Vilniaus Jėzuitų gimnazija

Tame ir esme, kad bandem kalbeti su aukletoja. Kaip i siena. Paaiskinimas- dar per mazi, man perdaug atsakomybes.... Jiems po vienuolika metu, gi ne chuliganai, o visi palyginus drausmingi vaikai surinkti, juk tokius konkursus iveike... Visi pazangiukai-moksliukai. Pradinukais ir turistavo, ir net i kitas salis skraide, ir piknikus renge.... Todel dabar tai truputi keista. :unsure:Su tevais per susirinkima lyg ir nebuvo prasmes apie tai kalbeti anksciau, nes vis laukem, buta planu, vaikams zadeta buvo, bet viskas kazkaip geso-nugeso... Artimiausiame susirinkime reikes dar pakalbeti, bet susiduriau su gana rezervuotu aukletojos poziuriu, todel truputi pasimeciau. Gal cia musu reikalavimai mokyklai nesisieja su tos mokyklos galimybem?

Beje, tai, kad musu vaikas su klase nieko nenuveikia, nereiskia, kad nieks jo neuzima. Tikrai gyvenam labai aktyviai, visa pasauli ismaisom, savaitgaliais po aplinkinius dvarus ar siaip grazias vietas pavazinejam, susigalvojam renginiu tiek seimoje, tiek su artimiausiom dukros draugem. Tik gaila, kad klase tokia pasyvi. Neisivaziduoju, kaip zmones gali susidraugauti, jei jie kartu nieko nenuveikia. Nepretenduoju i vieninteli teisinga gyvenimo buda, tiesiog po pastarojo pokalbio su mokytoja pajauciau, kad likom nesuprasti. Geras ji zmogus, tik gal kitaip viska mato.

P.S. Tiesa, dar vienas motyvas uz tai, kad nieko nevyktu, yra pinigai. Tik issakyta tai buvo nelabai graziai. Kai dukra uzklause apie kazkuria konkrecia ekskursija, tai mokytoja prie visos klases jai atsake- tu gali moketi keturiasdesimt litu, o kiti gal negali. Nemanau, kad tai labai pedagogiska. Nejau vaikas turi jaustis kaltu, kad tevai netinginiai, kad uzdirba tuos litus. Beje, mokykla menesiui kainuoja simta sesiasdesimt litu, tai gal ner tie kiti tevai tokie neimokus... Beje, pradinej praktikuodavom toki dalyka- uzdedavom pinigelius uz sunkiau besiverciancius. O ir uz dyka gi yra galimybiu- ta pati neivykus Kaziuko muge.

Zodziu, kazko as nesuprantu. Galvoju- cia mes vieni tokie? Beje, duktrai stengiames palaikyti pakilia nuotaika ir vilti del mokyklos. Bet vakarais su vyru pasnekam, kad tik nenuvairuotu ta mokykla musu vaiko i pasyvus...

Tai tada organizuotės be auklėtojos, arba ją nuraminkite, kad į ekskursują važiuos be jos dar keli tėveliai. Reikia tiesiog per susirinkimą atvirai visiems pasikalbėti ir rasti visiems priimtiną sprendimą. Aš pilnai pritariu,mkad pats geriausiais būdas vaikams susidraugauti ir klasei susiklijuoti - -tai bendra veikla - -o geriausia bendros išvykos, žygiai, laužai, dainos ir t.t. Aišku, galima iš dalies ir auklėtoją suprasti - -jei kažkas atsitiktų (ar vaikui tarkim erkė įlistų, neduok dieve dar encefalitinė ar užkrėsta Laimo liga ar pan., ar vaikas susižeistų - -tai jai būtų labai daug nemalonumų). Žinau atvejį mokykloje, kai per ekskursiją mokinys kažkur paliko megztuką, tai kiek tėvai skundų visur rašė apie neatsakingą auklėtojos priežiūrą. Tokiu atveju reikia sudaryti su tėvais sutartis, kad mokytoja neneša atsakomybės ar pan. Jai už tą papildomą veiklą niekas nemoka - -užtai ji ir nenori jokios atsakomybės. O dar čia Jėzuitų gimnazija, o ne kokia Balbieriškio mokykla - -tai ten už kokią nelaimę išvykos metu turbūt aplamai nulinčiuotų.
Tai organizuokitės patys per kelionių agentūras- -"Kivedą", "Grūdą" ar pan.Važiuos gidas, keli tėveliai. Ir bus labai smagu. Nereiks niekam drebėti dėl atsakomybės.

Aciu, Shantal, bandysim. Bet juk tai- ne naujiena. Gi visada i ankstesnes eskursijas vaziuoja ir keli tevai. Kuo daugiau- tuo smagiau. Mokslo metu pradzioje buna kelios dienos stovykloje. Tai netruko tevu, kurie norejo kartu pabuti, vaikus padeti paganyti, pabendrauti. Ar buna kur kitaip? Gi visada tevai dalyvauja. Ir transporta tevai paorganizuoja, ir dar kazka...

