Priešui nelinkėčiau nerimo.
Verbena nuteikė, kad aš nesveikesnė, nei manau.

Dažnai nežinau kodėl neramu, bet kai žinau, pasirodo, irgi.

Nors psichuškėj man pan. minėjo, bet kas iš to...
Nėr kur susidėt šmutkių skylėj. Kokio ketvirtadalio neišsipakavau, panašu, galiu ir nesipakuot. Ne katė, tikrai neičiau namo po darbų... Kaip man jos gaila... Mažai kur lakstyt, kelis k. maniau kaktą prasiskels, nes vis kur atsitrenkia.

Jau sunešiojo namų šeimininkės skrybėlę ir nukabino porą paveikslų.

Įsmukus gerokai užtvindė virtuvę, vakar rado daug vandens pripilto, buvo būtina išpilt ant grindų.

Kad su manim įsmukus kibina žaliukus, neverta minėt.

Kilimą ir lovą irgi jau sunešiojo nemenkai...
Akivaizdžiai nesupranta, kodėl aš nepatenkinta, kai ji taikos tuos žaliukus sunaikint.
Bet tikrai žiauru. Nieko tragiško, atrodo, nevyksta, bet, atrodo, tuoj visai žlugsiu. Darbas pastovus nerimo šaltinis, "namie" nejauku... Dėl mamos irgi neramu... Šiemet ir nebepakeisiu darbo, višta...