Ar visos anytos- velnio pramanytos?

1. Nu ir kas čia blogo, kad reikia atsivežti savo maisto? Pas mus šeimoj/giminėj daugkas važiuodami vieni pas kitus kažko įsideda ar kažką įdomaus pagaminę atsiveža. Ne dėl to, kad pas šeimininkus neskanu, o dėl to, kad nori prisidėti.
Ir va čia Jūsų interpretacija tikrai įdomi - neskanus maistas, vadinasi, nelaukia. Tai uošvienė tyčia gamina neskanų maistą?
2. Ne visai taip pat. Iš pačių artimiausių (kad ir mama) daugiau tikiesi, daugiau jiems ir pasakyti gali jei kas netinka, tu juos žinai kaip nuluptus, jie - tave ir niekas neįsižeidžia dėl smulkmenų. O vat uošviai ir visi tolimesni giminaičiai yra tie žmonės, kuriems leidi daugiau, kuriems nusileidi labiau, toleruoji labiau ir t.t. Bent aš taip elgiuosi. Ir tarkim į savo mamos veiksmus žiūriu kritiškiau nei į mb mamos.

man mano mama yra sventa,niekada jos nekritikuoju,todel ,kad tik viena mama turiu ,anytai irgi nesakau nieko,nes ne tiek daznai matau,kad ten konfliktuociau,jinai prie manes nelenda,as prie jos irgi,man viskas tinka ir patinka,kas nepatinka to namie nedarau,visas dovanas priimu,nors ten ir 90uju metu mados svarkas,namie ismetu,nu kam zmogu nervuot.

tai nera neskanus maistas, tai yra tai ko zino, kad nevalgau.
Tycumu tai nepavadinsiu, bet poziuri i zmogu, tai parodo (kaip pvz zino, kad nevalgau razinu, o paskutini karta pagaminusi silke su razinomis primygtinai kiso ja valgyti. Na pagaminai tu tokia, nes tau skani, ok - tai tavo pasirinkimas ir tavo teise, bet tai kam kisti is aiskinti - ai paragauk, patiks, taigi kas cia tokio tos razinos, taigi skanu, ko cia maivaisi....).


o tai kodel stebimasi, kad i skirtingu zmoniu elgiasi reguojama skirtingai?

Pas mane atvirksciai yra. Artimiausiems zmonems, ribos yra platesnes, nes juos ir "sustabdyti" yra lengviau - jie i kritika, perspejima, grieztesni pasakyma ar dar kazka nereguos konfiktu, o supras, kad kazkas ne taip ir bendrom pastangoms tai istaisysime. O su tolimesniais yra palaikomas tam tikras atstumas (kad ir nebendraujama tam tikromis temomis), bendravimas jeigu galima taip issireiksti oficialesnis/manieringesnis.

Na žinai aš irgi razinų nemėgstu, nevalgau ir pati sau negaminčiau, BET svečiuosi pas tą pačią anytą valgau viską ir razinas, ir visą kitą. Esu galbūt ir jai sakiusi, kad man nepatinka, tik tikrai nereikalauju, kad dabar dėl manęs keistų meniu, tuo labiau, kad kitiems tai patinka.

Žodžiu nuo trijų razinų nenumirsi, nereikia išsidirbinėti

Bet su artimaisiais Jūsų santykiai geri? Tai gal todėl ir geri, kad tos ribos platesnės? Gal jei uošvienei jas praplėstumėt, situacija visai kitaip atrodytų? O dabar taip išeina, kad uošvienei užmetat kažkokius savo lūkesčius ir pykstat, kad jų neišpildo. Ir visa tai, ką rašot, yra tokios smulkmenos, kad ne kiekvienas čia problemą įžvelgtų. Bent aš tai neįžvelgiu.
Šiaip pažįstu nemažai vyresnės kartos žmonių, kurie mėgsta nukrauti stalus svečiams ir būna labai laimingi, kai svečiai daug valgo. Tiek pas mano, tiek pas mb tėvus tas vaišinimas įaugęs į kraują. Ir tikrai tėvai siūlo ir siūlo, net jei jau pavalgei, net jei nemėgsti... Mb mamai galiu ir 15 kartų kartoti "Ačiū ne" ir dėl to nei kiek nesijaučiu nuskriausta. Būna, kad pasako, "tai neskanu, kad nenori", tai aš ir vėl 15 kartų galiu sakyti "skanu, bet ačiū, pavalgiau". Visa tai darau su šypsena. Kartais ir nenorėdama nors kiek užkandu. Nenumiriau.
Tuo tarpu mano mama šaltesnių nervų, labiau "prie bajerio" tai kai ji man penktą kartą siūlo įsipilt sriubos , aš su ja galiu ir kitaip kalbėt "tai matyt neskanią išvirei, kad taip siūlai, patys nevalgot" ar pan. Ko nesakyčiau mb mamai.
Kai pats išmoksti laviruot ir "pagaut" tą kampą, su kokiu žmogum kaip reikia bendraut, tai ir tie žmonės geresni tampa.

