Ar visos anytos- velnio pramanytos?

#193
QUOTE(Aimeja @ 2014 01 09, 12:27)
Tai va ir klausimas, kurioje ,,artimumo '' vietoje yra VYRO MAMA, marčios atžvilgiu, panašu, kad jinai niekaip nepatenka į ,,artimus brangius žmones'' marčiai. O vyrui? Jei marti nustatė, kad anyta svetima, tai kad ir ką ta anyta darytų, sakytų, elgtųsi, mąstytų, viskas būtų blogai padauginus šimtu kartų. Nes pasirodo savo mamai būtų galima klausti, o va anytos klausimas- jau kišimasis ne į savo reikalus.


Tuomet, gal marčios ne prieš, kad anyta anūkų klausimu terorizuotų sūnų? Ar tuomet tai jau patampa anytos reikalu, kai klausiama sūnaus (nors ir apie tą patį)? smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgacka: 09 sausio 2014 - 11:37
#194
QUOTE(Aimeja @ 2014 01 09, 12:32)
Tai va ir klausimas, kurioje ,,artimumo '' vietoje yra VYRO MAMA, marčios atžvilgiu, panašu, kad jinai niekaip nepatenka į ,,artimus brangius žmones'' marčiai. O vyrui? Jei marti nustatė, kad anyta svetima, tai kad ir ką ta anyta darytų, sakytų, elgtųsi, mąstytų, viskas būtų blogai padauginus šimtu kartų. Nes pasirodo savo mamai būtų galima klausti, o va anytos klausimas- jau kišimasis ne į savo reikalus.


drinks_cheers.gif
Manau kad daugelis tokių marčių mielai savo vyrą priverstų nuosavą mamą laikyti svetima...

Žinot, vis pasiskaitinėju šitą temą ir vis stebiuosi, kokios pagiežingos, arogantiškos gali būti tos jaunos moterys. Kai kurios iš jų jau ir pačios yra sūnų mamos, bet net nepagalvoja, kad jų neapykanta anytoms, tegul ir netiesiogiai, persiduos jų sūnims, ir jiems po kelių dešimtmečių jų žmonų neapykanta anytoms atrodys visai normalus dalykas (tipo: "mano mamytė irgi nekentė močiutės"). Taip ir tęsis neapykantų, apkalbų grandinėlė... O nuo to labiausiai kentės anūkai.
Atsakyti
#195
Daug kas priklauso nuo asmeninių savybių, žmogaus būdo. Jei anyta valdinga, ji nori kontroliuoti viską ir visus, kaip sakoma laikyti ranką ant pulso ir spaudyti tą pulsą, kitą sykį net gi su vidine agresija ar net gi despotiškumu, terorizuoja savo dėmesiu. Tad konfrontacija neišvengiama, jei marti nenori, kad anyta ją valdytų, kontroliuotų ir spaudytų jos pulsą. Ypač jei marti ne ką mažiau valdinga ar nepratusi prie tokios aktyvios kontrolės, dėmesio, atakų. Pvz. galbūt jos mama yra rami, nei atakų, nei kontrolės.
Atsakyti
#196
QUOTE(Ašaka @ 2014 01 09, 13:24)
drinks_cheers.gif
Manau kad daugelis tokių marčių mielai savo vyrą priverstų nuosavą mamą laikyti svetima...

Žinot, vis pasiskaitinėju šitą temą ir vis stebiuosi, kokios pagiežingos, arogantiškos gali būti tos jaunos moterys. Kai kurios iš jų jau ir pačios yra sūnų mamos, bet net nepagalvoja, kad jų neapykanta anytoms, tegul ir netiesiogiai, persiduos jų sūnims, ir jiems po kelių dešimtmečių jų žmonų neapykanta anytoms atrodys visai normalus dalykas (tipo: "mano mamytė irgi nekentė močiutės"). Taip ir tęsis neapykantų, apkalbų grandinėlė... O nuo to labiausiai kentės anūkai.


Būtent...
Atsakyti
#197
QUOTE(Subjektyvi @ 2014 01 09, 13:35)
Daug kas priklauso nuo asmeninių savybių, žmogaus būdo. Jei anyta valdinga, ji nori kontroliuoti viską ir visus, kaip sakoma laikyti ranką ant pulso ir spaudyti tą pulsą, kitą sykį net gi su vidine agresija ar net gi despotiškumu, terorizuoja savo dėmesiu. Tad konfrontacija neišvengiama, jei marti nenori, kad anyta ją valdytų, kontroliuotų ir spaudytų jos pulsą. Ypač jei marti ne ką mažiau valdinga ar nepratusi prie tokios aktyvios kontrolės, dėmesio, atakų. Pvz. galbūt jos mama yra rami, nei atakų, nei kontrolės.


