimo. Nezinau kaip pati, bet mano seimos t.y. vyro/sunaus laime man svarbiau, nei mano gurmaniski poreikiai. Musu valioje delioti prioritetus. Siaip sia grand problema isspresti lengva, vienus metus sutikti sventes pas vyro, kitus pas zmonos tevus. Tad jusu hurmaniskas poreikis bus patenkintas kas metai. Is kitos puses nesuprantu, kas gali sukliudyti pasigaminti patiekalus paprasta diena, ne butinai laukti svenciu, ypac kai jie patinka... Bet jei nori buti auka, niekas negali sutrukdyti. Viskas yra musu galvoje, valioje pakeisti.

* Nusivezk savo aptalyne, as tai dariau visada. Ne todel kad nepatogu, tiesiog galodavau apie pagyvenusi zmogu kuriam teks skalbti skalbinius ir t.t. Ir jai gerai ir man patogu. Neveltui sakoma "Kai nori padarai, nenori randi pasiteisinima".

* Visada turejau problema su skrandziu, dvylikapirstes opa, tad nematau tame nieko tragisko. Mano anyta gamindavo riebu, skalsu kaimiska maista, beje kuri mano vyras labai megdavo, nes musu namuose maistas daugiau preskas, nei riebus. Tad jis su sunumi mielai sukirsdavo anytos patiekalus kuriu as negamindavau. Jie laimingi, man to pakakdavo buti laimingai. Ir vel atgalios, prie vidinio nusiteikimo. Nematau prolemos, pati ruosdavau kelis patiekalus bendram vaisiu stalui, kuriuos megstu ir galiu valgyti. Tad...

Visame kame galima rasti pozityvia puse, zinoma, jei to norima, jei nenorima, is visko daroma drama, pasaulinio masto tragedija, izvelgiamas vien negatyvumas, tuomet niekas nepades. Nervins net tai kaip riekiama duona.

Aš kartais pagalvoju, kad man tikriausiai bet kokia anyta bus nuostabi ir miela, kai turiu mamą-ligonę, kuriai stogas gerokai pačiuožęs

Taip - jos gaminimo budas yra visiskai kitoks, nei as pripratusi ar gaminu. Ir jeigu viena valgi galima koreaguoti (na dalies nevalgyti pvz), tai jau kelis is eiles yra sunkiau tai daryti.
Lova n metu senumo, ciuzinys isguletas su lendanciomis spyruoklemis. As suprantu anyta - ne jinai ant tos lovos miega, tai jai jinai ir netrukdo.


pyrageliai su grybais - gamina tik kucioms. Tokia jau tradicija.


Intensiju savo tai neparasei - tai ir vertinu, tai kas parasyta.
"...as mandagiai isklausydavau ir darydavau taip kaip man reikia" - o tai yra ne kas kita, kaip demesio nekreipimas. Na kiti dar tai vadina duok durniui kelia.

ne visai taip. Tai ka isvardinai yra prisitaikymas prie padeties, kai situacijos kontroliuoti neiseina, t.y. nuspresti kaip elgsiesi pati, nes kitu elgesio elgesio negali nuspresti (gali bandyti itakoti, bet tai nebutinai pavyks).


trukdo, tai, kad tai nera pasigaminimas - t.y. as neturiu teises versti kita zmogu gaminti tada kai as to uzsinoriu.

Pagalve savo vezuosi - na bet as ja daug kur veziuosi (praktiskai visur, kur vaziuoju su auto ir zinau, kad miegosiu). Bet problemos tai visiskai neissprendzia - problema yra ne patalyneje, o lovoje. O sita daikta dar nesugalvojau kaip i lengvosios masinos bagazine sutalpinti.

Padovanokit anytai lovą, o gal geriau nusipirkit sau, pasakydami, kad jums bus patogiau miegoti atvažiavus O pyragėlius su grybais išsikepti galima ir nelaukiant kūčių.
Paprasčiausią bulvienę kiekviena šeimininkė verda kitaip, nematau nieko tame, kad kiti ruošia kitaip. Nepatinka-galima ir nevalgyti, nusivežti, išsivirti savo ir pan

Kiek zmones randa pasiteisinimu savyje puoseleti pagieza.

1. Visur tik, as, as as, man... Nepavargai saves gailetis? Cia tavo pasirinkimas, pacios galioje viska pakeisti, ijunk pozityvu mastyma. Nenori, tave valdo tavo pcios sukurti principai, ne protas, kuo kalti kiti zmones?

2. Kas trukdo moteriskei nupirkti lova? Na padarykite jai dovana. Kaip berods Asaka martele padare su uzuolaidom. Geriau auka vaidinti, anytai, del to, savo viduje pagieza brandinti, vaistus nuo galvos skausmo gerti? Juk pati del to kenti ir viskas tik tavo valioje pakeisti, ne anytos.

3. Pasigamink, tavo galioje pakeisti tradicijas ir issikepti pyrageliu ne vien per kucias. Nori padarai, nenori randi pasiteisinima. Bet nesuprantu, kodel kalta anyta, jei tu uzsispyrei, juos kepti tik per kucias, kai gali iskepti bet kada?

4. Parasiau aibes intenciju, ivairiom formom, adaptuotas ivairiais variantais. Ne mano problema, kad pati nenori suprasti, nes tau lengviau nesuprasti. Kitaip turesi pripazinti, kad uz savo jausenas, gyvenima atsakinga esi pati.

