Šuo ir vaikas namuose

Sveikos mamos

noriu pasipasakoti savo istoriją. būtų smagu, jei pasidalintumėte savo patirtimi ir patarimais

taigi, pirmiausiai mūsų su MB gyvenime atsirado šuniukas - turėjo būt auksaspalvis retriveris... kažkas panašaus, tik kelių kg trūksta mes jau jam buvome minimum treti šeimininkai. pirmi teigė, kad atiduoti tenka, nes gimė vaikutis ir yra alergiškas. kaip ten bebūtų, šuns psichika tikrai traumuota, nes jam didžiulis stresas likti vienam. net kai nuvažiuojame pas tėvus (jie gyvena name, su savu kiemu), kieme jis būna tik tuo atveju, jei kažkas kartu su juo būna. bet ne apie tai...
žodžiu, žinau, kad elgėmės neteisingai, bet jį labai mylėjom (na ir dabar mylim), lepinom ir auginom kaip savo vaiką. tikiuosi smerkiančių nebus, nes tikrai taip elgiasi dauguma ir ne iš blogos valios... lankėm ir dresūrą, tačiau šuniukui jau buvo metai laiko, kažko pramoko, bet visiškai nepasidavė. šiaip jis tikrai geras, turi tas auksaspalvio savybes, myli vaikus ir visi kiti jam yra draugai, bet...
po poros metų atsirado mūsų vaikutis, kuris pagal hierarchiją turėtų būti aukščiau.. sunku pasakyti, ką suvokia mūsų šuo... vaikučiui dabar šiek tiek daugiau nei metukai, jis labai myli savo draugą-šunį, bet nesuvokdamas to ir skriaudžia - lipa, kariasi per jį, peša. aš, aišku, mokinu caca ir t.t., bet visada nestovėsi šaliai ir nesužiūrėsi... šunį uždaryt kitoj patalpoj būtų sprendimas, pailsėtų nuo vaiko, tačiau šuo tai suvokia kaip bausmę, nes vienas jis būti labai nemėgsta o vaikui šuo kažkas TOKIO ryte tik prabudęs iškart šaukia "tyyy" (čia šuniukas ), lipa iš lovos ir pas šunį.

bėda ta, kad šią savaitę pirmąsyk šunius griebė vaiką (bet nesužeidė). dusyk kai lipo per jį (matyt skaudžiai užlipo kažkur. anksčiau tokiu atveju šuo tik pašokdavo ir nubėgdavo kitur), trečiąsyk šiandien kai ėdė, grybštelėjo. sakysit, prie ėdančio šuns negalima leisti? bet aš pati kaulus jam iš burnos traukiu, jokio urzgimo... ir niekada nebuvo pagrindo manyt, kad puls... gal ir pateisinčiau maisto gynimą, bet šią savaitę, tai jau trečias kartas...

gal kas ką patartų? kokios ribos laikytis? kiek leisti šuniui? kiek leisti vaikui? turint omeny, kad mažylis nelabai supranta galima-negalima. purto galvą "nenene" ir tokiau daro savo...

O ka jus darot?Leidziat vaikui toliau savo daryt?

Būtent, šuo niekuo nekaltas, tai gyvūnas, dargi plėšrūnas su iltimis
Nusodinti šunį ir užduchinti iš stresų aišku galima, galima ir išdresiruoti kaip cirke, kad tik prie kojos ir viskas, ir turėti tokį pasyvų robotuką, bet tai jau kraštutinumai.
Ir kaip tai suprasti: bet visada nestovėsi šaliai ir nesužiūrėsi O kaip tada kitaip? Tegu auklėjasi patys? Tegu vaikas skriaudžia šunį pešiodamas, o tas kenčia kenčia, kol sukandžioja? Tai akivaizdu, kad jau turite to pradžią šeimoje ir kas kaltas?
Ir šuo gali turėti savo narvą, kuris užsirakina ir vaikas neatidaro.
Ir vaikas gali turėti maniežą kažkokį, iš kurio neišlipa, jei to reikia.
O kaip kitaip?
Ir nežiūrėkite tų video internete ar tų pasakų kaip kiti vaikai šunis niurko, kiša viską į gerklę, į akis ir pan. Nepamirškite posakio, kad ąsotis neša neša vandenį, kol trūksta. Taip ir šunies kantrybė gali vieną dieną trūkti. Pati matote, kad tokia partija namie: mažas vaikas ir šuo nėra superinė, todėl turite imtis visų atsargumo priemonių.

