Onkologinės ligos 44

ojoj, gydytis būtina tikrai būtina, čia ne tas žodis, kad verta, čia tiesiog būtina, juk ką ten pasiskaitėt, tai tik statistika, kiekvienas mes kitoks, jei staiga va griebsitės tos chemijos, bus ir rezultatas, jei gydytojai Jūsų nenurašo, nenurašykit pati savęs, kažkada man mama kai jau buvo labai sunku, tiesiog labai baisu vienu momentu buvo, reikėjo eit švytintis, o aš klaustrofobikė, sakiau ir gal nereikia, bijau, bet mama pasakė, apsidairyk senučiukai eina gydosi nenuleidžia rankų, o tu... taip ir Jūs nenurašykit savęs. Taip čią minutę labai baisu, apie tai dažnai susimąstau, nežinau kokia pačios reakcija būtų, bet tikiu, kad šalia Jūsų daug palaikančių žmonių ir mylinčių, ir tikrai verta pasistengti dar kartą.

willow laikykites
Pritariu arune zodziams,nors taip pat suprantu,kad sunku...

Mieloji Willow, netiesa, jog lieka 2-3m. Tikriausiai internete prisiskaitete nereikalingu straipsniu. Nereikia tiesiogiai sau prisitaikyti visu medicininiu straipsniu su statistikom, jie ten biski savaip viska skaiciuoja, kiti vertinimai ten ir t.t. Ir tikrai NIEKAS niekada negali pasakyti, kaip klostysis konkreciam zmogui. Tuo labiau, taikant siuolaikinius gydymo metodus, kurie, beje, vis tobuleja, medicina sparciai zengia pirmyn, t.p. ir onkologija. As pati asmeniskai zinau ne viena atveji, kai net "nurasytas" pacientas isgyveno ir tebegyvena toliau. O jus tikrai nesate is tu. Tie mazyciai zidinukai visai nereiskia, kad jums liko gyventi pora metu, nesamone. Gausit gydyma ir galbut jie paprasciausiai sunyks, tikekimes sito. O kada jus operuota pirma karta?
Kaip tik neseniai kalbejau su moterimi, kuriai net keleta kartu buvo recidyvaves kruties navikas, t.p. ir su metastazem. Ir ka-pasigydo, sunaikina tuos zidinius ir vel ramu keleta metu. Jau keliolika metu taip. Ir dabar nieko, gyvena, dirba ir dziaugiasi anukais. Taigi, auksciau nosi ir net nebandykite atsisakyti chemijos. Tai jusu sansas ir, patikekit, tikrai nemazas! Nenurasykit saves is anksto, vien prisiskaiciusi kazkokiu straipsniu. As irgi, kol skaiciau panasius straipsnius, vos neisprotejau, atrode, kad dienos suskaiciuotos. O kai prasidejo gydymas ir pakalbejau su gydanciomis daktaremis, meciau juos skaityti ir pasijutau zymiai geriau. Jums taip pat patarciau daugiau kalbetis su gydytojais ir galvoti ne apie statistikas is interneto, bet apie istorijas su gera pabaiga, kuriu, beje, yra labai daug. Stiprybes jums ir sekmes didziausios! Tik nenuleiskit ranku, kovokit ir laimesit.

Dėkui, Dvyne už palaikymą. Operavausi 2012 gegužę. Labai greit tas biesas vėl puolė visom jėgom. Skaitau apie visokiausius gydymo būdus; kepenų operacijas, nelabojo blokavimą "užkemšant " maitinančias kraujagysles (dar neįsigilinau, kaip tas vyksta raštingiau kalbant), mat kepenys geba atsistatyti, jei per daug nešalinama. Lyg Klaipėda ir Santariškių klinikos taip gydo, o va apie VUOI nerandu. Kaip čia viską geriau susiorganizuot...

Pakankamai mažučiai, gal tikisi , kad chemija suveiks ir nebebus ką operuoti arba operuos po kelių chemijos kursų



Gydytis-kovoti verta visada. Kad ir kokia šiandien jums sunki diena, neužmirškit, kad mes esam čia ir visada palaikysim. Nors tiesą sakant man tik keiktis norisi
Apie maitinančios kraujagyslės kimšimą ir aš skaičiau, bet jei teisingai supratau ne prie visų ją daro.
Kaip supratau dėl gydymo plano dar nesusitarėt

Trečiadienį pas J.Rutkauskienę... Man tik keista, kad šįsyk jokio konsiliumo nėr.

