Ar visos anytos- velnio pramanytos?

išsisaugokit šiuos savo žodžius ir pasikaitykit, kai prireiks jos pagalbos anūkui pasaugot, kada jums bus kokios bėdos ar problemos.

oho vadinasi, kadangi man gali prireikti paprasyt anytos priziuret mano vaika (kada nors, gyvenime), tai as turiu jos atsiklausti kada ji to anuko nori (kas as pagimdyciau) Nu, idomu logika O jei pagimdysiu pagal jos pageidavima, tada drasiai galiu pagalbos prasyt O jei neatsizvelgsiu i jos pageidavima, tai nieko is anytos tiketis negalima ir net negrazu prasyt OK, bet tada ji gali aplamai to anuko nematyt (gimusio). Nes kita logiska isvada: jei nenori pabut su anuku, kai man to reikia, tai kam jis jai aplamai reikalingas.

Na, bet jei gyvenama su nuostata, kad anūkai yra ne senelių reikalas (ar net pasakoma uošviams į akis), tai ar gražu prašyti jų pagalbos? Man Jūsų "logiška išvada" daugiau panaši į šantažą "nepulsit, pametę visus savo reikalus mums į pagalbą, vaiko išvis nematysit".

Ne, tai aisku jus jai nieko neprivalot. Ale ir ana jum irgi. Nori klausia, nori neklausia. O ka, privalo tylet? Ne. Nori, giminem apsneka - ar gi privalo tylet? Aisku ir bendraut jus neprivalot. Ir anyta neprivalo.

Kokius santykius susikuriam, tokius ir turim. Beje, kalbu is marcios poziciju, nes anyta gal niekada ir nebusiu. Pati dabar laukiuosi, tai cia ne tai kad tevu ir uosviu, bet ir likusios gimines reikalas pasidares . Kai as gimiau ir augau irgi buvau artimiausiu giminaiciu reikalas. Ir buvau del to laimingas vaikas.

Na o jei anukai - ne anytos reikalas. Tuomet tai, ka anyta su kaimynais apie marcia sneka - ne marcios reikalas. Ale marcios vis atbega cia pasipletkavot apie anytos reikalus su kaimynais

Man tai tokie pasisakymai, mąstymas ir elgesys visų pirmiausia būtų nepagarba ...sau. Ko paskui norėti iš kitų?



Tu labai gražiai ir teisingai kalbi. Visiškai pritariu tam.
Daugeliui, persisunkusioms pykčiu, abejingumu, nesugebėjimu bendrauti, nemokėjimu gyventi ,,giminėje'', tas visada liks nesuprantama.

Pritariu Jums



Man irgi labai keista paskaičius, kaip kai kurios piestu stoja prieš bet kokį anytos žodį... Liūdna iš tikro, kad žmonės švaisto savo gražų laiką/gyvenimą tokiems dalykams, nes visą tai niekur neveda paprasčiausiai.

Teisingai Jurgacka rašo, kad: "Kokius santykius susikuriam, tokius ir turim." Santykiuose niekada nebūna kaltas tik vienas. Jei kažkas netenkina, erzina ir pan., tai pagalvot ką pats darai ne taip pirmiausiai.
O paskaičius šią temą, tai tik vargšės marčios aukos, o anytos monstrai tikri.

Aš jau daug metų turiu anytą, daug metų esu marti. Jei norėčiau būtų prie ko prikibti kaip ir visur, turėjau daug laiko švaistytis tokiems -ne jos reiklas mano vaikai, ne jos reikalas mano darbas, poilsis, namai, ir t.t, bet jei jau mama išauginusi man vyrą, negali pasiklausti elementarių dalykų, kad ir apie anūkus, tai kas gali? Draugė, kaimynė? Nešvaisčiau laiko pykčiui, gal būt todėl nesigailiu nieko ir negėda pačiai prieš save.

Pritariu Jums.
Galu gale visą tai mato/jaučia ir vaikai, ko jie mokinami yra, jei motina visada su spygliais yra anytos ar dar kieno atžvilgiu.
Ir pačiam vyrui/sūnui sunku, juk jis myli abi, abi svarbios.

man tai didesne nepagarba kiekviena karta marcia susitikus terorizuot, kad greiciau anukus gimdytu, nes gi kada kada kada tu turesi.


kad cia diskusija buvo ne apie elementaru paklausima, o nuolatini terorizavima, vos marcia susitikus: kada gimdysi, kada bus anukas, kodel dar nenescia. O tai jau yra skirtumas paklausimas ar terorizavimas. Jei mane taip persekiotu durnais klausimais, tiesiog nevaziuociau pas ja, bet gi ne visos taip gali.