Ir aplamai net jei šuo nieko ir nedarytų ir būtų labai gerai išauklėtas ir panašiai vis vien negalima be priežiūros palikti su mažu vaiku... Juk vaikai, kol dar nesuprantą, ką galimą, o ko ne, būna ir akytes bando pirštukais patikrinti ir panašiai... Tikrai vaikui leisčiau bendrauti su šuniu tik su suaugusiųjų priežiūra dėl abiejų saugumo... Nes ne tik vaikas gali skaudžiai nukentėti, bet ir šuo...

Kaip pasireiškia tas stresas?

Kas apie hierarchiją kalbant, vaikas niekada šuniui nebus "kažkas aukščiau". Hierarchija, lyderystė, ar netgi partneryste tai galima vadint - tai abipusis sąmoningas bendravimas. Tačiau galima padaryti vaiką tabu, kad vaikutis - Jūsų, ne šuns. Griežtai. Vaikas - tai yra nauja šeimininkės brangenybė, kuri šeimininkės akyse yra žymiai labiau vertingesnė už šunį. Tai yra griežtas tabu, ir leistinas tik atsargus elgesys.
Šuo turi pajausti tą skirtumą iš menkučių dalelių, Jūsų elgesys turi būti nuoseklus, tvirtas, bet be jokių isterijų. Taip pat nereikia užmiršti šuniuko pusės, nes maži vaikučiai dar nesupranta, neišmokę daug ko, ir tai labai suprantama, bet augintinio atžvilgiu gana pavojinga. Ir Jūs turit būti teisinga - šuns skausmo slenkstis, t.y. barjeras, po kurio nepatogumas (skausmas) iššaukia atsakomąją reakciją, gali būti žemas. Reakcija, vengimas gali būti pasyvus - noras pabėgti, pasislėpti, bet jei nebelieka kur trauktis, ar skausmas per didelis, atsakas gali būti staigi agresija.
Taip pat, jei Jūs nustatysit netvirtas taisykles ar būsit silpna, šuo gali pasirinkti tiesiog jam mielesnę išeitį, t.y. nusiginti skausmo, ar tiesiog nepatogumo, šaltinį (kandimu ar urgzimu) pats.
Stenkitės būti teisinga šeimininkė, drauskit nepageidaujamą elgesį ir skatinkit tinkamą ir nesimėtykit taisyklėse pati.
Būtų gerai, kad šuo turėtų savo kampą (narvą, guolį, "būdą" ar pan.), kurioje galėtų pasislėpti nuo vaiko ir į kurį vaikučiui neleistumėte eiti.

O palikti vienų vaiko ir šuns niekada negalima, nes jei šuo panorės "susistatyti" santykius pats, vaikas jam, deja, paprieštarauti negalės ir niekas jam nepadės. Na, čia toks baisus žiaurus scenarijus, neduokdie, bet reikia turėti omeny.
Stebėti visada reikia, juk vaikučio ar taip ar taip dabar negalima palikti be priežiūros, jei jau ropoja ir bando stotis, prasideda nuotykių metas
Įdomu, kaip pasireiškia tas stresas būnant vienam Jūsų šuniui, gal išeitis būtų boksas (geriau boksas o ne narvas, nes boksas uždaras iš trijų sienų - vaikas negalėtų įkišti pirščiukų), kuris būtų kambaryje su Jumis, taip neatskiriant šuns, bet suteikiant jam galimybę pailsėti.

turbut teisingiau nei megeja,neparasysiu,bet seip pasidalinsiu patirtim..
pries devynis menesius mes nusipirkom pirmaji suni gyvenime,turedami du mazus vaikus..perejom viska nuo beganciu koju gaudymo,ranku kandziojimo,iki grybstelejimo skaudziau uzgavus.pagrindine taisykle,kuri man padejo ivesti tvarka namuose-nepopinti sunio,nepopinti vaiku,niekada neprarasti pusiausvyros,kad nei viena puse nesuabejotu mano elgesiu ar zodziu.jei kaltas tik suo nubaudziu suni,jei kaltas vaikas[paeme kazka sunio,uzgavo skaudziai ir suo bande grybstelt],pirmiausiai vistiek baudziu suni[esu tos nuomones,kad suo turi zinot,kad vaikai man auksciau jo,ir bet kokioj situacijoj as stosiu uz vaikus],paskui baudziu/aiskinu vaikam.nes pas mus suo yra pilnateisis seimos narys ir nuo pirmos dienos vaikai zino,kad musti ar uzgauti suni negalima taip kaip ir broli,teti ar mama.
be to suo turi turet savo poilsio ir ramybes vieta,kai seimoj mazi vaikai geriausia yra boksas ar narvas.
pas mus yra narvas,vel gi vaikus nuo pirmos dienos auklejau,kad narvas suniuko namelis,kur jis nori pabut vienas,ir reikalui esant tiesiog grieztai uzdrausdavau eit ir lyst prie narvo.o kad suo per daug neisijaustu,ir neimtu gint narvo kaip savo teritorijos,kartais stebedama liepdavau eit vaikam atidaryt narva,ilyst i ji,prikelt suni,imt jo bliudus,zaislus,maista,zaist aplink narva,ant narvo stumdyt masineles ir pan.taip suo suprato,kad nors narve saugu ir gera,jis neturi teises jo gint nuo vaiku.
o pradet siulau nuo to,kad nepalikt vaiku ir sunio vienu nei sekundei.isivaizduokit,kad suo tai verdanti puode sriuba..su teisinga jusu prieziura ta sriuba virs ir isvirs,palikus vaika viena prie puodo,galbut viskas bus gerai,bet tik galbut..

