Mamkos patarkit: kaip tureciau reaguoti, ka sakyti?? Dickiui (3 metai su puse) uzeina tokie kaip ir priepuoliai. Jei tetis subara vaika, tada prasideda: "nereikia tecio", arba "nereikia mamos, - iseik" ir t.t. ir pan. Suprantu, kad cia slypi kazkokia uzlepta problema, nes vakar vakare nereikejo brolio. Brolis, staigiai susirgo, su greitaja isvezem i ligonine. Matyti dickis issigando musu nerimo. Pakalbejom apie tai, bet tada prasidejo: "nereikia zuikucio (zaisliuko). Ir ziuriu, asaros rieda kaip pupos, sirdeleje kazkas yra, bet nerandu zodziu, ka tokiu atveju deretu sakyti
QUOTE(Limcamca @ 2007 10 06, 14:30)
Mamkos patarkit: kaip tureciau reaguoti, ka sakyti?? Dickiui (3 metai su puse) uzeina tokie kaip ir priepuoliai. Jei tetis subara vaika, tada prasideda: "nereikia tecio", arba "nereikia mamos, - iseik" ir t.t. ir pan. Suprantu, kad cia slypi kazkokia uzlepta problema, nes vakar vakare nereikejo brolio. Brolis, staigiai susirgo, su greitaja isvezem i ligonine. Matyti dickis issigando musu nerimo. Pakalbejom apie tai, bet tada prasidejo: "nereikia zuikucio (zaisliuko). Ir ziuriu, asaros rieda kaip pupos, sirdeleje kazkas yra, bet nerandu zodziu, ka tokiu atveju deretu sakyti
O brolio nereikėjo prieš ligoninę ar po? Gal jis pasijuto kaltas - pasakė, kad nenori brolio, štai ir nėra. Dar vienas maždaug tokio amžiaus vaikų psichikos aspektas - jie jaučiasi visagaliai.
O šiaip tai tiesiog jo jausmus jausmus bandyt įvardinti - supykai ant tėčio. Norėtum, kad jo nebūtų. Norėtum daryti ką tik sugalvoji.
Dėl brolio - jam tikriausiai irgi neramu, ypač jei dar ir kaltę jaučia...
Ar kalbėjot apie tai kaip jis jaučiasi, kaip jūs jaučiatės dėl brolio ligos?
QUOTE(Raideles @ 2007 10 06, 16:50)
O brolio nereikėjo prieš ligoninę ar po? Gal jis pasijuto kaltas - pasakė, kad nenori brolio, štai ir nėra. Dar vienas maždaug tokio amžiaus vaikų psichikos aspektas - jie jaučiasi visagaliai.
O šiaip tai tiesiog jo jausmus jausmus bandyt įvardinti - supykai ant tėčio. Norėtum, kad jo nebūtų. Norėtum daryti ką tik sugalvoji.
Dėl brolio - jam tikriausiai irgi neramu, ypač jei dar ir kaltę jaučia...
Ar kalbėjot apie tai kaip jis jaučiasi, kaip jūs jaučiatės dėl brolio ligos?
O šiaip tai tiesiog jo jausmus jausmus bandyt įvardinti - supykai ant tėčio. Norėtum, kad jo nebūtų. Norėtum daryti ką tik sugalvoji.
Dėl brolio - jam tikriausiai irgi neramu, ypač jei dar ir kaltę jaučia...
Ar kalbėjot apie tai kaip jis jaučiasi, kaip jūs jaučiatės dėl brolio ligos?
Taip, kalbejom, butinai.