Ar galite paaiškinti, kada Jums klausimai "kada gimdysi?", "kada bus anūkas?" ar "kodėl dar nenėščia?" yra elementarus paklausimas, o kada - terorizavimas? Ar tai priklauso nuo žmogaus, pvz., jei klaustų mama, būtų elementarus paklausimas, jei anyta - terorizavimas, ar Jūs kažkaip paklausimus skaičiuotumėte? Pvz., du paklausimai per metus - dar elementarūs, o penki - jau terorizavimas?

tai nera ko saugoti. Dazniausiai, kai man prireikia pagalbos ja suteikia mano mama, is kurios tokiu klausimu nebuvo.


jeigu anyta su kamimynais dalinasi ka jinai su vyras lovoje veikia - tai ne marcios reikalas, kai jinai siandien pietums virs - tai ne marcios reikalas, kada ir kur jinai zada siemet atostogauti - ne marcios reikalas. Bet jeigu jinai kalba apie marcia, tai jau marciai spresti jos tai reikalas ar ne. Jeigu anyta kalba apie maryte ar petriuka - tai jau ju teise spresti, nes tai apie ju gyvenimus diskutuojama.
O anuka atsiradimas ar neatsiradimas, tai nera diskusija apie anytos gyvenima. Anuku atsiradimas/neatsiradimas ar neatsiradimas yra dvieju zmoniu sprendimas, kuris anytos gyvenima palies tik tiek, kiek jinai nores ir leis, kad ji paliestu.

o is kur neteisingos isvados, kad pietu stoja?
Tai, kad as turiu savo nuomone apie tai, kas yra asmeninis gyvenimas ir kad nera ko visiems is eiles ten nosies kisti, tai nereiskia, kad stoju piestu.
I klausimus is asmeninio gyvenimo atsdazniausiai atsakau- nezinau, dar nenusprendeme, dar negalvojome, kol kas mums priimtina tokia situacija... arba ta klausima jau svartome ir jeigu bus idomi kitu nuomone paklausime. Dar kartais peradresuoju klausima paklausejui.
Bet tai man netrukdo tureti nuomone apie to zmogaus nepriimtina elgesi.


bendrai paimu, nepririsant prie tu triju klausimu
1. taip - tai labai priklauso nuo zmogaus ir kurioje "artimumo" vietoje jisai yra. Vieniems tai yra normalus dalykas, nes tai tiesiogiai paliestu juos (pvz vaiku klausimu mano ginekologass... atostogu klausimu mano tevai, kai jiems palikdavome savo augintinius priziureti ir t.t.) arba tai yra paprasciausiai artimi ir brangus zmones ir kitos specifines situacijos Kitiems, tai yra nosies kisimas ne i savo reikalus (ir visai nesvarbu, kad jiems kazko norisi).
2 Jeigu tai nera zmogus, kuriam tie klausimai yra normalus dalykas, tai daugiau nei keli paklausimai jau yra perzengta riba.

Tai va ir klausimas, kurioje ,,artimumo '' vietoje yra VYRO MAMA, marčios atžvilgiu, panašu, kad jinai niekaip nepatenka į ,,artimus brangius žmones'' marčiai. O vyrui? Jei marti nustatė, kad anyta svetima, tai kad ir ką ta anyta darytų, sakytų, elgtųsi, mąstytų, viskas būtų blogai padauginus šimtu kartų. Nes pasirodo savo mamai būtų galima klausti, o va anytos klausimas- jau kišimasis ne į savo reikalus.
Papildyta:


Ot ir ne, anytos vietoj sakyčiau bjauriai marčiai-mano kaimynai, mano liežuvis, mano nuomonė, ką noriu tą ir kalbu, ir apie ką noriu, ir dar ne tavo namuose esu, aš nekontroliuoju tavo pokalbių su drauge ar kaimyne, ar pav. varymo SM ant manęs, taip, kad ir tu nesikišk. Ką noriu tą darau, kad jau taip.