Nevartojame alkoholio

Pagal idėją turėtų.

Nuo rugpjūčio atsisakiau alkoholio, tiesiog nesinori daugiau savęs nuodyti

Patologija, kaip sekasi? Kaip reaguoja aplinka?

Sveikos visos,

paskaitinėjau abi temas, buvo įdomu. Mano situacija iš dalies skiriasi nuo daugelio. Pastebėjau, kad daugelis rašančių šiose temose, visą laiką nemėgo, arba labai saikingai vartojo alkoholį ir tiesiog susimąstę, kad nieko čia gero, skanaus ar naudingo - atsisakė visai, arba pasiliko prie tos pačios 1 taurės per metus.
Pati dar visai neseniai visiškai suprasčiau visus tuos forume aptarinėjamus giminaičius, draugus ir kolegas, kurie ragina, skatina išgerti "bent taurelę" ir stebisi visiškai nevartojančiais alkoholio. Pati taip kartais pagalvodavau, arba elgdavausi. Esu net taip išsireiškusi - jei jau visai negeria, visvien čiudnesnis (įdomesnis neigiama prasme).
Žodžiu, pilnai suprantu visus vartojančius, nes ilgą laiką būtent taip gyvenau pati. Praktiškai kiekvienas savaitgalis neapsieidavo be pasisėdėjimų išgeriant. Iš pradžių paauglystėje draugų rate, vėliau studentaujant. Kai baigėsi studentiškos dienos, tapau suaugusia dirbančia jauna moterimi, prasidėjo pavakarojimai su draugėmis, pilna programa. Kad pilnai nupiešti visą paveikslą, tai gyvenimas ėjosi kaip kokiam seriale "Seksas ir miestas". Visos įdomios, simpatiškos, kiekviena su savu charakteriu.. savaitgalis, svaigalai, klubai, prikoliukai, "afterparčiai" ir pan. Kaip pvz. nuvažiuot pas nepažįstamus žmones į namus, juos užrakint kambary ir juokiantis pabėgti pavogus jų kojines (nežinau kodėl?) būdavo praktiškai normalu. Tiesiog gyvenk ir žvenk taip sakant.
Dažnai prisimindavom tuos nuotykius ir su draugėmis juokdavomės iki nukritimo. Sekantį kartą ir vėl panašus scenarijus.
Buvo ir ramesnių laikų, saikingesnių išgertuvių suaugusių draugų rate. Visiems alkoholis buvo norma. Gurkšnoji alų, kūreni pirtelę, vėliau pasišoki ir su draugu namo miegot. Nekalbu jau apie visas šventes, pradedant nuo vestuvių, baigiant gimtadieniais ir draugo pusbrolio svainio vaiko krikštynom, kur bent butelaitį šampano per vakarą išgeri (juk saikingai).