Reikalas tas, kad brolio pas mus nereikia periodiskai nuo jo gimimo. Jei tik subaram ar sudraudziam dicki, tuoj: "nereikia, brolio" arba ta pati sako, subarejui. Kartais nervai nelaiko, sakau, nereikia, tai iseisim
Kartais apsikabinam, kalbames, kad visi reikalingi. Bet realiai del tos problemos ne per zingsni is vietos 
gal reikia jo tiesiog paklausti, ka reiskia "nereikia brolio". man rodos, vaikai ir suaugusieji zodzius vartoja ir supranta skirtingai. be to, manau, kad mamai tas vaiko "nereikia brolio" irgi sukelia tam tikru jausmu, pvz., kaltes, pykcio, bejegiskumo, nusivylimo, kurie privercia gintis ir trukdo kitaip pazvelgti i situacija.
mano keturmetis Gustas irgi yra sakes, kad jam "buvo geriau, kai nebuvo Miko". tada buvau labai sutrikusi ir nezinojau, ka pasakyti.
mano keturmetis Gustas irgi yra sakes, kad jam "buvo geriau, kai nebuvo Miko". tada buvau labai sutrikusi ir nezinojau, ka pasakyti.
Nusipirkau "Mazylio tramdyma", tikiuosi perskaicius pavyks pazvelgt i savo vaikus ir ju elgesi is kito tasko.
QUOTE(Erika1 @ 2006 06 17, 20:40)
Siūlyčiau mamytėms ir tėveliams norintiems išugdyti savim pasitikintį, protingą, laimingą ir mokantį džiaugtis gyvenimu vaiką paskaityti Murphio knygą "Jūsų pasąmonės galia", kurioje labai paprastai, įtikinamai išdėstyti teigiamo mąstymo pagrindai ir privalumai 
.
Vėliau dar pagilinant žinias praverstų John Kehoe "proto galios XXI amžiuje ir Barbaros Berger "Greitasis maistas sielai" . Kai prisiminę įvykius iš savo gyvenimo patirties ir suvokę, jog pozityvus mąstymas iš tikrųjų veikia, visa tai galėsite pritaikyti savo vaikams. Tik gaila jog, lietuvių kalboje yra išleista tik viena knyga
Ivonne Delaflor "Pozityvus vaikas", kurio nieko labai naudingo nesužinojau ir jai leisti pinigų tikrai neverta
. O rusų kalba yra labai nuostabi John Kehoe "Sila razuma dlia detei", kurią perskaičius taps daug lengviau auklėti vaikus ir patikėti, jog be ypatingai didelių pastangų galėsi duoti savo vaikui geriausius gyvenimo pagrindus.
.Vėliau dar pagilinant žinias praverstų John Kehoe "proto galios XXI amžiuje
ir Barbaros Berger "Greitasis maistas sielai" . Kai prisiminę įvykius iš savo gyvenimo patirties ir suvokę, jog pozityvus mąstymas iš tikrųjų veikia, visa tai galėsite pritaikyti savo vaikams. Tik gaila jog, lietuvių kalboje yra išleista tik viena knyga Ivonne Delaflor "Pozityvus vaikas", kurio nieko labai naudingo nesužinojau ir jai leisti pinigų tikrai neverta
. O rusų kalba yra labai nuostabi John Kehoe "Sila razuma dlia detei", kurią perskaičius taps daug lengviau auklėti vaikus ir patikėti, jog be ypatingai didelių pastangų galėsi duoti savo vaikui geriausius gyvenimo pagrindus.Skaičiau "Jūsų pasąmonės galia", "Greitasis maistas sielai" ir t.t. jos man patiko, o didžiausia nesąmonė tai knyga Ivonne Delaflor "Pozityvus vaikas"
be reikalo išmesti pinigai ir tiek 
Kraupu
Kas neskaito angl., tai darzelio islestuvininkai, ju pasirodymas tevams....
Palestina...
Kai mes mastome apie pozityvuma, pasaulyje auga kitokia karta....
Po tokiu vaizdu susimastai, kas tas pozityvumas, ir ka reikes daryt musu pozityvems vaikams lygoniu apsuptyje, nes pasaulis kuo toliau tuo ziauresnis darosi...
Papildyta:
Sazines grauzatis del nesusivaldymo bendraujant su vaiku, nublanksta...
Kas neskaito angl., tai darzelio islestuvininkai, ju pasirodymas tevams....
