Pozityvus mąstymas

1. Prašymas "Prašau, eiti valgyti"
2. Supratymas "Suprantu, kad db žaidi ir tau įdomu, bet atėjo laikas valgyti"
3. Paskatinimas "Jei db eisi prie stalo, mes kai papietausim pabaigsime žaidymą kartu"
4. Pozityvus paliepimas "Prašau eiti prie stalo" sakoma ramiai be juokių emocijų, tono pakeitimo ar balso pakėlimo... Ir taip su tarpais (pvz., keios sek., ar daugiau), kelis kartus tą patį, žodis į žodį... vaikui reikia duoti laiko susiprasti, nes kai kurie vaikai iš principo nenori tuoj pat atlikti tai ko prašoma...
5. paskui jau "time outas", Gray siulo vaiką uždaryti kambary tiek minučių keik vaikui metų. Na aišku, mažesnėms nei 3 metai vaikams, nerizikuočiau aš taip daryti...

o ką daryti su jaunesniais nei 3 metų vaikais? kai pirmi 4 punktai nesuveikia iš tikro net nustebau, kad neskaičius jokios panašios literatūros, dažniausiai naudoju būtent šiuos punktus.
šiandien rytą kovojom su apsirengimu į viską atsakymas buvo ne. galų gale susitarėm, bet vistiek apsirengėm ne tą, ką reikėjo. šiaip viskas normaliai, tik tiek, kad pagal dukrytės pageidavimą teko užmauti skirtingas kojines o čia reikėjo jai nusileisti, ar vistiek laikytis savo? nes pačioje pradžioje jinai pareiškė, kad išvis nesirengs, o pabaigoje, nors šiokį tokį kompromisą suradom. šiaip nėra jinai labai kaprizingas vaikas, dažniausiai susitariam, bet va kaip užeina kartais, tai nors galvą į sieną daužyk

Man keistokas pasirode tas time outas... Pati esu skaiciusi apie tai ne vienoje vietoje ir laida esu macius ne viena...bet niekur neradau parasyta,kad reikia veika uzdaryti i kambari... Kiek zinau,reikia tureti, " NEKLAUSIMO, NUSIRAMINIMO" vieta,kuri gali atsoti vienas kampas,laiptelis ir pan... SVarbiausia,kad vaikas nieko negaletu ten daryti,o tik sedeti ir apgalvoti del ko jis cia sedi... Jei vaikas vis dar nenusiramina po jam skirto laiko,reikia paaiskinti kad vel sedes tarkim 3min(nes 3metai)...Vaikui nurimus ir atsedejus neklausymo vietoj paaiskinama dar karta del ko buvo time out ir jis turi teveliu (ar kitu asmenu) atsiprasyti As pati vadovaujuosi sia sistema,nors maziukei tik 21men...Turim kampa,kuriame mazoji prastovi 2minutes...Kol kas juo pasinaudojom tik 3kartus...

nelabai įsivaizduoju, kaip priversti kampe pastovėti tas porą minučių nes jei jau užsikaprizija, tai tikrai nenorės kampe stovėti. prievarta laikyti? nesinori. nes jei pastatyčiau, tai kokiom 2 sekundėm, daugiau neišbus.

Nezinau,mano tai isstovi... jei matau,kad nori eiti,tai ramiai pasakau,kad laikas dar nesibaige...Ji verkslena,bet stovi... Per prievarta laikyti negalima,jei vaikas isejo is tos vietos,tegul - tik ignoruok vaika,nebedrauk su juo jam skitas minutes...Dazniausiai jie savo pykti vieni pasilike islieja...Galbut zaislus ismetys ar dar ka...Bet pabus vieni ir vis tiek nurims...Galiausiai atbus savo laika ramiai,o po savaites kitos jau ir stoves graziai kampe ar kitoj vietoj.

kazkaip tas 4-tas kitaip skambejo ar "tu turi eiti" cia tavo gal pazodinis vertimas is rusu kalbos, kad beveik neisiskiria nuo 1 lietuviu kalba ne taip skambejo man regis buvau net pp prezentacija pasidarius teveliui demonstruot, bet dabar kad uzstrigo ta tiksli formuluote
o paskutinio etapo metu netylima?


Papildyta:

aha, kazkada buvau atskyrus kambary-pasidraske, bet pagalvojo ir suprato, kad negraziai elgesi...

na, reiks bandyti ignoravimą tai aš išbandžius, tikrai ir žaisliukus išmėto ar šiaip kas po ranka papuola, tik nebandžiau niekad akcentuoti, kad dabar tiek ir tiek minučių mama nebendraus.

