Pozityvus mąstymas

is didelio rashto ishejom is krashto, ane?

o rusakalbems mamytems tik didzhiuel pagarba, kad jos stengiasi cia rashyti lietuvishkai, tuo parodydamos pagarba musu kalbai.

DIDŽIULĖ - norėjai parašyti ar ne?

OJ prajuokino čia panašiai, kaip - juokiasi puodas, kad katilas juodas

Nesuprantu tos paskutiniu metu paplitusios mados forume kabinėtis prie rašybos nu man jokio skirtumo kokias klaidas padarė žmogus-juk giliniesi į tai,ką jis norėjo pasakyti,o ne kaip parašė???aš nekalbu apie kokius keiksmažodžius ar tokią struktūrą sakinio kai nebesupranti ką sako..bet nejaugi jūs pačios nebendraujat su niekuo kad ir angliškai?aš žinau,kad darau daug gramatinių klaidų rašydama,bet man tas pats-man svarbu bendrauti ir kalbėti,o ne galvoti kaip ką parašyti, ir niekada dar niekas nepasakė man pastabos kad mano anglų kalba su klaidom
o į temą tai norėjau pasakyti, kad tema labai idomi, bet kaip jūs sutariat su vyrais tuo klausimu?nes pas mus ojoj kiek bėdų dėl to kyla,vyras vis mano,kad diržiukas geriausias auklėtojas ir mes pykstamės pastoviai, ir žinau kad negerai,nes vaikas mato,kad aš vis užstoju ir vis bėga pas mane guostis šiaip sunkiai pastaruoju metu susikalbu su dukra-žinau,kad pati kalta,kad dėmėsio db vaikui trūksta labai,kad man kantrybės nėra,žodžiu kariaujam

as irgi del tu rasybos klaidu kabinejimosi nesuprantu.

O del sutarimo su vyru auklejimo klausimais... irgi buna bedu. Vyro auklejimo metodai man absoliuciai nesuprantami, tai stengiuosi su juo pakalbet, issiaiskint kaip abu turim elgtis. Taciau sunku, juk ir as pati nesu tobula (toli toli nuo to), tai ir man paciai tenka mokytis, bet bent jau stengiames...

Beje, pastebejau, kad patarimai dazniausiai buna auginantiems viena vaikeli. As su vienu daugmaz zinau kaip elgtis atitinkamose situacijose, bet kai yra abu, kai jie tarpusavy pesasi, ar net musasi, tuomet pasijuntu bejege...

Dėl vyro, ir pas mus būna, kad nesusikalbam, sunkiai, bet jis irgi stengiasi ir palaiko mane, nors kartais ir pasiėlgia, kaip eilinis neišmanėlis...
Diržiuko mes nenaudojom niekada, bet balso pakelimas tai pasitaiko, nors kovojam su to intensiviai. Mano vaikas labai jautrus aš jei ką griežtai pasakau, jam atrodo, kad aš riekiu

Dzimute, patarymai šiap ne tik vienam vaikui, yra ir dviem vaikams, na bent dėl pieštinių tai buvo toks "Jei tai ką daro vaikai nėra pavojinga, kištis ne reikietų ", susipikus reik atsiprašyti viens kito ir t.t., o apsistumdymai ir t.t. tai nėra kažkas baisaus (tik mūsų nervams aišku), vaikai kovoja už savo, megina įsitvirtinti... Kiekvienas vaikas turi turieti savo kažkokią, bet min. erdvę, žaislus ir t.t., kurios kiekvienas turi gerbti. Ir jai vaikas atsisako dalintis, pvz., tai suaugę neturietų to reikalauti, nes mes savo daiktais nesidalinam su kiekvienu svečiu ir net giminaičiais...

anna, gal tavo vyrui reiktų vaizdžiai nupasakoti, kokios gali būti pasekmės tokio auklėjimo, kad jis bent suprastų, kad taip negerai yra... Agrėsija gimdo agrėsiją...Smurtas - smurtą, meilė -meilę ir t.t.

Et,aš jam pastoviai tą kartoju-bet jis sako,kad va aš gavau diržo,tu gavai ir ką-geri žmonės išaugom,o jei nebūtume gavę..ir ką čia gali pasakyt?aš jam aiškinu,kad tais momentais nekęsdavau savo tėvų,nekęsdavau savęs,kad bijau jiems ką pasakyt,o jis-nu bet vistiek va žinai užtai kas yra gerai,o kas ne..nžn,aš noriu užauginti tokį vaiką kuris nebijotų būti kitoks,kuris nebijotų savo svajonių,turėtų drąsos jas įgyvendinti ir turėtų drąsos pripažinti savo klaidas..o vyras nori kareivio na ir mūsų šeimų modeliai skirias,man tėvai davė daug savarankiškumo,o jam ne,tai matyt tas irgi atsispindi

galbut, tokie patarimai tiktu, kai vaikai jau paauge, supranta viska, bet kai jie dar pypliukai (vyresnei mergytei 3 metukai), tai kazkaip sunku ta toki supratima iskiepyt. As ir taip per daug reikalavau is jos, nuo pat sunaus gimimo. Vis isivaizduodavau, kad ji privalo but supratingesne, nei yra. O juk ji dar tokia maza tebuvo... Manau, kad jau pridariau klaidu, kurias noreciau kaip nors atitaisyti. Tik nezinau kaip

bijau, kad suaugusiu zmoniu nepakeisim, jei jie patys nenores keistis.