Palestina...Kai mes mastome apie pozityvuma, pasaulyje auga kitokia karta....
Po tokiu vaizdu susimastai, kas tas pozityvumas, ir ka reikes daryt musu pozityvems vaikams lygoniu apsuptyje, nes pasaulis kuo toliau tuo ziauresnis darosi...
Papildyta:
Sazines grauzatis del nesusivaldymo bendraujant su vaiku, nublanksta...
Tai tik dar kartą įrodo, kad auklėjimas daro didelę įtaką žmogaus ateičiai.. Palestiniečiai programuoja vaikus karui
Dabar skaitau J.Grey "Vaikai kilę iš dangaus". Nepaisant amerikietiško rašymo stiliaus, randu gerų minčių. Daug galvoju, kaip auklėjo mane ir kokį poveikį darė tam tikros priemonės.. gaila, kad visi prisiminimai maždaug nuo 6 metų, o auklėti reikia savo metinę dukružę Nors gal autorius teisus - nauji laikai reikalauja naujų auklėjimo metodų? Nežinau, kaip seksis, bet mušti savo dukters tikrai nesiruošiam.
Sunkiausia - tėvams išlaikyti ramybę ir objektyviai nuspręsti, kaip elgtis.
Dabar skaitau J.Grey "Vaikai kilę iš dangaus". Nepaisant amerikietiško rašymo stiliaus, randu gerų minčių. Daug galvoju, kaip auklėjo mane ir kokį poveikį darė tam tikros priemonės.. gaila, kad visi prisiminimai maždaug nuo 6 metų, o auklėti reikia savo metinę dukružę
Nors gal autorius teisus - nauji laikai reikalauja naujų auklėjimo metodų? Nežinau, kaip seksis, bet mušti savo dukters tikrai nesiruošiam.Sunkiausia - tėvams išlaikyti ramybę ir objektyviai nuspręsti, kaip elgtis.
As db skaitau "Indigo vaikai" Alderio, tai nors ir truputeli ten, mano akim ziurint, marazmai vietomis, bet irgi geru minciu pasisemti galima ir pakoregoja mastysena....
Labai patiko mintis: daug knygu ir psichologu raso apie vaiku auklejima, budus ir t.t. Ir nei vienas nezinome ir negalime zinoti koks yra teisingas, nes kiekvienas vaikas unikali butybe ir tie patys budai kitiems gali neveikti...
Pakeiciau nuomone apie tai, kad vaikams nereik aiskinti, reik nauduoti ko maziau zodziu, kad kazka pasiekti, kad iki tam tikro amziaus jie nesuvokia tam tirkru daliku. O Indigo knygoje aprasyti budai, kaip bendrauti man veikia daug geriau negu paprastas pasakimas..."reik dalintis" arba "nelipk is lovos basom kojom"...O kai paaiskini kodel reik dalintis ir kodel nereikia lipti is lovos basam tada suklusta isgirdes kokios pasekmes gali buti...
PVZ vakar: nupirkau 3 surelius ir 3 saldainius... Atejom namo tas susigrebe viska sako "tai jau tikrai man", sakau palauk, cia kiekvienam po 1, man, tau ir teciui... Tas susierzino, sako "ne cia man nesidalinsiu", sakau "tai tau ir nereikia dalintis, nes as pirkau visiems, ne tik tau...jei nori imk savo sureli ir nesidalink". Vel supiko, kaip cia ne jam vienam. Anksciau irgi pirkau visiems tik ne akcentavau. Sakau tau butu malonu jei as tau pasakiciau neduosiu oubolio, sako ne nebutu. Sakau, o tau patiktu jei tetis riesutais nesidalintu kai valgo - ne nepatiktu... Tada pagalvojo jis ir sako gerai as pasiimsiu du surelius, o jums 1, paskui pauze ir sako "ai ne, uzteks man ir 1, nereikia 2". Nors tai truko geras 5 minutes, tos diskusijos, bet rezultatas manau bus ne vienkartinys...