Dar mokytojos argumentai - vaiku pervargimas, ir taip jiems uztenka pamoku ir uzklasiniu uzsiemimu, reikia vaikams pailseti. Mano akimis- tokia aktyvi veikla tikrai butu poilsis. Bet vat kiti gal tikrai mano, kad poilsis- tai sedejimas ir nieko neveikimas. Klausiu- tai is kur gausis ta bendruomene. Sako- jie kartu gyvena, mokosi, pietauja...


Na, nezinau. Nenoriu pasirodyti kaip verksne ir skundike. Net vyras mane ramina- gi bus visko musu dukros gyvenime. Jai daznai teks susidurti su kitokia mastysena, kitokiu gyvenimo budu, kitokiais zmonemis. Tegul grudinasi. Tik tegul savo optimizmo neissvaisto, nepraranda to gyvenimo dziaugsmo. O cia jau mes, tevai, grojam pirmu smuiku. Gal ir tiesa... Negali gi vaikui sureguliuoti viso gyvenimo tik pagal savo supratima, negali gi visko idealiai atitaikyti pagal savo vaiko poreikius ir polekius...

Na čia tai tikrai netiesa - -kur dar labiau galima pailsėti ir kuo puikiausiai atsijungti nuo pamokų, kaip ne kokiame nors žygyje į gamtą. Bet kurio vaiko paklauskite, ar jis labai pavargo žygyje. Dar tokių nemačiau. Taip, gal šiek tiek fiziškai ir pavargs, bet kokie jie grįžta, pilni įspūdžių, iraudusiais žandais, degančiomis akimis ir vis klausia kada vėl važiuosim - ir nesvarbu, kiek metų - -penkeri, aštuoneri, ar vienuolika. Galima pagal vaiko amžių ir suorganizuoti žygį. Tiesiog turbūt pati mokytoja pavargsta nuo tokių ekskursijų ir plius dar atsakomybė. Čia tai jums dėl auklėtojos nepasisekė. Važiuokite be jos. Nes labai svarbu klasei tokios bendros išvykos. Juk dar tiek metų kartu teks mokytis. Ir nelaukite ilgai. Va jau pavasaris - -tegu vaikai kartu džiaugiasi atgimstančia gamta.

Kyla tokios mintys. Bet cia jau panasu i revoliucija... Kazkaip noretusi draugauti su aukletoja.

Tiesa, del sekmes-nesekmes su aukletoja, tai nesu isitikinus. O gal cia visos Gimnazijos tokia nuostat? Todel ir klausiu cia- kokia kitu gimnazistu patirtis. Gal visa Gimnazija yra ne uz aktyvia veikla, renginius kazkokius, o daugiau uz kazka a la meditacijos, gilinimasis i save, apmastymus. Ka as zinau, kyla tokiu minciu.

Pratrukau del to Kaziuko , gaila merginu- rengesi, vele papuosaliukus, dare visokius rankdarbius, ir pihsss... Pradinej turedavaom tokias smagias Kaziuko muges. Gi ten ne apie pardavima, ten apie zaidima. Ateidavo tevai, vaikai "prekystalius" pasistate, savo prekes giria, derasi, zaidzia ta "Kaziuka". Derybos- tai pats smagumas ir buvo. Visad nusipirkdavau koki vafli ir lankstinuka ar ka panasaus... O jau "uzdarbis" tu vaiku- centukai gi. Gi nieks nedaro bizniu ten, jei Jezuitai to bijojo . Ten visos klases apyvarta vargiai dvidesimt litu siekdavo, bet visi prisivaidindavo, prisijuokaudavo...

[quote=alfa159,2008 03 02, 15:17]
Bet cia jau panasu i revoliucija... Kazkaip noretusi draugauti su aukletoja.[/quote]
Sutinku, kad reikia draugauti. Ir reikia viską daryti, kad tą problemą išspręsti draugiškai. Ir klasė būtų tvirtesnis kumštis, jei ir auklėtoja visur dalyvautų. Čia kažkaip reikia kartu apie tai pakalbėti visiems. Kad ir kiti tėvai savo nuomonę išsakytų. Ir jei auklėtoja vistiek bus kategoriškai prieš - -tada paklausti, ar ji neįsižeistų, jei tėvai vieni su vaikais kartais paiškylautų.
.[/quote]
Tiesa, del sekmes-nesekmes su aukletoja, tai nesu isitikinus. O gal cia visos Gimnazijos tokia nuostat?[/quote]
Manau, kad čia priklauso nuo žmogaus. Aš, pvz, negaliu be kelionių gyventi ir kaifuoju nuo kiekvieno žygio. O su vaikais žygiai - -tai mano svajonės. Nuo rudens turėjau su keliom mokyklom projektus dėl vaikų kelionių. Bet kol kas teks atidėti šitą malonumą keliems metams. Tai, manau, jei aš dirbčiau Jėzuitų gimnazijoje - -neįsivaizduoju, kas galėtų mane sulaikyti nuo kelionių. Tai mano gyvenimo būdas. Aš tiesiog tada negalėčiau dirbti, jei man apkarpytų sparnus.[/quote]
Gal visa Gimnazija yra ne uz aktyvia veikla, renginius kazkokius, o daugiau uz kazka a la meditacijos, gilinimasis i save, apmastymus. .[/quote]
Taip negali būti. Tai vienas kitam nemaišo - -o manau, atvirkščiai - -vienas kitą papildo. Kaip pasakė vienas keliautojas :"keliauju ne todėl, kad esu stiprus, o tam, kad tokiu tapčiau". Oi kaip galima gamtoje ir pamedituoti, ir į save įsiklausyti.
Kad ir nuvežti vaikus į netoli Vilniaus esantį ąžuolų parką. Kiekvienas vaikas apsikabina ąžuolą. Ir kelias minutes pabūna kartu, žiūrėdamas į dangų. Ąžuolai atiduoda savo energiją ir stiprybę žmogui (drebulės atvirkščiai - -ištraukia).
Gamta gali tiek išmokyti - -reikia tik mokėti priimti jos dovanas.
Dėl Kaziuko tai nesuprantu, tikrai. Vaikams tai didžiulis džiaugsmas. Darželyje kitą savaitę irgi "pirksiu" darbelius. O neklausėte, kodėl nebus?

