Nugi jau seniai supratom, kad protingas ir gyvenimo prasme yra perkandes tik tas, kur stovi ant (juodos) kedes su kilpa ant kaklo.
Tas, kur kuria seima ar kabina daiktus ant medzio ir dar tuo dziaugiasi, yra gilus dzibyl ir ne kitaip.
Antra vertus, kaip ten sakoma apie psichinius ligonius? Kad jie dazniausiai nesuvokia savo bukles rimtumo, mano, kad jiems viskas gerai. Kad gydytis reikia ne jiems, o aplinkiniams, mastantiems/gyvenantiems kitaip.
Dar sakoma, kad ant ligoniu negalima pykti. Kad reikia jiems atleisti, nes jie nesuvokia ka sako/daro.
Taip kad..
Ai, dar. Kokia prasme visam sitam juoduly? Jei jokios, tai nx tada?
Kaip pasireiskia gilus KKKaledu supratimas? Padarei kazka gero, prasmingo?
Ar tik smegenu smaukymui cia?