Aisku ne visoms situacijoms tai tinka gal but ir nevisada turi tiek laiko, kantrybes ir nervu, bet buti kategoriskam irgi ne gerai...
Labai patiko mintis: daug knygu ir psichologu raso apie vaiku auklejima, budus ir t.t. Ir nei vienas nezinome ir negalime zinoti koks yra teisingas, nes kiekvienas vaikas unikali butybe ir tie patys budai kitiems gali neveikti...
Pakeiciau nuomone apie tai, kad vaikams nereik aiskinti, reik nauduoti ko maziau zodziu, kad kazka pasiekti, kad iki tam tikro amziaus jie nesuvokia tam tirkru daliku. O Indigo knygoje aprasyti budai, kaip bendrauti man veikia daug geriau negu paprastas pasakimas..."reik dalintis" arba "nelipk is lovos basom kojom"...O kai paaiskini kodel reik dalintis ir kodel nereikia lipti is lovos basam tada suklusta isgirdes kokios pasekmes gali buti...
PVZ vakar: nupirkau 3 surelius ir 3 saldainius... Atejom namo tas susigrebe viska sako "tai jau tikrai man", sakau palauk, cia kiekvienam po 1, man, tau ir teciui... Tas susierzino, sako "ne cia man nesidalinsiu", sakau "tai tau ir nereikia dalintis, nes as pirkau visiems, ne tik tau...jei nori imk savo sureli ir nesidalink". Vel supiko, kaip cia ne jam vienam. Anksciau irgi pirkau visiems tik ne akcentavau. Sakau tau butu malonu jei as tau pasakiciau neduosiu oubolio, sako ne nebutu. Sakau, o tau patiktu jei tetis riesutais nesidalintu kai valgo - ne nepatiktu... Tada pagalvojo jis ir sako gerai as pasiimsiu du surelius, o jums 1, paskui pauze ir sako "ai ne, uzteks man ir 1, nereikia 2". Nors tai truko geras 5 minutes, tos diskusijos, bet rezultatas manau bus ne vienkartinys...
Aisku ne visoms situacijoms tai tinka gal but ir nevisada turi tiek laiko, kantrybes ir nervu, bet buti kategoriskam irgi ne gerai...
Aš irgi jau skaitau "Vaikai kilę iš dangaus" ir kaip tik baigiu skaityti "Kaip ištikrųjų mylėti savo vaiką" kolkas pastebiu kad viena knyga papildo kitą, vienoje daugiau teorinės žinios kotoje praktinių patarimų, žodžiu viską sujungus gaunasi visai šauni informacija ir metodai
Tiesa maniškiui suėjo šešeri ir jis po subarimo kažką panašaus pasakė "Nebenoriu gyvent, viskas" , man akys
galvoju, gal išgirdo tokią frazę kur? Paskutiniu metu jis susidomėjo mirties faktu ir kas atsitinka...žodžiu...auga vaikai auga ir problemos...auga poreikis tobulesniam auklėjimui
Tiesa maniškiui suėjo šešeri ir jis po subarimo kažką panašaus pasakė "Nebenoriu gyvent, viskas" , man akys
galvoju, gal išgirdo tokią frazę kur? Paskutiniu metu jis susidomėjo mirties faktu ir kas atsitinka...žodžiu...auga vaikai auga ir problemos...auga poreikis tobulesniam auklėjimui
Ir man nepatinka naujasis pavadinimas 
Pas mus su mazium daugmaz viskas aisku tik gaila kad negaunu ne vienos knygos paskaityt apie pozityvu auklejima . Dabar mums daugiau rupesciu kelia vyresneliai tai labai padejo straipsniai is cia: http://www.positiveparenting.com/
Pas mus su mazium daugmaz viskas aisku tik gaila kad negaunu ne vienos knygos paskaityt apie pozityvu auklejima
. Dabar mums daugiau rupesciu kelia vyresneliai tai labai padejo straipsniai is cia: http://www.positiveparenting.com/