Visad vaikui reikia paasikinti ka jis blogai daro ir kas uz tai bus...Jie maziukai,bet supranta daug daugiau...Pykciu priepoliais vaikai bando atkreipti i save demesi - kad ir neigiamiamas demesys,bet jis gauna ko nori...Jei praejo reikiamos minutes,o vaikas vis dar neramus,vistiek reikia nueiti ir paaskinti,kad turi nusiraminti ir vel paliekama vaika toms keliom mintems. Dar vienas svarbus dalykas: vaikai kazka sakant,bandant paaiskinti neikada nedarykit to is ausktai. Reikia pritupti iki vaiko ugio ir kad butinai buti akiu kontaktas....

ka tik perskaiciau Faber ir Mazlish nuomone apie vadinamaja "pertraukele". trumpai perpasakosiu. pozityvus auklejimas yra auklejimas be bausmiu, o "pertraukele" savo esme ir yra bausme. skirdami pertraukele tevai tikisi, kad vaikas apmastys savo elgesi ir "padarys isvadas". taciau kaip ir visos bausmes, ji kelia vaikui tik pykti arba nusivylima, bet nepadeda rasti sprendimo. pateiktas ir pavyzdys.
berniukas piesia, o jo jaunesne sese vis traukia ji uz rankoves. galiausiai berniukas susierzina ir trenkia sesei.
a. mama skiria berniukui "pertraukele" uz seses musima, tikedamasi, kad per paskirta laika vaikas "apmastys savo elgesi". is tiesu, vaikas jauciasi isizeides, nesuprastas "sese man trukde!", supykes ir nori kersyti "kita karta atsigriebsiu, kai mama nematys" arba nusivyles savimi "as blogas".
b. mama sustabdo mustynes, bet pripazysta berniuko jausmus, ivardija problema ir iesko sprendimu: "tave erzina, kad sese tampo rankove, kai piesi. problema ta, kad seses musti negalima. ka darom?" ir pasiruosia uzrsyti pasiulymus "piesiu, kai sese miega" "piesiu savo kambaryje uzdares duris" "duosiu sesei kita zaisliuka" "kviesiu mama" ir tt. uzrasytus pasiuymus pakabina matomoje vetoje, kad berniukas prisimintu.
mano akimis is aprasytu variantu veiksmingesnis yra antrasis, nes ne tik nurodo, koks elgesys nepsgeidaujamas bet ir pripazysta vaiko jausmus ir pasiulo iseiti. pirmuoju atveju nei jausmu ivardijmo, nei pozityvios iseities nera.

apskritai, greju senokai skaiciau, bet ypac is sioje temoje perpasakotu jo ideju atrodo, kad jis linkes vaiku pykti, susierzinima ir kitas vadinamasias "neigiamas" emocijas laikyti blogiu, kuri vaikas privalo islieti vienumoje, pvz., uzdarytas savo kambaryje. jei, neklystu, mes cia kalbam apie knyga "vaikai kile is dangaus"?


manau, kad pozityvus auklejimas yra ne baudimas uz bloga elgesi, o tinkamo elgesio skatinimas. butinai reikia pastebeti, ka gero vaikas nuveikia, ir "geruju" pastebejimu turetu buti daugiau, negu "paaiskinimu apie bloga elgesi".
del akiu kontakto labai pritariu.

Tai kas be abejo,visad savo vaika pagirsi uz gera atlikta darba,ar koki veiksma O ir "pertraukeles" neskiri del tokiu dalyku...Jeigu tai ivyko pirma karta,butinai aptarsi si veiksma su vaiku,arba kaip rasiai savo pavizdyje,su abiem vaikais. man pertraukele galutine priemone...Nesigriebsi jos kiekviena karta vaikui ka iskretus...Ir tikiu kad pertraukeles padeda...Ka daryti kai vaikui pykcio priepuolis,klykia,saukia ir net nebando klausyti ka tu jam sakai? Arba,kartais vaikai net nenori pripazinti savo kaltes:tu jiems graziai aiskini sakai,bandai rasti bendra iseiti,o vaikui nemotais neki tu su juo ar ne - darys jis savo... Mes dar su sia stadija nesusidurem - mazyle dar maza,bet manau,kad daugelis is musu sia stadija praeis...Ir nesvarbu kaip nuo pat mazumes tu vaika auginai...tiesiog dauguma vaiku praeina si laikotarpi...

Dėl petraukėlių

Skaičiau, kad auklėjant be bausmių petraukai galima paskirti malonią vietą, kur vaikas ne šiaip sedės liūdnas, o galės "poilsėt", atitrukt nuo situacijos - sudėti ten jo mėgstamus žaislus, popieriaus ir kreidels... Ką manot apie tai?

ragnez, ačiū, kad atkreipei dėmesį, iš tiesų kažkodėl pozityviame auklėjime nėra kalbos apie jausmus. Matyt verta kombinuoti auklėjimo stilius Iš www.positiveparenting.com mes pasiskolinom neblogą schemą kaip eiti miegoti ir ko tikėtis iš vaiko. O iš Mazlish galima pasiimti jausmų svarbą
Taip pat schema kaip paprašyti vaiko ką nors daryti irgi gera. Ypač jei pakeliui dar apie jasmus pasikalbėti