QUOTE(zvaigzdelee @ 2015 03 28, 12:51)
Nebegaliu kentėti šio skausmo savyje. Norisi rėkti, staugti ir griūti prie dukrytės kapo. Todėl nors skausmas labai šviežias, nusprendžiau aš pasidalinti savo istorija, kuri galbūt padės kitoms mamoms.
Die.. kaip senai nebuvau cia uzejusi...
Šiandien atsitiktinai perskaiciau straipsnį
http://www.tavovaika...s...mp;no=0&s=2
ir nusprendziau uzsukti, tikėdamasi, kad jį parasiusi mamytė taip pat užsuka čia, o dar zvaigzdeles istorija... rodos mano zodziais parasyta.
5 metus atgal mano sunelis iskeliavo anapilin. Kaip ir zvaigzdelee, silpni vaisiaus judesiai, galvojau kad normalu, prieš gimdymą, jau buvo 38 nestumo savaitė, ko pasekoje, padelsus vieną vakarą, ryte jau buvo per vėlu... Toliau istorija, analogiška kaip ir zvaigzdelees. Daug sielvarto, daug KODEL, rodės kad gyvenimas baigėsi. Priežastis, išplonėjusi ir daug kartų apie savo ašį apsisukusi virkštelė ties bambute, ko pasekoje asfikcija.
Vėliau skubėjau pastoti, pavyko po 3 mėn. tačiau ir vėl smūgis, leliukas vėl nepanoro ateiti, 13 sav. sustojo jo sirdutė... Duobė buvo gili, nenorėjau nei dirbti, nei išvis matyti žmones aplink save... Ir kaip išprotėjusi norėjau kudikelio. Taigi po 3 men ir vel nestumas. Ir tik tada pastojusi suvokiau, kad GALBUT tais praradimais nzn dievas, likimas ar dar kas, man nori kazka pasakyti, gal privalau keisti gyvenima ir tada kudikelis nores pas mane ateiti?? Tas prasmes ieskojimas man buvo tarsi nusvitimas, pasakiau sau, kad istversiu viska kas bus man duota, bet kudikeli as turesiu,. Pasikeičiau, tapau atlaidesnė, pradėjau mėgautis tuo ką turiu, kiekviena diena. Ir stai dabar aplink mane zuja dvi nenuoramos mergytes (viena 3 metu kita 8 menesiu)
) Ir galite mane uzmetyti akmenimis, bet, praejus tiek laiko, suprantu, kad tos netektys buvo neveltui, jos mane pakeite, ismoke, uzaugino.. Gal tai visai ne BAUSME, gal tai ŠANSAS kažka keisti, GALIMYBĖ taisyti padarytas ir dar nepadarytas klaidas...
Man tai padėjo, galbūt, tai padės ir Jums, mielos Angelų Mamos...