Taigi, esu iš tų rimtų vartotojų, per kuriuos klestėte klestėjo alkoholio pramonė. Tačiau visai neseniai, į mano galvą pradėjo lįsti įdomios mintys. Po daug tokių vakarų, nusprendžiau leisti savo organizmui atsigauti, kelis savaitgalius nevartojau alkoholio. Aplankiau tas pačias pasilinksminimo vietas. Supratau, kad nėra ten taip linksma kaip atrodo, kai negali adekvačiai vertinti. Buvo baisu, visi prisigėrę, banalūs. Aplinkui išvydau visišką tuštybę. Draugės padarė nuosprendį - neišgėrus nėra ko eit į tokias vietas. O aš padariau kitą išvadą, kad išgėrus niekas nepasikeičia, tiesiog tau kitaip atrodo, tu tampi toks pats kaip tie žmonės. Tačiau tuo mano požiūris į patį alkoholį nepasikeitė. Nors vakarėliai pasidarė neįdomūs, tačiau alkoholio vartojimas atrodė norma. Kaip ir daugeliui vartojančių alkoholį man atrodė, kad jo atsisakius, aš prarasiu daug gerų dalykų. Na niekam ne paslaptis, kad išgėrus ir išsikalbi visai kitaip, na taip nuo širdies, ašarą nubrauki . Kad su alkoholiu nuimi įtampą, atsipalaiduoji, pasitinki visas šventes.
Tačiau po keletos paskutinių savo tokių pasivakarojimų, sekančią dieną turėjau labai sunkias pagirias. Tiesiog gulėjau merdėdama, klausiau kaip plaka mano širdis ir verkiau, galvoju - kam tas reikalinga? Kodėl aš turiu nuodyt savo organizmą? Kadangi dirbu grožio srityje, žinau kaip alkoholis kenkia mūsų odai, kaip sendina organizmą. Taigi, su tokiomis mintimis pastaruoju metu vis dažniau susidurdavau. Prisidėjo ir visa beprasmybė, kurią vis dažniau pradėjau įžvelgti alkoholio vartojime. Supratau, kad alkoholis niekur tos įtampos nepašalina, atvirkščiai, kitą dieną po išgertuvių jautiesi dar blogiau, problemos tokios pat kokios buvo, jauti visiškai išsibalansavęs, kol grįžti į save.
Pradėjau giliau domėtis alkoholiu ir jo žala organizmui. Pradėjau skaityti Aleno Karo knygą - "Lengvas būdas suvaldyti alkoholį". Ir man daugelis dalykų pradėjo atrodyti kitaip. Knygoje autorius pateikia daug mitų susijusių su alkoholiu. Jis teigia, kad alkoholis neturi nei vieno pliuso ir pradedu juo patikėti.
Daugelis geriančių gali tiesiog sakyti, kad aš jau turėjau problemų, o saikingas vartojimas, viena taurė, ar dvi niekam nekenkia. Tačiau nenuginčijamai ir nepadeda, tada kam ji reikalinga? Visi tie teiginiai: geras vynas, skanu prie maisto, bendravimo malonumas didesnis vartojant alkoholį, pamažu atrodo akių dūmimas. Mums alkoholio vartojimas, kaip norma, įdiegtas nuo vaikystės. Pati atsimenu save, kai "pratinausi" prie vyno skonio ir galiausiai nušvito, kad va jau gal ir nieko jis man, o vėliau jau ir skanus patapo. Manau ilgesnį laiką negėrus, tikrai niekam tas vynas, ar kitas alkoholis visai neatrodo skanus, tad šis mitas mane įtikino. Pastebėjau, kad dažniausiai bendravimas išlenkus po keletą taurelių, pagerėja su tais žmonėmis, su kuriais šiaip nelabai einas (gal ir nereikia?), o jei draugai geri, ar pašnekovai įdomūs, alkoholio diskusijai nereikia.
Pastaruoju metu, kažkur pora mėnesių praktiškai nevartoju alkoholio. Į tą tarpą buvo vienas merginų pasisėdėjimas, po kurio dar labiau pasitvirtino viskas, ką iki šiol aprašiau. Pradedu suprasti, kad tiesiog nebegaliu savęs apgaudinėti. Alkoholis tikrai nereikalingas, nei atsipalaidavimui, nei sveikatai pastiprint (viena čierka nuo kirminų), nei bendravimui, nei atsipalaidavimui. Jis kaip tik visa tai veikia neigiamai. Apie tai daug kalbu su savo draugu, jis net sako, kad per mane jam jau dingo gėrimo malonumas bet čia gerąja prasme, ta prasme pats pradeda nematyti jokio gėrimo privalumo. Tačiau jis kaip ir daugelis sako, kad nenorėtų visiškai atsisakyti alkoholio. Aš daugiau nieko ir nesakau, bet matau, kaip kitą dieną kenčiant pagirias, matant mane gero ūpo ir sveikatos, pats pradeda suprasti beprasmybę.
Kai kam gali atrodyti, kad čia tik kraštutinumai, kad mano aplinkoje yra tik vartojimas iki dugno, bet galima juk su saiku. Taip suprantu, kad galima. Bet ir toks vartojimas man atrodo beprasmis, kažkoks savęs apgaudinėjimas. Kad va, jei žiūrėsi krepšinį, privalai turėt alaus, jei šventi gimtadienį, išgert šampano, prie gero kepsnio - taurė vyno. Kodėl turi būti įspraustas į kažkokius stereotipus? Pagalvokit, kiek tokių saikingai vartojančių vyrų, pasakius jiems, kad kašė prasideda, o alaus nebus, nes parduotuvė uždaryta, nuotaika kristų nuo euforinės iki paranojinės. Koks susierzinimas kiltų, jei gimtadienį neturėtumėte nei vieno svaigaus gėrimo, nes tiesiog nupirkote naujų sulčių, už nugaros dar jus pavadintų neatsakingu ir nesvetingu. Arba pasakykit saikingai geriančiam asmeniui, kad gal jis šiandien tegul susilaiko ir pavairuoja, matysit kaip jis susinervins, o juk taip neturėtų būti. Tokių situacijų begalė. Pradėjau galvoti, kad labai ilgą laiką buvau gerai apgaudinėjama visų: jau iš senų senovės apgautų tėvų, visuomenės, reklamos, spaudos, televizijos, interneto, socialinių tinklų ir pan. Ir kitaip būti negali, nes daugiau nei 85 proc mūsų vartoja alkoholį, saikingai, ar nesaikingai, taigi nevartojančių mažuma. Jų žinia mūsų nepasiekia, o jei ir pasiektų, ne visiems ji būtų tinkama. Juk mūsų, saikingai vartojančių alkoholį, visai kitoks požiūris į jį, nei alkoholikų, ar abstinentų iš prigimties.
Taigi, tokios mano mintys. Pastaruoju metu jaučiuos labai gerai, tikiuos ir toliau matysiu tokią perspektyvą ir mąstysiu blaiviai. Jei kils klausimų, ar norėsite pratęsti diskusiją, kodėl vienaip ar kitaip tam tikroj situacijoj elgiasi jūsų artimieji, klauskit! Galim padiskutuot, nes dabar tikrai galiu suprasti abi puses ) Jei turite įdomios medžiagos apie alkoholį (ypač domina informacija, apie alkoholio pramonę, reklamas ir pan.) pasidalinkite. Labai įdomu paanalizuoti.