Liudna...bet ka padarysi, reikia kovoti toliau. Taip, apie gydymo budus tikrai verta paskaityti, tik ne statistikas, kurios dazniausiai nieko neparodo, o nervus sugadina. Dabar jums pirmiausiai reikia pabandyti nusiraminti, kiek tai yra imanoma jusu atveju, ir nesiblaskant pradeti eiti pirmus zingsnius link tikslo. Aisku, patarti nusiraminti yra lengviau, nei is tikruju nusiraminti. Suprantu, kaip jauciates...bet tas sokas praeis. Isiverkit, issirekit, issikalbekit ir-pirmyn, jusu laukia rimtas darbas. Mano galva, tai jums dabar gal nevertetu blaskytis ir svarstyti gydymo budus. Taip, yra tokie budai kaip kraujagysliu uzkimsimai ir panasiai, bet ne visi budai gali tikti jums. Manau, kad geriausia butu pasikonsultuoti su keletu specialistu is ivairiu kliniku, tiek su vilnieciais, tiek su klaipedieciais, blogiau nebus. Greiciausiai siulys chemoterapija, bent jau is pradziu, ne operacija, nes yra isplitimas ne i viena organa. As tai pirmiausia pabandyciau nuvykti ten, kur gydziausi(kiek supratau, VUOI?), pakalbeciau ten su daktarais, ka jie planuoja, o po to dar ir su kitais pasikonsultuociau, kad butu ramiau. Ir nebijokit zdavineti gydytojams klausimu. Ka esat perskaiciusi ar girdejusi, viska sakykit ir klauskit. Tai tikrai naudinga, nes blaskymasis ir neatsakyti klasimai tik kelia panika, o kai ramiai viska issiaiskinsite ir aptarsite, ne taip baisiai viskas prades atrodyti. Cia as is patirties kalbu.

Aš turiu, vakare parašysiu AŽ

Dėkui, lauksiu....

Willow, tik nepasiduokit be kovos! Ir tikrai mažiau skaitykit statistikas. Aš kol neskaičiau galiu drąsiai sakyti kad jaučiausi 100 kartų geriau. Juk prisiskaitai ir pradedi taikyti sau, tai ten skauda, ten maudžia ir t.t kiekvienas mes unikalus ir kiekvienam viskas skirtingai. Aš dar tik pradedu kovą, pridaviau kraujus, biopsijas ,lauksiu atsakymų (dar kartą) bet daugiau jau neskaitau kas gali būt ir kaip gali baigtis, ai,svarbu šiandien gerai, o rytojus dar toli. Vadovaujuos posakiu kurį kažkur nuskaičiau, gal net ir čia, kad "Aš šiandien šypsausi. Paverksiu rytoj".

willow puikiai suprantu kaip jaučiatės... prieš 10 mėnesių man buvo tas pats, liga "atkrito", metastazes kepenyse... 8 chemijos viską sunaikino, dabar jaučiuosi gerai, kraujas po chemijų atsigavo, praėjusią savaitę dariausi markerį - geras dabar kovo mėnesį echoskopija laukia. Aš taip pat bandžiau ieškoti visokių būdų, gydytojos klausiau ar negalėtų man to ar ano daryti, gal operuoti ... atsakymas buvo vienas - yra kelios metastazės, reikia taikyti chemiją...
Laikykitės, willow, viskas bus gerai, tik nereikia skaityti statistikų

Willow, nežinau ką ir rašyti. Turi būti kažkokia išeitis. Gal tikrai su keliais specialsitais reikėtų pasitarti.
Mergaitės teisios, nereikia ieškoti statistikos. Aš jos niekada neieškojau, kažkaip ramiau jaučiuosi be jos. Bet, aišku, kai kokį straipsnį skaitau internete ar spaudoje, tada labai stipriai užsifiksuoja, jei jame būna statistikos.
Kokius tyrimus tau dabar darė? Su tais kontroliniais tyrimais, aš turiu skaudžią patirtį. 2012 m. lapkritį, berods, padarė mamogramą ir nieko nematė, 2013 m. vasarį užsičiuopiau darinį, o liepą jau išoperavo virš 2 cm. Nu nemato jie, nemato...
Bet gydytis reikia.