Šuo ir vaikas namuose

Visi šunys, nepriklausomai nuo veislės, visų pirma yra šunys, kurie gali įkasti. Netingamai sustygavus santykius potencialiai pavojingi gali būt ir labai mažų veislių atstovai, todėl negalima palikti visko savai tėkmei: ,,čia juk mažas šuo, jis nieko nepadarys'', ,,čia juk auksiukas, jis savaime iš savęs geras'', ,, o čia juk pitbulis, jis būtinai nukąs galvą pirma visiem mažiem, o paskui ir dideliem''...
Nesivadovaukit stereotipais..

Mūsų situacija panaši buvo - pirmiau atsirado šuo, tiksliau du, po to - vaikai. Tad iš tiesų skirtumas yra nemažas - pirmiau šuo ar pirmiau vaikai. Auksiukas visada buvo ramus, išlaikytas, aš su juo palikti labai ramiai bet kurį vaiką galiu. Tačiau jūsų pavyzdys panašus kaip mano kito buvusio šuns - beveisliuko. Jo psichika irgi buvo neitin stabili (nepabijokim to žodžio, nes manau, kad ir jūsų šuo ne tiek "nuskriaustas", kiek tiesiog ne itin stabilus). Tam šuniui pirmasis vaikas kėlė didelį stresą. Todėl ką padariau - apribojau jų bendravimą. Aš tikrai patyriau tai, kad iki metinukui, ir net kiek vyresniam vaikui neparodysi, kaip reikia bendrauti su šuniu. Ir čia jau neturinčios vaikų geriau net nekomentuokit - juokinga skaityti. Tiesiog vaikui nuolat rodant ir kartojant kaip reikia elgtis, jam "daeina" na gal apie trečius metus... Todėl vienintelė išeitis šuniui padaryti vietą, kur vaikas neprieis ir šuo galės ramiai be jo pabūti. Pratinkit prie jos ne kaip prie bausmės, o kaip prie didelio gėrio. Tai gali būti narvas, o gali būti, kaip mūsų atveju, tokia barikada, kurios vaikas neįveikia. Ir kiekvieną kartą jiems bendraujant, stebėkite. Kai šuo rodo jau nerimo ženklus - ima labiau lekuoti, nerimti - nuveskite ten, duokit kokį skaniuką, žaisliuką - tegu ramiai būna. Ten tegu ir ėda, geria. Profai aišku gal turės geresnių patarimų, kaip auklėti ir pan... Tačiau auklėti vienu metu šunį ir vaiką... nėra lengva Viena, kas labai svarbu - kai šuniukas "savo namuose", pas jį eiti negalima - ir tai vaikui nesudėtinga išaiškinti. Tai gal bent kiek padės
Papildyta:


Dėl to dėmesio sumažėjimo manau šuo labiau fiksuoja, kaip jūs jaučiatės. Jei jaučiate kaltę ir tai jam parodot, duodama skaniukų už ačiū, tai jis ir jausis "nuskriaustas". Iš tiesų manau jam giliai dzin - buvo tiek dėmesio, dabar va tiek. Tiesiog jie priima situaciją, kokia yra. O ji tokia - šeimininkė mane už bile ką pagiria, duoda skaniuką, padarysiu dar kai ką... Aišku, jei šuo mažiau lauke išsikrauna, tada jis namie gal aktyvesnis bus. Bet irgi ne taisyklė. Neimkit jūs į galvą tą dėmesio sumažėjimą, nesiparins dėl o ir šuo.
O kad auksiukas gali skaudžiai ir net mirtinai įkąsti - tikrai pritariu. Jie - medžiokliniai šunys. Jei teisingai supratau, pas jūsų šunį dar gali būti ir beleko primaišyta (jie - be dokumentų?), o ir dokumentinių nestabilių būna. Tad tai - ginklas, gana pavojingas. Kaip su kalašnikovu nepaliktumėte vaiko, taip ir su šuniu - atsargumo reikėtų panašaus laikytis.
Akela., kai vaikas namie vienas, be šuns - jis eis ir į tūliką su mama. Kai nuo vaiko gimimo namie yra šuo - jam truputį kitaip šviečia. Tada mamai pasitraukus galima ir su kitu "gimine" pabūti. Vaikui tai toks pat "artimasis", kaip ir mama, nuo kurios vieniši vaikai nesitraukia nei per žingsnį pirmus metus. Todėl mamai belieka arba atsidarius duris viską akylai stebėti arba tiesiog situaciją padaryti nepavojinga.

nu žinot (Jūsų tonu kalbant), Jūsų sarkastiškos pastabos man naudos tikrai neduoda. bet jei Jūs jaučiatės geriau kaip pasikoliojate, tai pirmyn.


tai mokinu mokinu, tik sakau, dkad dar nelabai jisai supranta..


negalėčiau rašote protingai ir argumentuotai, mandagiu tonu. ačiū

-nea, dėl narvo klausiau, kas bus jei šuo nenorės? mes neturim narvo, todėl nežinau, kaip reaguotų. ar lįstų pats ar kaip. bet va pamokė viena, kad su skanėstu su maistu vilioti. tie šuo, tie vaikas nenori būti atskirai, t.y. uždaryti atskiruose kambariuose. uždarau kartais, leidžiu šuniui pailsėti. bet kaip minėjau, iš kitos pusės, jam tai kaip bausmė... o taisykles kas namuose nustatinėja?... esmė ta, kad iš didelės meilės ne visada elgiesi teisingai. aš tai realiai suprantu, bet vis tiek norisi kartais palepinti...