Turiu ,,bėdą"..... žinau, kad per Kalėdas turėsim namuose svečių, nesuprantančių švenčių be alkoholio, kaip mandagiai pasakyti, kad pas mus namuose alkoholis netoleruojamas? tikrai nenoriu būti tolerantiška alkoholiui ir leisti vaikams uostyti tą smarvę, o vėliau leisti žiūrėti į apgirtusius svečius. Patarkit, kaip teisingai pasielgti neįžeidžiant žmonių.

Čalykušu, tu Šaunuolė!!!
Labai prieinamai kiekvienam aprašei alkoholio beprasmybę

Čalykušu, šaunuolė


Siūlyčiau taip ir pasakyti. Tiesiai šviesiai, bet ramiai ir taktiškai. Pvz "mūsų namuose alkoholis nevartojamas, todėl prašome jam be reikalo neišlaidauti"

Jeigu tie svečiai tikrai užkietėję šventėjai, siūlau būtinai informuoti juos iš anksto, taip tarp kitko, nesureikšminant.
- "Aldona, beje, jei svarstote kažką atsinešti iš užkandžių, tai žinokit mėsos tikrai nereikia, nes stalai ir taip lūš, Jūs juk pažįstat tetą Joaną, ji vis vien atsineš visko dvigubai. Jei labai norite prisidėti, būtų džiugu paragauti Jūsų firminio aguoninio pyrago. Beje, noriu priminti, kad mūsų šeima nevartoja alkoholio ir šventei vykstant pas mus nenorime, kad ir kiti tai propaguotų, todėl alkoholio nesivežkite, nes vis vien tą vakarą jo niekas nevartos, perduokite ir kitiems, labai Jums dėkui."