nera jokiu specialiu taisykliu keliems vaikams: kas galioja vienam, tas galioja visiems. tik, kai vaiku daugiau ir jie ivairaus amziaus, siek tiek sunkiau.

tai, kad leidi vaikams patiems spresti konfliktus, nereiskia, kad toleruoji ju tarpusavio pestynes, rekima ir pan. bent as i netinkama elgesi reaguoju, stabdau bet koki santykiu aiskinimasi jega. tarkim, benas su gustu nepasidalina zaislo ir susimusa. as darau taip:
1. nutraukiu pestynes, sakydama, kad man nepatinkai, kai vaikai musasi, ir tikiuosi, kad jie gali susitarti zodziais
2. aprasau, problema: gustas ir benas nori zaisti su tuo paciu zaislu, todel susipyko.
3. pasakau, "man atrodo, jus tikrai galite sugalvoti, kaip pasidalinti"
ir tik tada palieku juos ieskoti iseities.

apskritai, kai pradejau namie taikyti kai kuriuos konkrecius patarimus, vaiku elgesys pagerejo.

1. man atrodo, kad paaiskinima "man nepatinka" reiktu keisti. Reikia pasakyti tikslia priezasti del ko tau nepatinka
2. O jie pakankamai dideli, kad gali savarankiskai sugalvoti, kaip pasidalinti? As tokiu atveju visada pasiulau koki kita zaidima. Nors musu situacija visai kitokia. Pvz mazasis pasiima zaisla ir bando zaisti, vyresnioji iskart atbegus atima, tada mazasis klykia. As aiskinu, kad atiminet is zmoniu negalima, jei nori, reikia paprasyti, jei neduoda, palaukti, kol jam atsibos. Paprastai tai nesuveikia. Tada pasiulau mazajam imti kita zaisla, ar pazaisti su juo koki kita zaidima, cia iskart dukra atiduoda zaisla mazajam ir puola imti mano pasiulyta nauja varianta... Gincas issprestas, bet situacijos ir toliau kartojasi...

neverta su vmazhais aikais pravedineti ilgu diskusiju. jiems svarbesne tavo kuno kalba, o ne zhodzhiai. kuo trumpiau ir aishkiau kalbi - tuo veiksmingiau. "man nepatinka" yra ne paaishkinimas, o mano jausmu del vaiku elgesio apibudinimas. mano supratimu to uzhtenka.

veliau parasysiu, kaip sprendem del zaislu dalijimosi.

Štai ištrauka iš mano medžiagos apie pizityvų auklėjimą

Pozityvaus auklėjimo pagrindai:

1 prašyti, bet ne reikalauti (įsakinėti);
2 Atsisakyti retorinių kalusymų ir prašyti tiesiogiai

Kad vaikas reaguotų reikia prašyti tiesiogiai, o ne atkreipti dėmesį į neigiamą fakltą.

NE : Tavo kambary vėl netvarka (Neigiamas teiginys : ) - O: Prašau susitvarkyti kambarį (Pozityvus pageidavimas: )
Ne :Paskutinį kart vėluoji - O: Prašau nevėluoti
NE : Nederėtų mušti broliuko - O: Prašau nemušti broliuko
NE :Man nepatinka kaip elgiesi su sesute - O: Prašau elgtis su sesute gražiai
NE :Vaikai, per daug triukšmaujate - O: Vaikai, prašau jus nurimti.

3 Per daug nepamokslauti
4 Kviesti bendradarbiauti
Vietoj: Liaukis muštis Šitas: Prašau liautis mušus sesutę. Pmėginkime susitaikyti.
Vietoj: Eik valgyti... Šitas: Eime valgyti, prašau prie stalo...
NE : Nutilk - O: Ramiai pasiklausykime ką sako mama, prašau patylėti...
Ne: Išjunk TV - bet : Žiūrėkime mažiau TV. Prašau už 10 min jį išjungti...

5 Bausmės - veiksmingas, bet netinkamas (nehumaniškas) būdas susitvarkyti...žinojimas, kad busi nubaustas suteikią ne norą bendradarbiauti, o pyktį.
Pozityvus auklėjimas akcentuoja ne blogą, o gerą elgesį, todėl tėvai turėtų "gaudyti", pastebėti būtent gerą elgesį. Kai pastebime ir akcentuojame teigiamus dalykus, vaikai jaučiasi, kad yra geri - tai stiprina savivertės jausmą ir pasitikėjimą savimi...

6 Bendradarbiauti skaitinantys žingsniai

Norint, kad vaikas bendradarbiautų, kažką padarytų ko prašome, derėtų laikytis tokių 5 žingsnių:
Prašymas -> Supratimas-> Atpildas ->Pozityvus paliepimas-> Pertrauka

Jei vaikas suvokia save kaip atskyrą žmogų (maždaug nuo 3 metų), taikomas "time outas" vaikas uždaromas kambary, tiek min kiek vaikui metų...