neleidžiu, patraukiu, atitraukiu, bet vaikas to neužfiksuoja, manau per mažas.. net ir po tų puolimų išsigando , labai verkė, bet nurimęs vėl pas šuniuką traukia...


-auksaspalvis? plėšrūnas?.. na taip su iltim, bet plėšrūnu tikrai nepavadinčiau... jis katę nuskiruastų nebent užlaižydamas negyvai

--na taip, aš kalta. iš nežinojimo, dėl to ir kreipiuos pagalbos...

--- šuniui gal ir taip, vaikui narvo namuose tikrai nebus

----kadangi maniškis taip nedaro (gal dar per mažas, kad sugalvotų, tai apie tai nesusimąsčiau... ačiū, kad atkreipėte dėmesį, kad gali nutikti ir taip...


tokiu atveju aš nei į WC nueit negaliu, nei indų susiplauti... uždarytas šuo nepatinka ne tik šuniui, bet ir vaikui, reikalauja atidaryti duris. čia jau kaip teisinimąsi atrodo. auginčiau pitbulį, kitaip kalbėčiau, esu įsitikinus. tiksliau, neauginčiau tokio su mažu vaiku. tiesiog tas pasitikėjimas šuniui išaugo per laiką, o pirmą dieną paėmiau ir palikau likimo valiai. mačiau kaip elgiasi šuo ir mane tas tenkino. bet matyt, persipildė kantrybės taurė...



>kaip minėjau, jis net kieme vienas nelika, iškart bėga prie durų ir praašosi įleidžiamas. nors lauke jam labai patinka, bet vienas nebūna. o namuose vienas kaukia, loja ir viską drasko. sakysite, kad truksta fizinio kruvio? šiuo gyvenimo periodu - taip. bet taip yra nuo pat šuniuko gyvenimo pradžios pas mus (antri šeimininkai būtent dėl šito elgiosio jo ir atsisakė). po dresūros trijų aktyvių valandų grįždavome namo:
1. jei mes namuose, šuo pusę dienos pramiega.
2. jei mes išeiname - lojimas, staugimas ir t.t. nesvarbu kiek pavargęs, jis taip elgsis iš paskutiniųjų.

esu įsitikinus, kad čia dėl baimės, kad mes niekada negrįšime...

ačiū Jums labai už nuosekliai išdėstytas mintis gal tikrai boksas būtų sprendimas... tik bijau, kad šuo nepriimtų jo kaip bausmės... jei nenorės lįsti į jį? ar nuskriaudus vaiką (pastūmus, užgavus) galima siųsti "į vietą", t.y. į boksą?


ačiū už situacijos pasidalinimą Jūsų situacija kiek kitokia, nes šuo atsirado šeimoje, kai jau buvo vaikai.. ir turbūt vaikai vyresni kiek nei metinukai.. jiems lengviau išaiškinti kas galima ir ko negalima... mano kleckutis dar nesupranta, kad kazkam skauda as ir ant savęs mokau, kad ne mušti reikia, o glostyti.. suprantu, per vieną dieną neišmokstama....

iš tiesų tikrai stengiamės ir šuniu užsiimti, ir pažaisti, ir su vaiku jisai žaidžia. bet faktas, kad to dėmesio stipriai sumažėję atsiradus vaikučiui.. ir nuobaudų padaugėję.. jaučiasi nuskriaustas.. išlenda gal nuoskaudos? gal dažniau palepinti bent maistu?

laba diena, supažindinsiu su faktu - auksiukas turi ne ką blogesnius nei pitbulio dantis ir yra mažiau pakantus nei pitbulis, ty tikimybė, kad įkąs auksiukas, yra didesnė, nei kad įkąs pitbulis. ir taip, bet koks šuo yra plėšrūnas, nesvarbu, auksiukas jis, jorkšyras ar čikvaka.

