QUOTE(saintlina @ 2014 01 28, 12:13)
Viskas aišku dabar, įtarimus dėl moliūgų ir cukinijos draugystės patvirtintinot 
Jau nebesistebiu kodėl anytos auginami moliūgai turi tik moliūgo formą, o skonį beveik nesiskirianti nuo cukinijos..... ji metai iš metų sėklas renka iš tų pačių užaugintų moliūgų, o jie ten susodinti gale daržo kartu su cukinijom taip sakant meilę plėšia 
Jau nebesistebiu kodėl anytos auginami moliūgai turi tik moliūgo formą, o skonį beveik nesiskirianti nuo cukinijos..... ji metai iš metų sėklas renka iš tų pačių užaugintų moliūgų, o jie ten susodinti gale daržo kartu su cukinijom taip sakant meilę plėšia
QUOTE(Paladė @ 2014 01 28, 13:46)
tai jei aš auginsiu tik sniegius ir neįsileisiu jokių kitų arbūzų (o kaimynai gana toli ir tai nemačiau, kad augintų arbūzus), tai mano sniegiai nesusikryžmins nei su moliūgais, nei su cukinijom. o su melionais šiltnamyje? sniegiai lauke.
Paladė, kryžminimąsis vyksta rūšies viduje. Žiūrėkite į veislės priskirimą tam tikrai rūšiai (lot. pavadinimas)
Pvz. laisvai kryžminąsi c. maxima x c. maxima, c. pepo x c. pepo, c. moschata x c. moschata. Genetiškai neįmanoma c. maxima x c. pepo. Min įmanomas c. pepo x c. moschata su ta mintimi, kad mišrūnai- augalai gali iš viso neturėti užuomazgų arba vaisiai, jei ir bus, bus be sėklų. Max. tikimybė turėti palikuonis- c. maxima x c. moschata. Čia teorinė dalis.
Iš Kaimo, bet kaip yra praktikoje, jeigu turime vieną augalą c. pepo ir c. maxima. C. pepo žiedadulkės "neapvaisins" c. maxima užuomazgos ir ji nesivystys ar vis dėl to tai įvyks?
QUOTE(R&B @ 2014 01 28, 13:11)
Viskas aišku dabar, įtarimus dėl moliūgų ir cukinijos draugystės patvirtintinot Jau nebesistebiu kodėl anytos auginami moliūgai turi tik moliūgo formą, o skonį beveik nesiskirianti nuo cukinijos..... ji metai iš metų sėklas renka iš tų pačių užaugintų moliūgų, o jie ten susodinti gale daržo kartu su cukinijom taip sakant meilę plėšia
Jau nebesistebiu kodėl anytos auginami moliūgai turi tik moliūgo formą, o skonį beveik nesiskirianti nuo cukinijos..... ji metai iš metų sėklas renka iš tų pačių užaugintų moliūgų, o jie ten susodinti gale daržo kartu su cukinijom taip sakant meilę plėšia argi gaila, svarbu meilės vaisiai skanūs
QUOTE(yerena @ 2014 01 28, 12:11)
Cukinija yra iš tos pačios didelės šeimynos ir tikrai daro įtaką moliūgams.
Yra daug veislių su labai senomis auginimo tradicijomis (Crookneck- pristatytas 1834, Green Hubbard- ~1790 m., o kur dar prancūziškos veislės), bet ir jie lengvai pasiduoda. Pvz. iš pirmojo yra išvestos kitos butternut veislės. Nebūtinai genai turi kardinaliai viską pakeisti- žinant originalą- lengva pasakyti, kad yra įvykdyti pokyčiai pvz. baltaodės ir juodaodžio palikuonys- mulatai, ir tie patys yra akivaizdžiai skirtingi.
Pažįstu senutę, kuri gyvena nuošaliau, miško apsupty, tai kiek ji pamena, sėklų jokių neperka: viskas savo, tai jei ir pradžioje buvo keletas veislių, viskas susimaišė ir galutiniame variante turi totalius daržovių mišrūnus.
Yra daug veislių su labai senomis auginimo tradicijomis (Crookneck- pristatytas 1834, Green Hubbard- ~1790 m., o kur dar prancūziškos veislės), bet ir jie lengvai pasiduoda. Pvz. iš pirmojo yra išvestos kitos butternut veislės. Nebūtinai genai turi kardinaliai viską pakeisti- žinant originalą- lengva pasakyti, kad yra įvykdyti pokyčiai pvz. baltaodės ir juodaodžio palikuonys- mulatai, ir tie patys yra akivaizdžiai skirtingi.
Pažįstu senutę, kuri gyvena nuošaliau, miško apsupty, tai kiek ji pamena, sėklų jokių neperka: viskas savo, tai jei ir pradžioje buvo keletas veislių, viskas susimaišė ir galutiniame variante turi totalius daržovių mišrūnus.
Viskas taip, bet, jeigu žiūrėti veislės apibrėžimą (vienos rūšies gyvulių, paukščių ar augalų grupė su vienodomis paveldimomis savybėmis), individo savybės jau pirmos kartos palikuoniams neturėtų ryškiai "nuvažiuoti", antraip koks ten paveldėjimas ir kokia ten veislė - šiaip, marketingas.
Tai dabar visi gudrūs, o prieš 50 (ar dar seniau) metų žodžio "genetika" nelabai kas žinojo, bet sugebėjo prancūzai savo "ružus" su "provanco muskatiniais" nesumaišyti - būtent dėka to "savybių paveldimumo". Bent jau aš taip įsivaizduoju. Aišku, ir veislių įvairovė tada kita buvo.
Tiesą sakant, įdomu būtų iš sportinio intereso auginti greta tuos pačius ružus su muskatiniais ir stebėti, kas su palikuonimis vyksta.