Aišku jie gali pabumbėti, pasistebėti, būti truputį nepatenkinti, vienas su kitu aptarti - "kas čia per marazmas", tačiau turės gerbti Jūsų pasirinkimą. Jūs pranešite iš anksto apie taisykles, esančias Jūsų namuose, todėl nebus ką čia per daug diskutuot. Blogiau bus, jei kažką užsiminsite per aplinkui, svečiai atsineš butelį, savo vaizduotėj jau pieš vaizdinius, kaip atsipalaiduoja ir kultūringai vartoja alkoholį, o Jūs taip sakant jiems kiaulę pakišit. Tada tikrai gali kilti netgi konfliktas, nes jie jausis suerzinti, negerbiami, tarsi vaikai iš kurių jau atėmė išlukštentą saldainį. Geriantieji nesupranta Jūsų požiūrio, jiems atrodo tai tas pats, kas atsinešus keptą vištą, ją kažkas paimtų ir sakytų - pas mus namie keptos vištos nevartojamos - valgysim keptus baklažanus. Jiems gali atrodyti, kad iš jų netgi pasišaipoma, nes jie viską mato per kitą prizmę.

Pritariu Čalykušu, kad reikia pasakyti aiškiai, kad nebus vartojamas alkoholis visiškai. Nes "be reikalo neišlaidauti" gali būti suprasta, kaip atsinešti kokį vieną kitą butelaitį "tik sau"

lygiai toksai pats, koks kiltu jeigu netureciau man patikusio valgio.

jeigu tu susinervinsi, tai nespresk taip apie kitus. Nu vairuoti, tai vairuoti - reiskias gersiu kazka kito, tik pasirupinti reikia, kad turetumei ir viskas.

p.s. kadangi geriu tai kas man skanu, man nereikia saves itikineti, kad vynas yra skanus. As geriu toki, kuris man skanus - kita paragavus be sazines grauzaties galiu ispilti i kriaukle.



taip - geriau iskart pranesti, kad galetu pasirinkti eis ar neis. Tikrai neiciau ten, kur seimininkas diktuoja savo salygas visai neatsizvelgdamas i sveciu pomegius.
Ir tai nera susije tik su alkoholiu - lygiai taip pat neiciau i koki surio ragavimo vakareli, kurio seimininkas pareikstu, kad pas ji ta diena visi valgiai bus su suriu, nes jisai taip nori ir tai jo vakarelis ir jo taisykles.

Žinoma, kad svečių niekas neverčia eiti, bet jei eini, tai gerbk šeimininkų norą ir nesimaivyk, kaip tau čia nesmagu Pats sutikai, pats atėjai. Tas pats lyg nueiti į vegetarų restoraną ir purkštauti, kodėl čia nėra mėsos patiekalų. Žinojai, kur ėjai

Bekase, Jūs tada esate iš tų labai saikingų vartotojų - "taurė vyno niekam nepakenkė" tipo, todėl nesusinervintumėte, tačiau kalba eina apie asmenis, kurie švenčių neįsivaizduoja be alkoholio, o jei autorė nenori, kad pas ją vartojamas būtų alkoholis, todėl teks su tuo svečiam taikstytis. Manau autorė tik apsidžiaugtų, jei dalis svečių atkristų

Kalbu už save ir už daugelį vartojančių alkoholį, tačiau tikrai žinau, kad būtų labai skirtingos reakcijos pasakius - kad šį vakarą nebus tam tikrų mėgstamų patiekalų ir kad šį vakarą, nebus vartojamas alkoholis. Be to niekas ir nelygina maisto, jei trūktų kažkokių skonių, galima pasiderint, nusipirkti.

Pati aš nedrausčiau svečiam neštis alkoholio į mano namus. Tačiau taip mąstau dabar, ateityje, galbūt galvosiu kitaip. Dėl vaikų, jie ankščiau ar vėliau matys saikingą ir nesakingą alkoholio vartojimą, tačiau autorės nuomonė kitokia, ji turi kitą požiūrį, svečiai gali rinktis ar jį gerbti, ar į svečius neiti.