mano vyrui pas savo mamą taip būna, na jis pas mane nemėgsta daug žolių, biski kai kam alergiškas. Bet jo mama tai pastoviai užmiršta ir kai pas juos nuvažiuojam aš pirmiausiai ragauju ir jis valgo jei aš "leidžiu". Ir anyta pastoviai nustemba, prisižada nebedėti, o kitą kartą net kaip privalumą pateikia Bet ji tikrai ne iš piktos valios, tik paprasčiausiai neišklauso, o užfiksuoja pvz. gelsves, vadinasi tiko, reikia daugiau įdėt - vyras kovoja, o man juokas ima iš reakcijos, kad manęs klausia, ar gali valgyti
Maniškė anyta tikrai ne aukso gabalas, bet pykti, kad žmogus padaro savo namuose kaip jam patinka... negalima. Bet tylėti irgi neišeina (bandžiau, tai pridirbo...): na mėgo atėjus į svečius "patikrinti" kitus kambarius ar virtuvę, po n-tojo pasakymo, kad ten nieko nėra kas jus domintų ir durų uždarymo nebeeina; ir kiekvieną atvejį šitaip: nusprendžiu, ar man tai rūpi ir rodau savo nusistatymą, o jei nerūpi... na tegu atėjus pakeičia rankšluosčių sukabinimą, ar užtraukia užuolaidas, na nemoka marti, tai tegu daro tvarką

Sveikos, ale kiek tragedijų dėl važiavimo į svečius per šventes Aš paprasčiau išsprendžiau. Šešis metus su vyru esame susituokę ir tik vieną ar du kartus per šventes kažkur važiavom. Kol buvo maža dukra pasakiau ir tėvams savo ir anytai, kad prašau visi pas mus, suaugusiems paprasčiau. O ir anūkei kiek džiaugsmo, kad aplink stalą tiek žmonių susėda skirtingų. Anyta gyvena netoli, o tėvus su sese sutalpinu ir dviejų kamb.bute. Ir nesvarbu, kad tėvai mano išsiskyrę, ar kad visi mes su savo gurmaniškais poreikiais. Visi maistą susinešam, vieni kitų paragaujam ir pagiriam. Tik va niekaip anytos dar per šventes nenusivežu pas tėvus savo švenčių. Praeitą sykį, kai jau susiruošėm važiuoti, apsirgo ji, tai važiavom su vyru ir dukra vieni. O šiemet vėl pasiūliau visiems atvažiuoti pas mus, nes gimdymas ant nosies, koks gali būti man lakstymas per pusę Lietuvos

Oi pradėjot apie vieną sykį metuose gaminamą maistą, tai taip užsimaniau "ausyčių" su troškintais raug.kopūstais ir džiov.grybais. Gamina mano mama irgi tik kartą metuose per Kūčias, bet jei atvažiuočiau tik po švenčių, ir paprašyčiau, tai ranka nesudrebėtų dukrai pagamint ir antrą sykį

Pala, pala. Judvi su anyta dviese sėdit prie stalo? Jei ne, tai gal ji patiekia tai, kas yra įprasta ir mielai valgoma JOS šeimoje, kodėl ji turi prie Jūsų vienos taikytis? Antra, aš iki šiol neįsimenu, su duona ar batonu mano vyras valgo kai kurias sriubas, nors kartu gyvenam jau daugiau nei 30 metų. Ir, trečia, aš iki šiol neprarandu vilties, kad vienas mano sūnų pagaliau pamėgs tas prakeiktas razinas, todėl karts nuo karto bandau jam įsiūlyti, bet šiaip dėl jo vieno nesistengiu, razinas naudoju kiek noriu ir kada noriu, o jis valgydamas jas tiesiog išrenka ir palieka lėkštėje (pvz. saldžioje sriuboje su "naliesnykais" ar farširuotoje žąsyje).

O šiaip, patarčiau pasinaudoti mano protingosios martelės pavyzdžiu. Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos ji padarė (be to, kad detaliai išsiaiškino mano ir mano vyro šeimos genealogiją) buvo išmokti tradicinių mūsų šeimos receptų ir išsiaiškinti mūsų pomėgius. Pavyzdžiui, jos šeimoje tradicinis tortas yra šokoladinis, o mes mėgstame "lengvesnius" tortus. Todėl šventėms mūsų giminėje ji daro varškės, jogurtinius ir kitus "lengvesnius" tortus, o kai šventė būna jos šeimoje - būtinai šokoladinį. Kitas dalykas, ji iš manęs, mano mamos ir anytos išmoko gaminti mums įprastus patiekalus (patikėk, jautiesi labai pamaloninta, kai marti paskambina ir paklausia recepto), ir juos modifikuoja savaip. Pavyzdžiui, mano močiutės tradicinis Kūčių patiekalas buvo aliejuje su kalendra ir lauro lapais marinuota silkė. Mano mama darė (ir tebedaro) taip pat, aš dar pridedu žiupsnelį muskato, o marti pradėjo improvizuoti su cinamonu, kardamonu ir t.t.

Viso to rezultatas toks, kad šiandien mano mama aptarinėjant Kūčių meniu iš karto pasiūlė, kad silkę aliejuje su kalendra reikia palikti martelei, o aš galėsiu daryti savo "firminę" silkę su saulėgrąžom.

nu tokia marcia tai ant ranku turit nesiot,tortus jinai kepa visokius,nu ,neblogai,as tai nemoku tokiu mandrybiu,o ir nenoriu ismokti,vireja ir kepeja nedirbu,nu,bet tikrai auksaranke marti

nebutinai tycia ji tai daro. Gali but, kad tikrai ne is piktos valios. Va as pvz. nuo vaikystes zuvies nemegstu. Dabar jau (kai man virs 30) karts nuo karto paragauju, bet neskani ji man. O karta nuejau pas mama, man tada buvo 20 metu, ji valge kepta zuvi, ir sako man: gal nori zuvies? Ir taip nuosirdziai,o mane net juokas paeme paskui ir mama pradejo juoktis, sako: oj, pamirsus buvau. O gi as jos nuosava dukra, niekad tos zuvies nevalgiau, o ji... pamirso! Tai kas cia keisto razinas pamirst?

Ir vel, idomu. Is esmes patvirtinama izvalga, kad ir sioje temoje, ar radote nors viena cia esanciu anytu, kuri parasytu ka blogo apie marcia?