Ar visos anytos- velnio pramanytos?

Tai galų gale kiekvieną kartą į klausimą "Kada turėsit vaikų", atsakykit "Kai vyras užsimanys", tegul eina savo sūnų kamantinėja, jam mama - jis bus kantresnis, arba kaip tik - velniop pasiųs. 10 kartų klaus, 10 kartų taip ir atsakykit. Radot bėdą lygioj vietoj. Kam tokius klausimus priimti kaip kažkokį asmeninį įžeidimą? Gal anytos su jumis tiesiog neturi apie ką daugiau kalbėti.

Matyt ne taip supratote (ar gal aš ne taip parašiau). Gink Dieve nenorėjau pasakyti, kad jis blogas. Pati tokių bruožų turiu, kitaip gi nesiginčyčiau čia forume.
Papildyta:

O mums buvo atvirkščiai. Kai pradėjome garsiau kalbėti apie tai, kad galbūt planuojame trečią vaiką, kažkuria prasme ta mintimi gyvenome, kad norime ir reikia, tai anyta kaip tik atkalbinėjo (ji pati trijų vaikų mama), kad ir taip gerai, užteks, kad pagyventume ir sau, nes vaikai greitai užaugs, ir pan.. Buvo kažkuria prasme netikėta, bet va kaip.

Protingas vyras jausis kaip pirštas trapdury, kai jo dvi svarbiausios gyvenime moteros akis vienai kabins.

Protingo ir į užpečkį nepakavosi . Bet jei jau vyrą ten mamelė pripratino būt, tai kam jam prie žmonos tvarką keist?

Subjektyvi, Jūsų anyta gal ne iš blogos valios. Maža ką jos pašneka. Kai turėsit trečią leliuką (labai linkiu turėt), tai gal bus mažiausias mylimiausias močiutės anūkėlis.

Ji iš geros valios, kaip tik iš geros , nes nelengva buvo (ir tebėra, nors jau mažiau ligų bei problemų) su dvyniais, ji pati daug jėgų bei nervų atidavė trim vaikam, tad žino kas tai. Bet mes jau apsisprendėme, kad "fabrikas" sustabdytas arba uždarytas, dėl visiško uždarymo abejojame, bet šiame gyvenimo etape kol kas taip.

Įdomi tema.

Apie savo anytą negaliu pasakyti nieko blogo - mandagi, taktiška, padeda kai reikia, pataria, bet nesikiša. Buvo ir nesusipratimų, bet visumoj esu patenkinta mūsų santykiais

Kalbant apie kitas diskusijas... Mano manymu, pirmiausia reikia kalbetis. Jei persuko kilimėlį, paklausi kodėl (gal ji žino kažkokįį praktiškumą tokios kilimėlio pozicijos), tada sprendi ar tai tinka (gal tikrai praktiškiau) ar ne (jeigu jai taip gražiau, o tau ne). Tikiu, kad kaip ir visuose kituose santykiuose - reikia nubrėžti ribas. Jeigu kitam žmogui nepasakysi (galima, netgi būtina tai padaryti gražiai ir ramiai) kas tau nepriimtina, tai jis ir nežinos. Man tai pasiteisino ir su MB ir kitose srityse Bet kokiu atveju, kažką daryti, kažką keisti reikia pastangų.
Kas keista, tai, kad marčios už bet kokį pasisakymą iškart vadinamos nedėkingomis, neteisingai besielgiančiomis, forume ant vargšių anytų pagiežą liejančiomis ir visad turinčiomis nusileisti (duot durniui kelią). Aš manyčiau, kad žmonės ateina išsikalbėti, padiskutuoti, rasti kitokių požiūrio kampų, sprendimų. Kur kitur išsikalbėti jei ne forume, kur nei taves nei anytos nežino, daug įvairių žmonių su įvairiom patirtim? Aš kaip individualistė galiu pasakyti, kad man sunkiai suprantamas patarimas visad nusileisti Man asmeniškai nėra priimtina vien tik nusileisti ir nieko už tai negauti, todėl taikau jau minėtą kalbėjimąsi, jei reikia ir pamanipuliuoju Taipogi suprantu, kad kartais veik neįmanoma rasti visiems priimtino sprendimo, kompromiso (kai viena pusė nukenčia, o kitai nieko, kompromisu nelaikau).
Įdomūs pasisakymai dėl anūkų. Sutinku, kad seneliai laukia, jiems rūpi ir jie turi teisę karts nuo karto paklausti. Bet man visiškai nepriimtinas nuolatinis klausinėjimas, kaip minėtoj situacijoj, kad vos savaitei praėjus po pokalbio vėl yra klausiama. Lygiai kaip į retkarčiais užduodamą klausimą galima atsakyti mandagiai, taip ir kitai pusei nereikia perlenkti lazdos su kamantinėjimu kas savaitę. Galiausiai ir klausiantysis kogero nėra visiškai kvailas žino to žmogaus būdą ir mato reakciją į klausimą, bet kartais lengviau nekreipt dėmesio. Deja, tokiems žmonėms gali sakyti mandagiai, nemandagiai, raštu pranešti, jie visvien darys tą patį. Tuo pačiu pats pastojimas tikrai nėra senelių reikalas, tai tėvų reikalas, kad jie bus pasiruošę. Apskritai, kas vyksta miegamajame, tai jau privatu, nebent pora pasirenka paklausti patarimo, pasisakyti apie kažkokius nepatogumus ar dar ką. Vaikų auginimas ir ugdymas jau kas kita, tada seneliai turėdami noro, gali ir praktiškai prisidėti.