Gal būtų prasmė skirti "heirlūmines" veisles nuo selekcininkų išvestų, ko gero, pas jas "paveldimumo" laipsnis skiriasi.
Savų sėklų rinkimas šiais laikais, kai sėklas siunčiamės nuo Kinijos iki USA, gal ir komplikuotas gaunasi.
QUOTE(vera.vera @ 2014 01 28, 13:14)
Visa bėda, kad neispūdingo skonio...
Todėl vis ieškau to paties pačiausio, kad nebūtu gigantiško dydžio, turėtų ir saldumo ir būt sultingas. Paskutiniais metais buvau pasisėjus "sweet mama" nedidelis, saldus, bet sprangus. O taip norisi pabandyt moliugų sulčių, gal bent tokiu pavidalu vaikam įsiūlyčiau. Šiemet bandysiu "Lazurnaja" ir "Oranževaja medovaja" - gamintojo aprašymai kaip ir atitinka mano pageidavimus, žiurėsiu kaip realybėj bus
QUOTE(yerena @ 2014 01 28, 13:13)
Paladė, kryžminimąsis vyksta rūšies viduje. Žiūrėkite į veislės priskirimą tam tikrai rūšiai (lot. pavadinimas)
Pvz. laisvai kryžminąsi c. maxima x c. maxima, c. pepo x c. pepo, c. moschata x c. moschata. Genetiškai neįmanoma c. maxima x c. pepo. Min įmanomas c. pepo x c. moschata su ta mintimi, kad mišrūnai- augalai gali iš viso neturėti užuomazgų arba vaisiai, jei ir bus, bus be sėklų. Max. tikimybė turėti palikuonis- c. maxima x c. moschata. Čia teorinė dalis.
Iš Kaimo, bet kaip yra praktikoje, jeigu turime vieną augalą c. pepo ir c. maxima. C. pepo žiedadulkės "neapvaisins" c. maxima užuomazgos ir ji nesivystys ar vis dėl to tai įvyks?
Pvz. laisvai kryžminąsi c. maxima x c. maxima, c. pepo x c. pepo, c. moschata x c. moschata. Genetiškai neįmanoma c. maxima x c. pepo. Min įmanomas c. pepo x c. moschata su ta mintimi, kad mišrūnai- augalai gali iš viso neturėti užuomazgų arba vaisiai, jei ir bus, bus be sėklų. Max. tikimybė turėti palikuonis- c. maxima x c. moschata. Čia teorinė dalis.
Iš Kaimo, bet kaip yra praktikoje, jeigu turime vieną augalą c. pepo ir c. maxima. C. pepo žiedadulkės "neapvaisins" c. maxima užuomazgos ir ji nesivystys ar vis dėl to tai įvyks?
Jei auga po vieną augalą, bitės aplanko visus žiedus. Ant kojelių tada turi žiedadulkių mišinį. Patekus kelioms žiedadulkėms ant purkos, vyksta tam tikri biocheminiai procesai. Kai kurių augalų yra tokia kaip apsauga užsidėta nuo savo žiedo žiedadulkių. Žiedadulkių mišinys geriau "nulaužia" apsaugą ir tada apsidulkina savomis žiedadulkėmis. Auga vaisius, bet jis bus grynosios linijos sėklomis. Jos naudojamos hibridams kurti, tiksliau dauginti. Jei netyčia apsivaisins tolimo giminaičio žiedadulkėmis, gali sėkla būti negyvibinga, bet jos gi nesėsit.
Dar gamtoje pasitaiko tokių cūdų, kaip diploidinis at tetraploidinis chromosomų rinkinys. Kaip ir bendras vardiklis dviems rūšims. Sakykim rūšis A turi 5 chromosomas, rūšis B 10. Jei staiga rūšis A paišdykauja ir individas turi dvigubą rinkinį, jis jau gali kryžmintis su tolima gimine-individu B.Seniau tai buvo žydroji svajonė selekcininkui, dabar tos mutacijos greit padaromos sėklas paveikus švitinimu, elektromagnetiniu lauku ar chemija. Nesiplėsiu, čia lygioje vietoje sukurpiamos disertacijos ir pasirašomas titulas prie pavardės
o kaip jums sitas?
http://floramarket.k...orta.php?id=581
http://floramarket.k...orta.php?id=581
QUOTE(jura64 @ 2014 01 28, 23:47)
Vajetau, tai dabar visai pasimečiau: dviejų rūšių pvz arbūzų ar melionų vienam šiltnamy augint taip išeina negalima
. Ar tik sėklų rinkt negalima?Tai kurių galų aš juos tada pirkau
QUOTE(2Ditute @ 2014 01 28, 23:53)
dviejų rūšių pvz arbūzų ar melionų vienam šiltnamy augint taip išeina negalima . Ar tik sėklų rinkt negalima?
Tai kurių galų aš juos tada pirkau
. Ar tik sėklų rinkt negalima?Tai kurių galų aš juos tada pirkau
Auginti visada galima, jei tik neaktualu savų sėklų rinkimas kitiems sezonams. Jei aktualu- rankiniu būdu apulkinate išrinktas užuomazgas. Hibridams to netaikyti.
QUOTE(jura64 @ 2014 01 28, 22:47)
Vienintelis iš trijų (kiti buvo Emir ir Jevdokija), kurio taip ir neteko paragauti. Darže liepos gale dėl drėgmes, šalčio ir ligų žuvo visi arbūziniai, tik E ir J dėl ankstyvumo spėjo bent dalį sunokinti. Mezgė tikrai gausiai, vaisiai atiitiko paveiksliuką, nereikėjo genėti - jau pagrindinis stiebas apsipylė žiedais.
