QUOTE(Deire @ 2014 06 03, 10:49)
pernai man šitas patarimas irgi labai padėjo - tiesiog pabandžiau nesustoti...jeigu nebegaliu, tai sulėtinu bėgimą iki minimalaus, bet bėgu...ir nežinau kaip kitiems, bet man buvo sunkiausia ties tom pačiom vietom ir turbūt labiau psichologiškai, negu fiziškai...peržengus tą ribą, daugiau sustoti nebesinorėjo



aciu, tyliai ir pati save prie tos minties pratinausi, matyt, intuityviai. galvojau, visi prades sakyt, kad butinai daryciau pauzes

as, beje, irgi buvusi uzkietejusi rukore. kai savo gyvenime atradau sporta, tai nuo to laiko absoliuciai nebesinori rukyt. juk sako: viena iproti galime pakeisti tik kitu iprociu. jei uzsibrezi tiksla, ir ejimas jo link sunkus (o taip ir turetu but), tai galvok: va, nerukyciau, siandien jau daugiau pasiekciau