Nemanau, kad artimumas nusakomas "titulu" Jei jau mano mama, tai super artima, gali sakyt ką nori, kilimėlius sukinėt ir t.t., o jei MB mama tai jau žiūrėsiu į ją kreivai. Visai ne, galima tiek su mama nesutarti, tik ir su anyta būti artimai (jei neklystu ir temoje pavyzdžių buvo), su viena drauge kalbėtis apie viską, su kita tik specifinėm temom ir apie orą... Argi nėra natūralu, kad jei esi su mama artima, tai su ja gal ir išsikalbi apie intymius reikalus, o anyta nėra toks artimas žmogus, todėl nėra didelio noro jai dūšią išlieti. Apskritai, kodėl žmogus negali turėti pasirinkimo kam kokius asmeniškumus pasakoti? Kodėl būtent prieš anytą reikėtų nuolaidžiauti ir pakęsti jos terorizmą? O jei kaimynė pradės kasdien klausinėti? Jai juk aktualu - sienos plonos, girdėsis vaiko verksmas, visokie vežimėliai laiptinėje, dar koks reikalas... Reik ir ją suprasti ir gražiai atsakinėti Žaviuosi tomis šeimomis, kur vyras tvarko nesklandumus kilusius su jo puse, o žmona su saviške
Gyvenimas trumpas tiek su visais pyktis, tiek save tramdyti kiekviename žingsnyje bandant kitiems įtikti, reikia ieškoti aukso viduriuko

Santykiai tarp anytu ir marciu reikalauja daug diplomatijos, ypac kad nei viena puse neturejo pasirinkimo. Svarbu ne tik kas yra pasakoma, bet kaip tai yra pasakoma, kada tai yra pasakoma.
Buvo mb mama pora kartu paklausiusi del ar daugiau anuku bus, gavo atsakyma ne ir tuom viskas pasibaige. Bet visiskai kitokia situacija su mano tevais... Mama jau nuosirdziai... uzkniso. Tai per sias kaledas jau ir tevuka i ta zaidima pajunge. Pasikalbejau rimtai ir atvirai - tikiuosi tame reikale padejome taska. Tad tikrai nera, kad kas negalima anytai, galimai savai mamai

Manes visai nejaudina ka mb mama pasakoja apie mus kaimynams. Gerai zinau, kad ji guodziasi kaimynams, kad mes snobai, isnaudojam zmones, nes samdomes zmones namu prieziurai. Lai, jei tik jai noro yra . Bet kai mb mama ta tema pradejo gvildenti per kucias, ispakuojant kaledines dovanas MB tuo metu trumpai bande nutraukti ta tema, kad jei jinai nori pakalebeti, tai galima padaryti kitu metu. Bet ne... moteriskei vat parupo Ten aplamai buvo "gerules" kaledos

kokia įdomi pažiūra
tai juk jūs ne išnaudojat, o sukuriat darbo vietas šalyje, kur klesti bedarbystė.
Taigi jus garbinti reikia, o ne barti...

Diskusija (bent jau iki šiol) buvo ne apie anytos teisę spręsti dėl vaikų gimdymo/negimdymo, o dėl teisės paklausti, kada tų vaikų bus, o tai yra, sutikite, šiek tiek skirtingi dalykai.

O jei dar tiksliau, tai diskusija buvo apie tai kaip reaguoti į nuolatinį, įkyrų anytos kamantinėjimą, netgi sakyčiau terorizavimą dėl marčios nėštumo

Bet šiaip toje situacijoje vis tik geriau įtikinti save tokių klausimų negirdėti, į juos atsakinėti kaip robotui ar kaip užsikirtusiai plokštelei, po to iš karto keisti pokalbio temą, arba tiesiog apsisukus nueiti. Nes su tokia anyta tikrai nepakovosi, jos neužčiaupsi, tik sau nervus susigadinsi.

gimines.
Trumpas aplinkiniu zmoniu skirstymas: seima (dabar tai vyras ir vaikai) artimieji - tai man brangus ir svarbus zmones (tevai, brolis, kai kurie draugai, kai kurie giminaiciai...) draugai, giminines (zmones su kuriais as susieta giminystes rysiais), pazistami ir t.t.
Pirmos dvi pozicijos yra "artimumo" virsuneje. Tai brangus ir svarbus zmones, tai zmones kuriems "duodama ir leidziama" daugiau nei kitiems - tai yra kaip ir savanoriskas pasirinkimos, o ne aplinkybiu "privertimas" ( pvz gimines, bendradarbiai), tai zmones kurie to "nusipelno", su kuriais jauciamas poreikis bendrauti (nebutinai daznai ar visa laika gyvai), tai zmones su kuriais mus sieja mums svarbus dalykai.

o kodel tureciau buti pries? Anytos reikalu tai netaps, bet cia jau vyras rinksis kaip jam atsakyti.


butent - mama mums su broliu suteike daug laisves. Todel man nepriimtina, kad kazkas aiskina kaip as turiu ka daryti ir kisasi i mano gyvenima.


pritariu.



o kodel tai turetu buti mano problema? Kas ja vercia apie kazka kalbeti?