QUOTE(yerena @ 2014 01 28, 12:11)
Cukinija yra iš tos pačios didelės šeimynos ir tikrai daro įtaką moliūgams.
Yra daug veislių su labai senomis auginimo tradicijomis (
Crookneck- pristatytas 1834,
Green Hubbard- ~1790 m., o kur dar prancūziškos veislės), bet ir jie lengvai pasiduoda. Pvz. iš pirmojo yra išvestos kitos butternut veislės. Nebūtinai genai turi kardinaliai viską pakeisti- žinant originalą- lengva pasakyti, kad yra įvykdyti pokyčiai
pvz. baltaodės ir juodaodžio palikuonys- mulatai, ir tie patys yra akivaizdžiai skirtingi.
Pažįstu senutę, kuri gyvena nuošaliau, miško apsupty, tai kiek ji pamena, sėklų jokių neperka: viskas savo,
tai jei ir pradžioje buvo keletas veislių, viskas susimaišė ir galutiniame variante turi totalius daržovių mišrūnus.
Viskas taip, bet, jeigu žiūrėti
veislės apibrėžimą (vienos rūšies gyvulių, paukščių ar augalų grupė su
vienodomis paveldimomis savybėmis), individo savybės jau pirmos kartos palikuoniams neturėtų ryškiai "nuvažiuoti", antraip koks ten paveldėjimas ir kokia ten veislė - šiaip, marketingas.
Tai dabar visi gudrūs, o prieš 50 (ar dar seniau) metų žodžio "genetika" nelabai kas žinojo, bet sugebėjo prancūzai savo "ružus" su "provanco muskatiniais" nesumaišyti - būtent dėka to "savybių paveldimumo". Bent jau aš taip įsivaizduoju. Aišku, ir veislių įvairovė tada kita buvo.
Tiesą sakant, įdomu būtų iš sportinio intereso auginti greta tuos pačius ružus su muskatiniais ir stebėti, kas su palikuonimis vyksta.
Gal būtų prasmė skirti "heirlūmines" veisles nuo selekcininkų išvestų, ko gero, pas jas "paveldimumo" laipsnis skiriasi.
Savų sėklų rinkimas šiais laikais, kai sėklas siunčiamės nuo Kinijos iki USA, gal ir komplikuotas gaunasi.