Vilniaus Jėzuitų gimnazija

O tai kaip siulytum pamatuoti tu stojanciuju tikejima? Gyvena jie pagal vertybes, ar tik jas deklaruoja noredama pasiekti savo tiksla?
Zinoma, tikrai buna ir yra atveju, kuomet plika akim matosi kokiu tikslu tevai nori igrusti vaika i sia mokykla, bet kitais atvejais....

Kokiu tikslu? Man labai smalsu. Pazistu trecdali klases tevu. Ner jie griezti tradiciniai katalikai. Tiesiog grazios seimos, subrende zmones.

Ir ka reiskia- igrusti? Musiske laike egzaminus, kaip ir visi kiti. Islaike viena is pirmuju numeriu- labai geri rezultatai. Musu seima ner anei melagiai, nei kokie nebrendylos, nei fanatikai jokio dalyko ar tikejimo. Manau, tai daugumos ten besimokanciu situacija.

Man tikrai smalsu, kas jau tokio toje gimnazijoje, kad tevai noretu zut-but igrusti ten savo vaikus, jei jiems nepriimtinos mokyklos diegiamos vertybes? Mokslas mokamas, ekskursiju ner, stebuklu nevyksta...

Patartumet priimti tik "labiausiai tikinciu" vaikus? Liudnas vaizdas butu...

labai smalsu, o kokie mokytojai tavo vaikui labiausiai nepatinka, ir kurie patinka?
Su aukletoja ar aukletoju, gerai sutaria?

Kiek as savo pazistamu turiu, tai vaikus leido pirmiausia del to, kad geras paruosimas, saugu, moykloje atmosfera . Dabar ju vaikai sekmingai mokosi Licejuje, nes gerai paruose Jezuitu gimnazijoje. Ir visai nesipuikavo, kad cia va Jezuituose vaikas mokosi ir t.t.
O del tikejimo - -tai cia labai subtilus klausimas. Aplamai, kaip 10-11 metu vaikas gali suvokti, pajausti Dieva? Gal cia as sprendziu pagal save, bet man "durys buvo atidarytos" virs trisdesimties...

viskas ok, as niekam konkreciai netaikiau, juolab tavo seimai

Tik, pasitaiko zmoniu, kurie del prestizo ir garbes viska padarytu

Neklausiau tokiu dalyku. Stengiuosi neaptarineti mokytoju su dukra ar prie dukros. Ir negriauti ju autoriteto. Sakom- mokytojas yra mokytojas. Jei kas nepatinka, negalima kaltes suversti mokytojams ar draugams. Nes pasaulis yra toks, kad jame bus ir bus zmoniu, kurie sakys ar elgsis taip, kaip tau nepatiks. Reikia ismokti bendrauti su tokiu pasauliu, ismokti itikinti, deretis, susitaikyti, galu gale- ignoruoti. Kartais- pasipriesinti. Bet tai krastutinis daykas. Reikia moketi vertinti situacija labai jau blaiviai, o tada jau gali sau tai leisti.

Mes megstam kalbeti su vaikais. Jiems patinka ilgi filosofiniai pokalbiai apie gyvenima.

Su aukletoja sutaria, jei taip galima apibudinti bendravima, kurio nera. Aukletoja mato vaikus tik per klases valandele, kurios metu jos pareiskimai buna...kartais keistoki... Bet tyliu. Vat kaip tik siandien dukra su klasioke buvo uzleke, pakalbejom. Tai idomiai ten. Mano akimis, aukletoja nepazista klases. Bet atrodo, kad vaikai sugeba ir be jos dalyvavimo susitvrakyti. Zinau, kad buvo didelis konfliktas klaseje, kuris tesesi beveik metus. Bet vaikai susitvarke, daugiau su tevu pagalba. O aukletoja turbut net to nezino.

Tikėjimo aplamai nereikia matuot, bet bandoma tai daryt-rekomendacijos iš kunigų, visokie neaiškūs rėmimai, dalyvavimas katalikų bendruomenės veikloje....
Todėl visi ir verčiasi per galvą, kad daugiau pliusų užsidėtų..
Gal geriau vertintų tik vaikų žinias, nes visą kitą lengva pagrąžinti nebūtais dalykais..Sudaromos sąlygos veidmainiauti..

Neskaidru man ten daug dalykų, neaiškūs kriterijai..Niekas nepaaiškina kodėl tas vaikas įstojo, o anas ne..
Pasakojo dukros mokytoja-vienais metais iš jos ketvirtokų berniukų įstojo keli didžiausi dvejetukininkai, o pati gabiausia klasės mergaitė neįstojo..
Nenoriu, kad su mano vaiku būtų eksperimentuojama..

Ir aplamai-mane kaip žmogų žemintų tokie pokalbiai, kurių metu net į akis nežiūrima..

