Onkologinės ligos 44

Nieko sau nuobaudos Onkologiniam čia turbūt. Hematologijos skyriui kiek kitaip, nors ten yra gydantis gydytojas ir tiek.
Vyras gulasi pagal grafikėlį chemijai kas tris savaites, kaip ten juos sudėlioja nežinau. Būna, kad palatoj pastato papildomą lovą, bet šiaip atsilaisvina vieta dienos bėgy paprastai.

Bet tas kaip tas realybes jausmo sumazejimas/. Viskas kaip sapne vyksta, as viska puikiai suprantu, gaudausi, bet ta busena kaip sapne, tai nenormalu... O maziukui mano jau 7men.

o gal psichosomatika cia?as kol judu,begu,negalvoju,viskas ok.tik leidziu atsipalaiduot...nors realiai viskas dabar man ok.butu geriau,jei poilsio butu daugiau,bet su mazium nera kada.

ohoho, kokios razborkes. drasus gi musu gydytojai

patikėkit, kaip aš pamačiau kaip mano hematologė su pacientais bendrauja, pakraupus, aišku krūvis nerealus, bet ... aš tai jos pričiudus žinau, be to man tikrai pasisekė, kad pas ją papuoliau, bet dabartinė jos darbinė kultūrą gąsdina, nerekomenduočiau kaip gydančio gydytojo nei vienam silpnesnių nervų žmogui

Vyrui CRB 42.gal kas galetu pakomentuoti.israse antibiotikus.itariamas uzdegimas.leukocitai normoj.nusedimas berods 43..Aciu.

Tai negi nera kam suleisti neupogena? Cia gi elementaru

Mano CRB irgi chemijos metu svyruoja nuo 32 iki 50 ir niekas nieko neskiria. Juo labiau leukocitai normoje Gal organizmo apsaugine reakcija. Vis tik ne vandeni leidzia. Bet jusu vyras lyg po chemijos?

Monika, jums asmeniskai - baikit su tom diagnostikom. Prisigalvojo mergina sau liga, dabar visos sprendzia, kas cia per liga. Tyrimus pasidarys ir suzinos, kokia diagnoze, o ne supermamose diagnozes nustatineti ir gydyma skirti. Siulau dar viena diagnoze: uzleista depresija. Kas dar???

Maniskis jau po chemijos trecias menuo.tik norejau suzinot cia jau labai didelis .tas CRB?

Vyrui kilo crb nuo 5 iki 55, norma iki 5, bet tai kai kraujo liga iškart antibiotikai. Nusėdimo normų nepamenu, bet atrodo ir didokas, matyt uždegimas nemažas.

[quote=sena pažįstama,2014 02 18, 16:34]
Aciu Rupuzkes neguldo i ligonine, tipo, vietos neturi Bandem tos vietos issireikalauti per vedeja, tai buvo dar blogiau: vieta vis tiek neatsirado, o chemikai paskui ant tevo atsigriebe, ignoravo visa diena, neleido chemijos

Žiauru...kad jie vietų neturi, tai pilnai tikiu, bet taip elgtis su sunkiai sergančiu žmogumi...Nors tiek gerai, kad jie tik paignoruoti kuri laiką gali ar kitaip nepasitenkinimą parodyti, o gydymą vistiek tą patį turi skirti, nieko čia jie nepagasdins. Tik, aišku, labai nemalonu, kai taip. Galima tiesiog skųstis ligoninės vadovybei, jei santykiai su daktarais taptų įtempti. Tik nėra didelio malonumo tuo užsiimti...Stiprybės Jums.

Noriu padėkoti forumietei įspėjusiai, kad biopsijos atsakymo gali tekti palaukti nebūtinai per gydytojo pranašautą dienų skaičių. Žadėjo per 7-9 dienas, šiandien jau 12 - dar neturime.

Ar galite patarti susidūrusios su ligoniais, kuriems po galvos smegenų operacijos sutriko kalba ir sąmoningumas. Šiandien 12 diena po operacijos, mano tėvelis kalba nenoriai, nors jau didelis pasiekimas toks, kad atsakinėja į klausimus. Savo noru pats dar nė karto neužvedė kalbos, nieko nepaprašė, nenumetė jokio komentaro. Vieną dieną atmintis veikia puikiai: artimųjų vardai, namų adresas, kasdieniai reikalai iki operacijos ir pan. Kita dieną painioja vaikų vardus, maišosi dienose ir kt. Panašiai sekasi ir su rašyba, skaičiavimu, daugybos lentele. Man įdomu ar reikia stengtis jį kuo dažniau mankštinti primenant įvairius gyvenimo įvykius, klausinėjant jo, prirašant uždavinių ir pan.? Kaip darėte Jūs? Logopedė nieko dorai mums nepaaiškina Ateina porai min ir jau trepsi lyg skubėdama, numeta vieną kitą žodį, patys mokykit ir pabėga. Gal su tuo susidūrusių asmeninė patirtis praverstų labiau Nenorime perspausti, kad nepakentume. Dažniausiai po 10-15 min darbo sako pavargau.

Su fiziniu pajėgumu sekasi puikiai. Kinezaterapeutės prašomas sėkmingai mankštinasi ne tik seansų metu, bet ir vis pakartodamas pats savarankiškai. Atlieka visus elementarius fizinius veiksmus, jau pats ir valgo, eina į wc, skutasi barzdą ir t.t. Šiuo klausimu esame patenkinti. Tik neramu, kad karts nuo karto iš po lėto krutina dešinę plaštaką...

Bet kas liečia sąmoningumą, dar labai sunku susitaikyti ir nepalūžti Gydytojas vis sako, kad ir taip džiaugtumėmės, juk kiekviena diena vis šviesesnė. Tik nesuprantu kodėl mūsų neįspėjo, kad tikrai nebus viskas taip kaip buvę, kad reikės daug darbo ir dar daugiau tikėjimo. O dabar išėjo taip, kad išleidome tėti į operacinę, o sulaukėme jau kito žmogaus... Svarbiausia, kad buvo klausta, prašyta įspėti dėl galimų pakitimų po operacijos ir pan. O gydytojas tik kartojo, kad būtume ramūs, nes operuos tokią smegenų vietą, kur nepalies jokio svarbaus centro... Dabar klausiamas ar tai komplikacijos, sako, kad ne, nes tai tik pooperacinis laikotarpis. Bet klausiu kada galėtume tikėtis sąmoningo tėčio, sako, kad intelekto nesitikėti ir džiaugtis, kad jis atlieka elementariaus žmogiškus veiksmus Kaip tai suprasti?

P.S. dar prisiminiau - tėčiui dvejinasi su viena akim. Okulistė ištyrė akių dugną, sako turėtų atsistatyti, dabar reikia stebėti. Jei neatsistatys, reikės operacijos.