laukiam nauju patarimu
Aš pati tai skystimėlis esu 
Kartais besiruošiant vestuvėms susigraudinu 
Svarbiausia, kad neužmatyčiau šalia ką susigraudinusio per vestuves, tai tada ir pati turėčiau atsilaikyti
Tikiuosi... 
Kartais besiruošiant vestuvėms susigraudinu Svarbiausia, kad neužmatyčiau šalia ką susigraudinusio per vestuves, tai tada ir pati turėčiau atsilaikyti
Tikiuosi...
maza is manes patareja, bet manau labai svarbus yra nusiteikimas. nusiteikti kad vestuves tai dziugi svente, kad susirinkote pasilinksminti, ir kokia laime susituokti. gal vengti tu graudinanciu sveikinimu, islydejimu. as pati jei daryciau vestuves, stengciausi kuo maziau tu nesamoningu kalbu isvengti, nes man jos nepatinka. jei mano senele sugalvotu sakyti kokia graudinancia kalba (mylimiausia maziausia isleidziam i pasauly vargeli vargti...) manau man net juokas suimtu tai reiktu stengtis nesusijuokti. o priesaika ir visus grazius zodzius issakyciau busimajam pries svente, koki vakara pasidaryti pasisedejima dviese, nuosirdu grazu. as apskritai nemegstu prie kitu akiu labai jausmu reiksti, tai nesinori ir priesaikos kazkokios sakyti kitiems girdint. nebent ta tradicine kur kunigas i ausi snibzda(kiek maciau per kitu vestuves taip buvo)
As irgi labai bijau, kad verksiu 
, nes jau per daug esu jautri tokiems dalykams.. O neduok Dieve dar kazka pamatysiu susigraudinusi tai ir pati prisijungsiu
, nes jau per daug esu jautri tokiems dalykams.. O neduok Dieve dar kazka pamatysiu susigraudinusi tai ir pati prisijungsiu
oj merginos, aš prieš savo vestuves net nepagalvojau, kad galima apsiverkti besakant priesaiką.. vyrui besakant priesaiką pamačiau sudrėkusias akis.. ir neišlaikiau... Priesaiką sakiau ašarodama, ir dabar prisimenu tas laimės ašaras ir gera darosi.. 
verkiau aš, verkė vyras, verkė svečiai (nors tai pamačiau tik filmuotoje medžiagoje) Tad merginos, nebijokit ašarų, tos ašaros ceremoniją gali padaryti labai nuoširdžia ir švelnia. Nesvarbu tas makiažas , juk viską galima pataisyti... beje maniškis puikiai atlaikė 
verkiau aš, verkė vyras, verkė svečiai (nors tai pamačiau tik filmuotoje medžiagoje) Tad merginos, nebijokit ašarų, tos ašaros ceremoniją gali padaryti labai nuoširdžia ir švelnia. Nesvarbu tas makiažas , juk viską galima pataisyti... beje maniškis puikiai atlaikė
aš manau, jei viską išmokus mintinai ir kelis kartus namie vienas prieš kitą pasakius tą priesaiką, tai neturėtų labai jau graudint sakant bažnyčioje... tikriausiai
aš irgi verksiu.. 
kaip gerai, kad musu jautruoliu cia tiek daug 
as irgi dar tik pradedu ruostis vestuvems, bet po asara kasdien isleidziu tai ziuredama kitu vestuves (ypac kai islydi tevai), tai galvodama apie tai kokia ta mano diena bus..
as irgi dar tik pradedu ruostis vestuvems, bet po asara kasdien isleidziu tai ziuredama kitu vestuves (ypac kai islydi tevai), tai galvodama apie tai kokia ta mano diena bus..
Aš dvejose dalyvavau ir ašarojau cmb ir bažnyčioje 
tai svao tikrai neapsieisiu be ašarų sugniaužia širdelę kažkas ir pačios byra 
tai svao tikrai neapsieisiu be ašarų sugniaužia širdelę kažkas ir pačios byra
QUOTE(klementyna @ 2011 07 27, 21:02)
maza is manes patareja, bet manau labai svarbus yra nusiteikimas. nusiteikti kad vestuves tai dziugi svente, kad susirinkote pasilinksminti, ir kokia laime susituokti. gal vengti tu graudinanciu sveikinimu, islydejimu. as pati jei daryciau vestuves, stengciausi kuo maziau tu nesamoningu kalbu isvengti, nes man jos nepatinka. jei mano senele sugalvotu sakyti kokia graudinancia kalba (mylimiausia maziausia isleidziam i pasauly vargeli vargti...) manau man net juokas suimtu tai reiktu stengtis nesusijuokti. o priesaika ir visus grazius zodzius issakyciau busimajam pries svente, koki vakara pasidaryti pasisedejima dviese, nuosirdu grazu. as apskritai nemegstu prie kitu akiu labai jausmu reiksti, tai nesinori ir priesaikos kazkokios sakyti kitiems girdint. nebent ta tradicine kur kunigas i ausi snibzda(kiek maciau per kitu vestuves taip buvo)
Patinka tokia pozicija
QUOTE(klementyna @ 2011 07 27, 19:02)
maza is manes patareja, bet manau labai svarbus yra nusiteikimas. nusiteikti kad vestuves tai dziugi svente, kad susirinkote pasilinksminti, ir kokia laime susituokti. gal vengti tu graudinanciu sveikinimu, islydejimu. as pati jei daryciau vestuves, stengciausi kuo maziau tu nesamoningu kalbu isvengti, nes man jos nepatinka. jei mano senele sugalvotu sakyti kokia graudinancia kalba (mylimiausia maziausia isleidziam i pasauly vargeli vargti...) manau man net juokas suimtu tai reiktu stengtis nesusijuokti. o priesaika ir visus grazius zodzius issakyciau busimajam pries svente, koki vakara pasidaryti pasisedejima dviese, nuosirdu grazu. as apskritai nemegstu prie kitu akiu labai jausmu reiksti, tai nesinori ir priesaikos kazkokios sakyti kitiems girdint. nebent ta tradicine kur kunigas i ausi snibzda(kiek maciau per kitu vestuves taip buvo)
Ne dėl graudulingų kalbų dažniausiai žmonės verkia. Priesaikos sakymas yra kažkas nuostabaus, jei gerai įsiklausai ir suvoki, KUO prisieki. Nesu geležinė, tokie žodžiai iš širdies į širdį. Pas mus išlydėjimo nebus, tiesiog žinau, kad močiutė, kuri dėl sveikatos negalės važiuot į bažnyčią, mane palaimins prieš man vienai pačiai išvažiuojant iš namų. Tai labai gražu. Na, o kadangi pas mus vestuvinės praktiškai be tradicijų, tai paskutinis momentas - ištarti tėvams nuoširdžią padėką (tik, žinoma, be "o kai plaukus papuoš šarma..."
).... atrodo, ko čia ašaroti. Bet kai perbėgi staigiai mintimis, kiek DAUG jie davė iki tol, kol tu sukūrei savo šeimą - graudina teigiama prasme. Man atrodo, nereikia gniaužti savyje to, kas natūralu. Vieni jautresni, kiti - mažiau. Mažiau logikos - daugiau širdies