Butent. Mes net samoningai vakus stabdom nuo komuniju- didesnio isitraukimo vaikysteje. Kad tai netaptu iprociu. Mes irgi manom, kad tai turi ateiti su laiku, su protu.

Įdomu, kad auklėtoja nieko nežinojo...
Gal gali bendrais bruožais nusakyti to konflikto esmę?

Mano vienas geras pažįstamas, pats baigęs Jėzuitus, tą mokyklą prisimena beveik kaip rojaus kampelį (turiu omeny mokinių tarpusavio santykius), palyginus su prieš tai buvusia mokykla...

Zinai, man tai tikejimas atejo per didziausius isbandymus.... Gal cia kiekvienam labai skirtingai...Bet tikrai sunku isivaizduoti toki maza vaika kalbantis su kunigais apie DIEVA. Cia kaip kalbeti apie filosofija....Net man sunku butu kalbeti, isreiksti mintimis tai, kaip as gyvenu su Dievu... O cia vaiko klausineja tokiu dalyku, pvz. - -kaip jis suvokia kryziu, kas yra kryzius ir t.t.
As taip isivaizduoju, kad tokiam amziuje vaikas tiesiog supranta tai kaip kazkokias tiesas, kurias jis turi ismokti, iskalti...Na kaip galima vaikui paaiskinti ispazinties esme, arba kas tai misios, komunija. Cia juk reikia visa siela tuos dalykus jausti, kad suprastum...

Apie pati konflikta tai zinojo, nes yra gi visada "geruju zmoniu", kurie megsta ne sunkumus spresti, o ieskoti "tetes boksininko". O kitiems tai - skundimas- be galo negarbingas reikalas. Tai kai esi tas "tete boksininkas" ir matai tik tokia vienpuse pavirsine situacija, tada ir sprendimo budai: kviestis tevus i mokykla, gasdinti vaikus, grasinti jiems, ieskoti isradingesniu sankciju.

Situacija buvo tokia. Sustojo i ta klase moksliukai-pazangiukai. Issirinko klases seniuna. Ir paskui pradejo skaldytis i stovyklas- uz ir pries seniuna. Aukletoja tai ivertino tiesiogiai- kazkas pavydi, kazkas piktas, kazkas nemoka graziai elgtis, "tai jie turbut ir seimoje ant stalu lipa, musasi".

Mano vertinimu, situacija buvo sudetingesne. Vaikai atejo su dideliais lukesciais, o cia yra labai rami mokykla, ar kaip cia pasakius. Pradinese visi musu moksliukai buvo iprate veikti-virti-dirbti-svesti-koncertuoti-vaziuoti. O Jezuituose ju lauke tyla ir ramybe (bent jau musu klaseje). Cia vaikai mokesi. Ir vaikai pasimete. Daug kas nusivyle. Ir pradejo ieskoti atpirkimo oziu. O- seniunas! Reikia versti valdzia. Bet ar kas nori i seniuno vieta- nea. nes nieks nenori buti sekanciu atpirkimo oziu. Bet gara kazkaip reikia nuleisti. Tai ir gavosi stumdymasis del stumdymosi. O kadangi vaikams nebuvo tos suburiancios veiklos ir bendru tikslu, tai dar prisidejo agresijos lengvos- tai fanarai, tai akiniai kazkieno sulauzomi, ta dar kazkas...

Mes su savo dukra liezuvi prakalbejom. Po to kalbejom su kitu vaiku tevais. Bandem su mokytoja- likom nesuprasti, kad kapstm taip "giliai'. Tai ir liko pasitiketi savim ir vaikais. Mokslo metu gale maniske su seniune keitesi dovanelemis- siaip, be progos, pirmu metu draugystei itvirtinti (nors pradzioje tai i draugyste nepanasejo, svelniai tariant). Vakar uztikau vaikus is "priesisku stovyklu" susiorganizavusius draugiska konferencija skype apie vidurnakti. Na, nuvariau miegot, aisku, bet matau, kad vaikai susitvarke.

Beje, vienu metu vyras buvo uzsideges eiti pas direktoriu, kuris daro tikrai blaiviai mastancio zmogaus ispudi. Ir paklausti, ar aukletojos taikomi metodai tinkami, jo akimis. Susesti tryse- direktorius-aukletoja-tevai, ir pakalbeti. Bet paskui nusprende, kad "tete boksininkas" gali dar palaukti, duodam sansa patiems vaikams.

alfa159, gal galėtumėte man asmenine žinute atsiųsti savo vaiko auklėtojos vardą, pavardę ir klasę? Man rodos tai galėtų būti buvusi mano auklėtoja - jeigu taip, tai bent kitais metais pasisiūlyčiau jai padėti kokį renginį ar ekskursiją surengti O jei ne tai atsiradus progai pasiūlyčiau savo auklėtojai daryti bendrą visų klasių renginį