Sake- taip nuspresta.

Labiausiai nemėgstu tokų neargumentuotų atsakymų.
Man tai aplamai labai keista, kad diskusija ši vyksta ne apie kokią nors atsilikusią Lietuvos užkampio mokyklėlę - -o apie Jėzuitų gimnaziją. Aš savo sūnų į ją žadu leisti nuo penktos klasės- - užtai vis pasiskaitinėju ši tinklapį, nes man įdomu, koks gyvenimas ten vyksta. Negaliu patikėti, kad ten taip gali būti. Na man atvirai pasakius, lengvas šokas.
O aplamai gimanzijoje yra koks keliautojų būrelis, ar kažkas panašaus?

Nu va, priviriau.... Nenoriu nieko blogo rasyti apie sia mokykla, tikrai nelaikom mokyklos netikusia. Ir jei atsiversti ju puslapi- ten daznai kazas vyksta- tai foto paroda, tai koncertas kazkoks. Gal musu penktokeliai tikrai dar ten laikomi maziukais, todel ju nelabai itraukia i "gamybos" procesa. Keliautoju burelio ten nera, dar galesiu pas dukra pasitikrinti. Yra choras, keramika, dar kazkas... Atmosfera ten palyginus rami. Vaikai skatinami laikytis disciplinos, kas ner blogai gi. Pamokose vis kazkas vyksta. Pavyzdziui, dabar dukra isvaziavo ieskoti senu kartoniniu deziu, nes kazkokiai pamokai darys platata siuksliu rusiavimo tema. Tik mums vis MAAAAZA ... Gal cia as kokia problemine?

Ir tikrai- gal kitose klasese kitaip? Tik mokytoju cia nepasirinksi. Kaip paskirta, taip ir yra.
Papildyta:
Tarp kitko, dukra nesiskundzia. Ji apskritai kantrus ir labai optimistiskas vaikas. Dazniau gal nusistebi, pasimetus tokia buna. Cia as jautriau reaguoju.

Tikrai įdomu kaip kitose klasėse? Labiausiai bijau, kad nebūtų tokio išankstinio kategoriškumo, kažkokio mokyklos nusistatymo prieš kažką, kaip rašėt " taip nuspręsta", ar pan. Drausmė, disciplina gerai, kai viskas proto ribose. Man patinka, kai tėvai taip pat gali aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime, kai į jų pageidavimus yra atsižvelgiama. Na vienu žodžiu reikia ir disciplinos, ir demokratijos. Manau, kad galima ir vieną ir kitą puikiai derinti.
Tarp kitko...Visada keliavau su pradinukais, ir niekad net nepagalvojau, kad jie per maži.Tai penktokai jau man tokie dičkiai atrodo.

Musu pradinuku mokytoja buvo labai sauni. Zygiai jai labai patiko. Net po pamoku vaikai patraukdavo su autobusu iki artimiausio miskelio, issikepdavo "sasyska" ir grizdavo. Karta lauke autobuso, pamate- debesys kaupiasi, bus audra, nespes iki miskelio. Tai nepasimete- pasidare piknika salia autobusu stoteles- issitrauke vienkartini griliuka, pasikepe tas savo sasyskas, prisijuoke . Dukra sita piknika pamena kaip viena kieciausiu. Dar praktikuodavom bendrus vaziavimus grybauti , oi visko buvo...

, vaikams tikrai bus kiek gražių atsiminimų. Ir tokios klasės paprastai būna tokios draugiškos Mes tai irgi rudenį grybaudavom su vaikais. Dieve, kaip jiems patikdavo. Ir grybus kaip gerai žinojo visus, ir medžius, gėles. Tai ir pramoga, ir gamtos pamokėlė. Vaikams paaiškini, kaip orientuotis miške pagal kerpių augimą ant medžių, kodėl jos taip auga. Kokie augalai vaistiniai. Kas tai yra parazitiniai augalai, viską parodai, viską jie patys , pačiupinėja, pauosto. O kiek namo gėrybių prisiveža. Tik tokia ir yra mano idealios klasės vizija.