Demesio nekreipimas, jau minejau paciai kitoje, pries tai buvusioje temoje, tai visiskas totalus ignoravimas.
Kai as kartais priimdavau anytos pasiulyma, nes jis anot manes puvo vertingas, nesvarbu, kad anytos, padarydavau kaip ji pataria. Reikia vadovautis smegenimis, o ne emocijom, jei patarimas geras, vertingas, reikia buti paskutinei idiotei juo nepasinaudoti vien todel, kad jis buvo anytos pasiulytas.

5. O cia vel priklauso nuo intenciju. Vieni taikosi, kad negali itakoti, todel nieko nedaro, tyliai isgyvena, islaukia. Kiti taikosi prie situacijos, investuodami i ateiti, stiprindami savo pozicijas. Panasiai kaip sachmatu ziadime, paaukoji pestininka, kad isvystyti savo pozicija. Va tas samoningas, isskaiciuotas prisitaikymas, kad ateityje pasiekti savo siekius, vadinasi STRATEGIJA. Nemanau, kad didelio proto pozymis pastoviai lipti ant greblio ir ji kaltinti, o ne savo kvailuma, sorry principinguma. Grebiui tai kas, kencia gi principingojo kakta.

6. O cia jau as patarti nieko negaliu, jai norisi buti auka, kai principas valdo, cia jusu pasirinkimas, bet ne anytos kalte. Jei as noriu, pasidaryciau viska ko tik panoreciau. Jusu pasirinkimas savo noru principingai kankintis, apdalinti save, is principo nevalgyti pirageliu kitu metu, nei kucios.

7. Atsakiau virsuje 2 punkte, dar yra pripuciami ciuziniai, kurie siais laikais kokybiskai gaminami, ar nusipirkti dormeo ciuzinuka



Va tame ir esme, zmogus pats tampa savo principu auka, pats save uzveda, pats save apdalina, nes tai jo pasirinkimas, bet kaltina anyta, permeta atsakomybe uz savo principus, savo, ne anytos pasirinkima, jai. Paradoksas.

Na, dalinai sutinku su jusu teiginiais (ypac tais geltonais). Jais vadovautis bet kuriuo atveju nepakenktu, bet.... Ir vel galiu pasakyti, kad nuo situacijos priklauso. Ir nuo anytos, kad ir kokia nesivelianti i konfliktus ta marti butu. Na, yra tokiu anytu (dazniausiai anytu, reciau marciu, mano manymu), kurios tiesiog provokuoja, apkalba ir t.t ir t.t. Visiskai suprantu kai kurias cia rasancias ir keikiancias tas anytas.
Aciu dievui manoji anyta nebuvo is tokiu, auksciau aprasytu, todel gal jos ir mano atveju butu ir uzteke tu jusu geltonai parasytu tiesu.
Deja, kai dar buvau naujai iskepta jaunamarte (cia pries daug metu ), labai negatyviai reaguodavau i kisimasi, vadovavima (niekada negyvenau su uosviais). Tiesiog kantrybes neuztekdavo nereaguot (o ir jaunysteje i si reikala kitaip ziurima, visos tikriausiai zinome).
Paskutinis musu "susizodziavimas" ivyko pries kelis metus, kai del vieno jos "darbelio" nekalbejau su ja kokius 2 men. Po tu dvieju men. anytai mane pasikvietus puodeliui kavos ir mums issikalbejus, as jai labai tiesiai pasakiau, kad jos toks elgesys griauna mano ir jos sunaus santykius (tas buvo tiesa) ir jeigu jos tikslas yra mus isskirti, tai ji dabar gana sparciai zingsniuoja to tikslo link.
Cia mano anytai akys ant kaktos issoko Apsiverke. Pasake, kad net nenumane to ir labai del to pergyvena. Atsiprase ir susitarem, kad ateityje, jeigu kas nepatiks is karto sakyti viena kitai.
Taip ir gyvenam iki siol Ir visai neblogai.

Bet cia ne visos anytos tokios supratingos. Mano vienos drauges anyta is tikruju stengiasi ja su savo sunumi isskirti (nors sunus laimingai vedes ir apie skyrybas negalvoja). Bet jai nepatinka marti, mano kad jos sunus vertas geresnes ir kirsina, pykdo. Kol kas nesiskiria jie, bet kai pagalvoji, kur tokios "motuses" protas?
Ir kaip i tokia nereaguoti? Matyt, per didele karstakose esu ...


Na, matot, kaip gerai jums cia isejo. TIK tarp sio jusu ir mano aprasyto atvejo yra mazytis skirtumelis. Jusu marti jums PASAKE kad nupirks naujas uzuolaidas, o ne tiesiog sugalvojo, kad jai JUSU uzuolaidos nepatinka, nieko nesakiusi nupirko, tokias, kokios jai patiko, atvaziavo ir pakabino JUSU NAMUOSE.
Toks mazytis, atrodo nereiksmingas faktas, bet jis daug ka pasako.



Joooo, skambiai cia issireiskete. Bet kartais daug lengviau skambiomis frazemis metytis, negu jomis vadovautis..

Beskaitant prisiminiau mintį, kuri, manau, į temą: "Nežinai kaip atsikratyti priešo? Paversk jį draugu"