įsigykit šuniui narvą, o vaikui maniežą, jei negalite jų abiejų sužiūrėti.
turit rinktis - arba vaikui nepatinka šuo narve, arba jums nepatinka kandantis šuo. nes šuniui narvas yra vienintelė saugi vieta namuose su mažu vaiku, kur jis gali pasislėpti nuo vaiko. jei nėra kur pasislėpti, nenuostabu, kad šuniui trūksta kantrybė.

šunys narvų nebijo. nereikia uždarinėti už bausmę. uždarykit, duokit skanėstą, ir skanėstą duokit tik narve, maitinkit narve, jokiais būdais neleiskit vaikui lįst prie šuns kai šis narve. tegu tai būna vien tik šuns asmeninė erdvė kur net jūs negalit lįsti.

šuns su mažu vaiku negalima palikti vieno. net jei šuo auksinis, o vaikui 10 metų, tai visvien yra pavojus ne tik vaikui, bet ir šuniui. net einant į tuoletą. tegu šuo eina kartu ir stovi už durų

kiek per mano namus perėjo šunų iš šeimų su mažais vaikais, labriukas, kurį saugau dabar, yra pikčiausias... bulmastifė, dydžio kaip 2-3 pitbuliai, pati švelniausia.. tai kad nereiktų klasifikuoti šuns sugebėjimo elgtis su vaikais pagal snukį ar veislės pavadinimą

Nu žinot ką, jei mažiuko vaiko netikslingi norai jums aukščiau visko, tai be reikalo tada ir užvedėt šitą temą...
Pitbulio tai jau mat reik bijoti, o auksiukas durniukas, kaip gi jis kanda?

Vienintelis šuo, kuris nekanda - tai šuo be dantų, o tokiu gali būti ir "piktasis" pitbulis

Jei nuo mazu dienu neismokinsit, tai kada? Nelaukit, kol bus per velu, ir bus dar vienas dovanojamas sunelis, nes apkandziojo vaika..Veisle cia niekuo deta. O vaikai tikrai gali skaudziai padaryt, mano seses dukryte maza, tai kaip man ji plaukus papesa, pirstus y akis ar nosy kisa ir pliauksteli, tai ir man, suaugusiai, asaros istryksta
O suny isvis sukonfuzinsit, jeigu cia bausit, cia skanesniu kasneliu palepinsit Ko jam reikia, tai kruvio lauke, darbo su jumis. Vyras gryzta po darbo, tegu pasilieka su vaiku, o jus maunates batus ir pirmyn y lauka su suniu valandelei palakstyt, padresiruot Jokie skanus kasneliai neatpirks to laiko, praleisto su jumis, kazkokios aktyvios veiklos Tam laiko tikrai galit surast manau kasdien

leonida,mano vaikai siektiek didesni nei metuku,bet problemas parejom tas pacias.o kai buvo metuku,tai zinok net ir neturedama suns vaiko vieno nepalikdavau plavinet..ir i tulika kartu,ir duse maudziausi isodinus i prisegama kedute ir pasistacius salia..nes kudikiui[gi metinukas praktiskai kudikis] namuose yra daug daugiau pavoju nei tik suo..
lepinti sunio nereikia,ji reikia aukleti,taip pat aukleti ir vaika.o dabar toks vaizdas,tik nesupykit,bet seimos taisykles nustatineja vaikas..sakot vaikas nenori/neleidzia sunio narve laikyt uzdaryto? suo nenori narve but? o kur jusu zodis sitoj situacijoj?suo aplamai neturi teises kazko noret/nenoret,jus esat zmogus ir jus nustatot kada ir ka jis darys,ka est ir kur bus.dabar apie vaika-jei kita karta vaikas nusprestu,kad jam verdanti sriuba ant duines nepatinka,jam smagiau tas puodas ant grindu maisyt ir siektu jo,ka darytumet?manau grieztai ir staigiai griebtumet vaika ant ranku,ir nepaisydama nieko uzdraustumet/nukreiptumet demesi..tas pats ir su sunio buvimu narve.
tiesiog imkit vadeles i savo rankas.
o apie veisle ir kandimus/nekandimus,tai cia visiska nesamone,patikekit,jei suo turi dantis,jis bet kada gali ikast.ir net nereikia uzgavimo,uztenka per daug aktyvaus zaidimo..karta as taip su savo 100% grynaveisliu,visiskai nepiktybiniu auksiuku isidukau,kad anas soktelejas isisege man auksciau alkunes..visiskai neegresyvei,is linksmumo ir padukimo,bet patikekit skausmas buvo kaip turi but,galvojau melyne liks todel meskit visas iliuzijas ir imkit vadzias i savo rankas,kol nevelu
Papildyta:

nesu tikra,bet ir bedantis tikriausiai galetu suznybt kaip reikalas
zodziu nepavojingas suo,tai pliusinis,arba tas robotukas,kaip mondioring sako