Jums reikia truputį trupučiuką pakeisti mąstymą
Norai ir motyvacija, be abejo, svarbu, tačiau juos išsidėstykit taip: šuo TURI eiti į narvą man liepus ir ten leisti laiką iki kol bus išleistas, tačiau --- kaip padaryti, kad šuo į narvą eiti ir jame būti NORĖTŲ?
Vaikas ir jo saugumas nepalyginamai svarbesni už šuns norus. Tačiau reiktų stengtis išlikti teisingai. Labai paprastą, bet tikrai gerą mintį ir Jazzas pametėjo - barikados. Gaunasi šuo kaip ir kartu, bet atskirai.

taip, mūsų šuo be dokumentų. ir taip, jis gali būt pamaišytas. gal ir dėl to kiek nestabilus, bet ir treti šeimininkai stabilumo neduoda

Ačiū Jums iš tokį ilgą ir išsamų postą!

daugumai dėkoju, tikrai sužinojau labai daug naudingos informacijos.

einu ieškoti boksų ar narvų... jei neapsunkinsiu, gal kuri žinote kur pigesnių yra?o ką apie dėvėtus manote? aš kažkaip manau, kad svetimas kvapas negerai... nes juolab, kad patinėlis pas mane, pradės po to "teritorija savo" žymėtis

ai gi, o dėl mano abejonių ar šuo norės į narvą. kalbu taip dėl to, kad vieną šunį žinau, kurio į būdą niekaip neįviliosi. nei skanuku, nei žaislu... kažkokia baimė jam. o maniškis būdos irgi nėra manęs, nes mes bute gyvenam. dėl to ir kyla abejonių...

Pabandykit per skelbimus paieskot, buna parduoda, vis pigiau negu naujas, jei ka, perparduosit veliau Bet dauguma sunu su mielu noru leidzia laika ten, lenda ten gryze is lauko pailset. Tikrai nieko baisaus Tik kad va neleistumet vaikuciui vistiek eit prie narvo, kaisiot pirstukus, kibint jy visaip..Butu vel bedos

cia,jau niekaip negaliu su tavim gincytis,ale zinau dabar pas ka patarimu klausiu trecia pagimdziu

Čia man labiausiai užkliuvo... Va imkit ir pasakykit dabar kad kombinacija mažas vaikas ir du, o šiuo metu jau trys šunys (ir dar katinas ) yra visai ne superinė

Šičia draugauja su katinu


Čia pasilaikydamas į šunį susipažįsta su pasauliu


Čia tarp abiejų


Čia tikriausiai ausis rauna


Čia jis maitina šunį


Čia jis jau metinukas ir joja ant šuns


O čia dabar...


Iš tiesų pas mus yra tiesiog tokia taisyklė, gaujos vadas nustatinėja visus ryšius su visais kitais šeimos nariais. T.y. ne tik vaikas pas mus viršesnis už šunis bet ir katinas. Sunku man ką nors patarinėti nes pas mus viso šito nebuvo. Santykiai iškart buvo nustatyti kaip šitas (turiu omenyje vaikas) yra viršesnis už jus ir kad ir ką jis bedarytų jum teks kentėt nors ir sukandus dantis. Geriausiu atveju turit galimybę pabėgt

Pagalvokit apie tai Tvorelė

eiryn pas mus labai panasi politika..

Nu super foto
Eiryn, gal parasytumet pavyzdziais, kaip tuos santykius nustatinejot, gal mamytei irgi kils ideju

Eiryn, nuotraukos
Akela., spėju, trečias, kaip ir antras vaikas turbūt kažkaip savaime užauga, nespėjam ir pamatyt O problemų, kaip minėjau, su mūsų auksiuko pvz - gali ir išvis nebūti, be jokių taisyklių nustatymo. Tiesiog šuo patogus, nuo mažens žino taisykles ir tiek. Problema gali būti nebūtinai ir dėl hierarchijos - o kad pvz vaikas šunį gąsdina savo elgesiu, nekoordinuotais judesiais. Vat bijo jo šuo ir tiek. Arba jaučia nerimą būnant šalia. Ir darbas su šuniu tada manau ne "nusodnant" jį, o skatinant ramų bendravimą su vaiku. Su mano beveisliuku buvo, kad nuolat gaudavo skaniukus už gražų buvimą šalia vaiko - ir vis tiek iki galo jam nepatiko vaikai, tik tiek kad siaubo tokio nebekėlė. Jis irgi pas mus ne nuo mažens buvo, vaikų niekada nemėgo. Tad kelio užtvėrimas vaikui, leidimas šuniui pabūti atskirai - tai pagalba jam, galimybė pailsėti. Gimus antrai merginai ir beveisliukui iškeliavus anapus, įsigijom antrą šunį - irgi ne pirmi šeimininkai, jaunas energingas, bet stabilaus charakterio retriveris. Su juo teko padirbėti nustatant ribas, parodant, kad tas po stalu šliaužiojantis kirminukas irgi mums svarbus žmogu ir jis greit susivokė, problemų jokių nebėra, nereikia nieko atskirinėti. Tad reziumuojant manau, kad esmė - suvokti, iš kur kyla problema ir tik tada galima patarti, ką galima daryti. Hierarchija ir nevaldomas nerimas, baimės - tai skirtingi dalykai