Labai šitai nuomonei pritariu. Jei abi moteros serga didybės manija, pasaulio bambiškumu ir dega noru užvaldyti pasaulį - nebus tvarkos šeimoj.

Bet užtenka, kad bent viena iš jų būtų išmintinga, ir jokios konfrontacijos nebelieka. O jei išmintingos abi - tai išvis rojus smile.gif
Atsakyti
#198
QUOTE(jurgacka @ 2014 01 09, 13:46)
Labai šitai nuomonei pritariu. Jei abi moteros serga didybės manija, pasaulio bambiškumu ir dega noru užvaldyti pasaulį - nebus tvarkos šeimoj.

Bet užtenka, kad bent viena iš jų būtų išmintinga, ir jokios konfrontacijos nebelieka. O jei išmintingos abi - tai išvis rojus smile.gif

thumbup.gif
Kadangi pagal psichologų atliktą analizę vyrai daugiausia renkasi žmonas panašias į savo motinas, tai ir rezultatas toks. Jei abi valdingos - karas neišvengiamas, jei abi - tolerantiškos, tai ir santykiai puikūs.
Liūdniausia aišku vyrui, kuris pereina iš mamos generolės rankų į žmonos direktorės rankas. doh.gif
Atsakyti
#199
Kodėl liūdniausia? Manau atvirkščiai, kad jam tokia moteris yra ideali, su kitokia net nemokėtų gyventi ir dėl pernelyg didelio minkštumo, ramumo būtų nuobodu, net gi sakyčiau neramu, nes jis nori, kad partnerė būtų kieta ir nepėsčia motera, reikalui esant savo rankose laikanti jo kiaušiukus, kietai suspaustus. Neveltui susiejo savo gyvenimą su tokia ir ne kitokia.
Atsakyti
#200
QUOTE(Ašaka @ 2014 01 09, 13:24)
drinks_cheers.gif
Manau kad daugelis tokių marčių mielai savo vyrą priverstų nuosavą mamą laikyti svetima...

Žinot, vis pasiskaitinėju šitą temą ir vis stebiuosi, kokios pagiežingos, arogantiškos gali būti tos jaunos moterys. Kai kurios iš jų jau ir pačios yra sūnų mamos, bet net nepagalvoja, kad jų neapykanta anytoms, tegul ir netiesiogiai, persiduos jų sūnims, ir jiems po kelių dešimtmečių jų žmonų neapykanta anytoms atrodys visai normalus dalykas (tipo: "mano mamytė irgi nekentė močiutės"). Taip ir tęsis neapykantų, apkalbų grandinėlė... O nuo to labiausiai kentės anūkai.

drinks_cheers.gif Kad taip tą oragantiškumą pakeitus išmintim biggrin.gif
Atsakyti
#201
Ne ne, vyrui neturėtų būti liūdna. Jis sėdi sau ramiai užpečky, kol moteros riejasi, ir jaučiasi abiems joms labai reikalingas, nes kiekviena tempia į savo pusę biggrin.gif.

Va vaikams gali būti liūdnai - kai kurie gi mamos charakterį paveldi.
Atsakyti
#202
Kuo blogas toks charakteris? Kas būtų, jei gyventume vien ramiųjų, nuolankiųjų karalystėje?
Atsakyti
#203
Nu taip, anyta uzsimane anuko ir gimdom, i kas augins? irgi anyta? vaika uzaugint tai ne tris pirstus apsysiot, pamaitint, aprengt, slaugyt, zaist, lavint, rupintis. O kas anytai, ateis i savaite karta, valanda pazais ir ate...
O gal as pavyzdziui nenoriu niekuo rupintis, gal man nereik is vis vaiku, gal as noriu laisvai gyvent visa gyvenima... kodel turiu nuolat bambejimo klausyt apie tuos vaikus... Jei labai reikia tegul isivaikina, gales augintis...
Atsakyti
#204
QUOTE(jurgacka @ 2014 01 09, 12:37)
Tuomet, gal marčios ne prieš, kad anyta anūkų klausimu terorizuotų sūnų? Ar tuomet tai jau patampa anytos reikalu, kai klausiama sūnaus (nors ir apie tą patį)? smile.gif.

Taip, mano galva, tai puikus sprendimas. Jei man kažas rūpi, smalsu ar nepatinka mano vaikų šeimose, tai ir klausti, smalsauti ar net reikšti pretenzijas paprasčiau su savo vaiku, o ne su jo antra puse. Bendrauti su savo tėvais yra viena, o su kito tėvais, visai kita melodija.Niekada nesikišau į vyro santykius su jo tėvais, net dėl mūsų šeimos, jo tėvai- jo problema ir atvirkščiai.
Atsakyti